Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-335-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
1-335-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-335-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00029-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.18.10; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. apgaulingai tvarkė T. S., asmens vykdančio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010 m. rugsėjo 1 d., veikdamas vieninga tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, reikalingą apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, samdydamas darbuotojus, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 3 dalį „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ nuostatas buhalterinę apskaitą privalėdamas tvarkyti taikydamas dvejybinį įrašą, 10 straipsnį „Apskaitos tvarkymas“ 8 dalies nuostatas „gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, pagal 11 straipsnio 1 dalį „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“, nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia po VSDFV Alytaus skyriaus raginimų 2016 m. gegužės 11 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. kovo 20 d. pateikti apskaitos dokumentus, jų nepateikė, reikalingos apskaitos netvarkė, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):

- 6 straipnio “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 3 dalį „Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą.“;

- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“;

- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ nuostatų reikalavimus, nes tyčia netvarkė buhalterinės apskaitos, ūkinių įvykių neregistravo apskaitos registruose;

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 17 įsakymu Nr.1K-040 (pakeitimas Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr.1-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“:- 2 punktą: gyventojai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, taiko paprastąjį įrašą. Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, jis gali nepildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo ... jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis, nes nepildė apskaitos registrų;

- 3 punktą: Gyventojas privalo pildyti atskirus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal visas vykdomas individualios veiklos rūšis, nes nepildė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų;

- 7 punktą: gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų,

nes tyčia neišsaugojo šių PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų faktūrų: (duomenys neskelbtini), iš viso 33 dokumentų, jas nenustatytomis aplinkybėmis prarasdamas;

- 8 punktą, 9 punktą: besiverčiantis individualia veikla privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams vieną iš šių taisyklių 8.2–8.4 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų (sąskaitą –faktūrą, PVM sąskaitą –faktūrą ar kasos aparato kvitą).

- 41 punktą: Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos, nes nepildė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų;

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų (galiojanti redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“

- 4 punktą: kvitai naudojami klientams atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais;

- 5 punktą: kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui);

- 7 punktą: visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi būti formuojami taip: 7.1. numeris sudaromas didėjančia seka;7.2. numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma iš raidinių simbolių arba skaitmenų; 7.3. ūkio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija, unikalumą, t. y. skirtinguose kvituose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).;

- 9 punktą: Ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą;

- 22 punktą:. Ūkio subjektai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tinkamą kvitų blankų naudojimą, pagal kvitus išmokėtų pinigų ar gautų įplaukų ir sugadintų bei grąžintų kvitų blankų apskaitą,

Nes T. S. nevedė Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, tyčia neišsaugojo šių pinigų priėmimo kvitų: (duomenys neskelbtini), iš viso 51 dokumento, juos nenustatytomis aplinkybėmis prarasdamas.

