Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. P. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl įmokų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. sausio 21 d. atsakovė pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. rašto S5-29 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. rašto Nr. S5-25 apskundimo.

Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Tarnyba 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2690-17720 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė V. P..

Tarnyba 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-263-1310 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. rašto S5-29 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. rašto Nr. S5-25 apskundimo, t. y. valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė I. B..

Tarnyboje 2020 m. birželio 5 d. buvo gautas advokatės V. P. pareiškimas Nr. (8.4) TPP-2464 dėl atsakovės nepagarbaus elgesio ir nebendradarbiavimo. Advokatė V. P. prašyme nurodė, jog atsisakius padaryti atsakovės prašomus neteisėtus veiksmus, atsakovė ją išvadino necenzūriškais žodžiais.

Tarnyboje 2020 m. birželio 5 d. buvo gautas advokatės I. B. 2020 m. birželio 11 d. prašymas Nr. (8.4)TPP-2575 ir 2020 m. birželio 23 d. prašymas Nr. (8.4)TPP-2769 dėl atsakovės nepagarbaus elgesio ir nebendradarbiavimo. Advokatė I. B. prašymuose nurodė, jog su atsakove nuolat kyla konfliktinės situacijos, ji bendrauja užgauliai, įžeidinėja, grasina ginklo panaudojimu, advokatės atžvilgiu, nuolat prašo susitikimo, tačiau sutartu laiku neatvyksta.

Tarnyba 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ atsižvelgdama į tai, jog atsakovė nebendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate V. P. ir ją įžeidinėjo, nutraukė Tarnybos skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo atsakovę sumokėti 148,16 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Tarnyba 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-N-263-6909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ atsižvelgdama į tai, jog atsakovė nebendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate I. B. ir ją įžeidinėjo, nutraukė Tarnybos skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo atsakovę sumokėti 264 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Tarnyba 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (8.4Mr) FS-610 pakartotinai informavo atsakovę apie tai, jog ji privalo sumokėti 148,16 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (kurią suteikė advokatė V. P.).

Tarnyba 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (8.4Mr) FS-611 pakartotinai informavo atsakovę apie tai, jog ji privalo sumokėti 264 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (kurią suteikė advokatė I. B.).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, asmuo, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1676/2012).

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas – jeigu asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti savo teises neleistinais būdais, o Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte, numatyta, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu.

Pažymėtina, kad asmenų konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, neįsiklausymas į advokato patarimus, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje asmeniui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį - garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-636/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-8-143/2016).

Iš Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ turinio nustatyta, jog advokatė V. P. paskelbto karantino metu su atsakove bendravo telefonu teikdama konsultacijas. Nustatyta, jog 2020 m. birželio 3 d. R. P. po teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas advokatę V. P. aptarti 2020 m. birželio 3 d. įvykusio teismo posėdžio eigos. Susitikimo metu buvo aptartas 2020 m. birželio 3 d. vykęs teismo posėdis, kurio metu buvo netenkintas R. P. prašymas neskundžiama protokoline nutartimi. Nutarties paskelbimo metu teismas žodžiu R. P. išaiškino, kad tokios nutartys yra neskundžiamos. Tačiau susitikimo metu R. P. reikalavo apskųsti neskundžiamą protokolinę nutartį. Pastarajai išaiškinus, kad tokia nutartis yra neskundžiama, ji advokatę iškeikė naudodama necenzūrinius keiksmus ir pasišalino iš kabineto. Advokatė nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų tolimesnis atstovavimas atsakovei yra negalimas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Tarnyba padarė išvadą, kad atsakovė nebendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate V. P.. Atsakovė neįsiklausė į advokatės patarimus, reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus, apskųsti neskundžiamą protokolinę nutartį. Atsakovė įžeidinėjo advokatę ir kitus proceso dalyvius, parodė nepagarbą teismui, tokie atsakovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnyba nutraukė skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo R. P. sumokėti 148,16 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Iš Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-N-263-6909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ turinio nustatyta, jog advokatė I. B. teikė prašymą Tarnybai, kuriame paaiškino, kad su atsakove nuolat kyla konfliktinės situacijos, ji bendrauja užgauliai advokatės ir kitų asmenų atžvilgiu, nuolat prašo susitikimo, bet sutartu laiku neatvyksta. Advokatė negali su atsakove normaliai dirbti, jaučia baimę ir diskomfortą. 2020 m. birželio 11 d. apie 11 val. atvykusi R. P. pas advokatę teigė grįžusi iš teismo ir reikalavo suteikti konsultaciją, kaip nušalinti teisėją D. D. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė bandė gauti iš advokatės konsultaciją baudžiamojoje byloje kurioje advokatė yra nepaskirta. Atsakovė pareikalavo, parengti dokumentus dėl bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo žodžiu, tačiau jų nepasirašė. Reikalavo, kad į prašymą nagrinėti žodžiu būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad dėl advokatės I. B. kaltės ji nebuvo supažindinta su teismui pateiktu skundu. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Tarnyba padarė išvadą, kad atsakovė nebendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate I. B.. Atsakovė neįsiklausė į advokatės patarimus, reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus, suteikti konsultaciją baudžiamojoje byloje, kuriai advokatė I. B. nebuvo paskirta ir parengti dokumentą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Atsakovė reikalavo iš advokatės atlikti neteisėtus veiksmus, o atsisakius juos atlikti įžeidinėjo, tokie atsakovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnyba nutraukė skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo R. P. sumokėti 264 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su Tarnybos padaryta išvada, jog tokie atsakovės veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, jog atsakovės netinkamas elgesys bendraujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, nenoras konstruktyviai bendradarbiauti, nuolatinis nepasitikėjimo ir neigiamo požiūrio reiškimas laikytina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.

Teismas pažymi, jog Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukus dėl šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas būtent dėl minėtuose Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, todėl kyla atitinkamos teisinės pasekmės – įpareigojimas sumokėti patirtas išlaidas.

Kaip jau minėta, teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė V. P., kuri pateikė ataskaitą apie atsakovei skirtą laiką – 9 val. 26 min. Taip teikti teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė I. B., kuri pateikė ataskaitą apie atsakovei skirtą laiką – 20 val. 50 min.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 16,00 Eur (Taisyklių 2 punktas).

Nors atsakovė rašytiniuose paaiškinimus nurodo, jog advokatė V. P. baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo atleista nuo minėtos bylos, t. y. atleista nuo teikimo antrinės teisinės pagalbos atsakovei, tačiau šiuo atveju paminėtina, jog advokatė V. P. nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pateiktose Tarnybai ataskaitose nurodė, kad teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei, susipažinimui su bylos medžiaga skyrė – 2,67 val., konsultacijai – 0,5 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 2 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose ir kelionei į teismą ir atgal – 4,09 val. Viso advokatė V. P. skyrė 9,26 val. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nors ir advokatė buvo atleista nuo teikimo antrinės teisinės pagalbos atsakovei (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) metu), tačiau nurodytos išlaidos už antrinę teisinę pagalba skaičiuojamos ne tik už atstovavimą teismo posėdžio metu, bet ir už kitas susijusias ir aukščiau paminėtas teisines paslaugas. Tokiu būdu, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (advokatės V. P.) atsakovei sudaro 148,16 Eur (9,26 val. x 16 Eur).

Kaip nurodė atsakovė, advokatė I. B. pateiktame prašyme nurodė, kad procesinių dokumentų rengimui skyrė 17 val., o konsultacijoms – 3,5 val. Visgi, šiuo aspektu paminėtina, kad faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas negali viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko, todėl užmokestis pagal Taisyklių 27.1.2.1. papunktį (procesinių dokumentų parengimas pirmos instancijos teismui – 7 val.) advokatei I. B. skaičiuojamas už 10,5 val. (Taisyklių 11 punktas ir 91 punktas) ir 6 val. 27.1.1. papunktis (išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka – 6 val.). Kas reiškia, jog susidariusios išlaidos (atsakovei) už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagrįstai Tarnybos buvo skaičiuojamos už 16 val. 50 min. ir kurios sudaro 264 Eur (16,5 val. x 16 Eur).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šias sumas sumokėjusi, teisme taip pat negauta įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.

Taigi, remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 412,16 Eur (148,16 Eur + 264,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba 2020 m. liepos 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 148,16 Eur bei 2020 m. liepos 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. (8.4)TP-20-N-263-6909 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 264 Eur. Nurodytas sumas Tarnyba paprašė sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu Vasario 16-osios g. 49, Šiauliai, arba elektroniniu paštu siauliuskyrius@vgtpt.lt. Pranešimai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini) kurį atsakovė nurodė kaip deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Taip pat patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (8.4Mr) FS-610 bei pranešimu Nr. (8.4Mr) FS-611 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi jai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 412,16 Eur sumą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 3,53 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant iš atsakovės prašomų priteisti išlaidų pobūdį, jų dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl 3,53 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės R. P. 412,16 Eur (keturis šimtus dvylika eurų ir 16 euro centų) nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti 3,53 Eur (tris eurus ir 53 euro centus) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš atsakovės R. P. atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.