Be to jis, siekdamas nuslėpti gautas pajamas ir taip vengdamas įmokų VSDFV išskaitymo, asmenims kuriems buvo teikiamos transporto priemonių remonto paslaugos nurodė pinigus už suteiktas paslaugas pervesti į ne jo vardu atidarytą banko sąskaitą, o nurodydamas V. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2015-05-01 iki 2017-04-30 T. S. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais T. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei dėl nusikalstamos veikos padarymo parodė, kad maždaug nuo 2010 metų vykdo individualią veiklą – automobilių remontą. Yra išsinuomojęs patalpas – garažą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra registruotas VMI mokesčių mokėtoju, taip pat iki 2017 m. gegužės mėn. samdė darbuotojus, iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio samdė tris darbuotojus, vėliau 2 darbuotojus, šiuo metu samdomų darbuotojų neturi, dirba vienas. Vėliausiai samdė P. Š., N. S.. VSDFV deklaravo priskaičiuotą darbo užmokestį, mokėtinus mokesčius, tačiau nuo 2015 m. pradžios, tiksliau nepamena, įmokų nemokėjo, kadangi neturėjo pakankamai lėšų. Jo mėnesinis uždarbis nebuvo pastovus – vieną mėnesį gaudavo 2000 eurų pajamų, o būdavo mėnesių, kad gaudavo iki 1500 eurų pajamų. Kiekvieną mėnesį mokėdavo nuomą už patalpas 600,00 Eur, po 500,00 – 600,00 Eur darbuotojams atlyginimus, patirdavo kitų išlaidų, t.y., veikla buvo beveik nepelninga. Už suteiktas remonto paslaugas klientai atsiskaito grynais pinigais, labai retais atvejais pavedimu į banko sąskaitą. Atlyginimus darbuotojams mokėjo grynais pinigais, nuomos mokestį taip pat mokėjo grynais pinigais. Vykdydamas veiklą, asmens, tvarkančio apskaitą nesamdė, pats tvarkė apskaitą. Vykdomos individualios veiklos 2015 m. gegužės 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio finansinių dokumentų, kuriuos FNTT raštu prašė pateikti, pateikti negali, nes jų neišsaugojo. 2016 m. VMI vykdė veiklos mokestinį tyrimą, prašomus dokumentus už 2015-2016 m. buvo pristatęs specialistui, juos vėliau atsiėmė, tačiau kur jie šiuo metu pasakyti negali, nes nežino, dokumentai buvo saugomi autoserviso patalpose, tačiau šiuo metu jų ten nėra, nežino kas juos galėjo paimti. Maždaug nuo 2015 m. VSDFV įmokų savanoriškai nemoka, nes neturi pakankamai pajamų, visi gauti pinigai naudojami įmonės veikloje, reikalingi pragyvenimui. Nuo 2015 m. vasaros, tiksliau datos neprisimena, antstolis kiekvieną mėnesį nuo gaunamo darbo užmokesčio nuskaičiuoja pinigus ir dengia įsiskolinimą VSDFV. Pradėjus vykdyti veiklą pagal pažymą, veiklos apskaitą tvarkė, tačiau dėl finansinių sunkumų teko atsisakyti buhalterės paslaugų, manė, kad sugebės pats. Jis stengėsi pateikti reikalingas ataskaitas VMI ir VSDFV, teikdavo PVM deklaracijas kol buvo PVM mokėtojas, teikdavo ataskaitas VSDFV apie dirbančius asmenis, išmokėtus darbo užmokesčius, taip pat VMI teikdavo ataskaitas apie savo pajamas ir mokėtinus mokesčius. VMI teiktos PVM deklaracijos bei individualios veiklos pajamų deklaracijos už laikotarpį nuo 2015 m. pradžios iki 2017 metų 1-3 mėn. yra preliminarios, t.y., sumos, nurodytos deklaracijose apskaičiuotos apytiksliai, nes nepildė suvestinių registrų, nevedė grynų pinigų apskaitos ir tikslių sumų nebuvo suskaičiavęs. Žinojo, kad privalo tvarkyti veiklos apskaitą arba samdyti asmenį, kuris apskaitą tvarkytų už jį. Apskaičiuotų mokesčių nuo 2015 m. nemokėjo nei VMI, nei VSDFV, nes neturėjo pakankamai pajamų iš vykdomos individualios veiklos. Jo banko sąskaitos areštuotos, dėl to išrašydamas PVM sąskaitas ir sąskaitas klientams, kurie pageidavo už suteiktas paslaugas atsiskaityti pavedimu per banką, nurodydavo sutuoktinės V. S. banko sąskaitos numerį, nes jei pavedimas būtų atliktas į jo sąskaitą – pinigai būtų nurašyti mokestinių skolų dengimui. Banko pavedimu atsiskaitydavo vos keli klientai, atsiskaitymas vyko grynais pinigais. Jis gavęs grynus pinigus, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, tačiau nepildė Individualios veiklos Pajamų ir išlaidų žurnalo, pajamų ir išlaidų apskaitos nevedė, nors žinojo, kad tokie dokumentai yra privalomi pildyti. Vykdant veiklą jis pats užsakydavo automobilių remontui reikalingas detales, tiekėjai pristatydavo užsakytas prekes autoserviso adresu. Atsiskaitoma už patiektas detales buvo grynais pinigais pasirašant tiekėjo pateikiamuose dokumentuose – sąskaitoje ir pinigų priėmimo kvite. Dokumentus pasirašydavo jis arba jo darbuotojai. Už detales sumokėdavo klientų avansu duotais pinigais arba sumokėdavo vėliau, gavęs iš klientų apmokėjimą už atliktas paslaugas, kur būdavo įskaičiuota ir suma, sumokėta už reikalingas detales. Realiai jo pajamas sudarė tik pinigai, gauti už atliktus remonto darbus, detales jis klientų pageidavimu nupirkdavo pats, o jie vėliau jam sumokėdavo pinigus (t. 4, b. l. 79-89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2017 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. S. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje nurodyta, kad „nustatyti ar T. S. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d., tiksliai šiomis datomis turėjo piniginių lėšų sumokėti nesumokėtas įmokas Valstybiniam socialiniam draudimui ir Privalomam sveikatos draudimui nustatyti negalima dėl šių priežasčių:

T. S. nevedė grynųjų pinigų apskaitos, neišsaugojo pinigų priėmimo kvitų. Iš viso turėjo būti surašyta 119-ka pinigų priėmimo kvitų. Tačiau pateiktuose tyrimui dokumentuose rasta surašytas tik 51-as pinigų priėmimo kvitas. 68-ių pinigų priėmimo kvitų, tame tarpe 51-o tiriamojo laikotarpio pinigų priėmimo kvito, tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra. Dėl to nustatyti grynųjų pinigų apyvartą ir likutį laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d. negalima.

T. S. jam priklausančiose 10-tyje atsiskaitomųjų ir mokėjimo kortelių sąskaitų visiškai nevykdė finansinių operacijų, jose visiškai nebuvo piniginių lėšų likučio, tame tarpe ir laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d.

T. S. savo atsiskaitomųjų sąskaitų piniginių lėšų gavimui pavedimais per bankus nenaudojo. Pinigines lėšas T. S., surašydamas pardavimo PVM sąskaitas – faktūras ir pardavimo sąskaitas faktūras nukreipdavo į - atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios savininkas (T. S. naudotų atsiskaitomųjų sąskaitų sąraše šios atsiskaitomosios sąskaitos nėra) pagal FNTT prie LR VRM CIS duomenų bazės informaciją nerastas ir savo žmonos (išsituokė (duomenys neskelbtini)) V. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Papildomai gavus V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, jose esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad gautos piniginės lėšos T. S. individualios veiklos buvo galimai išgryninamos kortele ************7863 arba panaudojamos įvairiems pirkiniams, mokėjimams už degalus, prekes ir paslaugas (šioje atsiskaitomoje sąskaitoje buvo gaunamos pajamos ne vien tik iš T. S. individualios veiklos, tačiau galimai ir V. S. asmeninės lėšos bei vykdomi asmeniniai mokėjimai). Piniginių lėšų apyvarta laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d. šioje atsiskaitomoje sąskaitoje buvo: likutis 2017 m. kovo 20 d.- 3,04 Eur, pajamų negauta, išlaidų nebuvo, likutis 2017 m. kovo 30 d. - 3,04 Eur.“

Taip pat, atlikus T. S. vykdomos individualios veiklos 2015 m. gegužės 1 d.– 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad T. S. vykdydamas individualią veiklą nesilaikė:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):

6 straipsnio: Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 3 d. „Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą.“;

12 straipsnio: Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“;

16 straipsnio: Apskaitos registrai 1 d.‚ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ nuostatų reikalavimų;

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.1K-040 (pakeitimas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gegužės 24d. įsakymo Nr.1-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“:

2 punkto: gyventojai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, taiko paprastąjį įrašą. Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, jis gali nepildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo ... jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.;

3 punkto: Gyventojas privalo pildyti atskirus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal visas vykdomas individualios veiklos rūšis;

7 punkto: gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų;

8 punkto, 9 punkto: besiverčiantis individualia veikla... privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams vieną iš šių taisyklių 8.2–8.4 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų (sąskaitą –faktūrą, PVM sąskaitą –faktūrą ar kasos aparato kvitą).

41 punkto: Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos;

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų (galiojanti redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“

4 punkto: Kvitai naudojami klientams atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais;

5 punkto: kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui);

7 punkto: visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi būti formuojami taip: 7.1. numeris sudaromas didėjančia seka; 7.2. numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma iš raidinių simbolių arba skaitmenų; 7.3. ūkio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija, unikalumą, t. y. skirtinguose kvituose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).;

9 punkto: Ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą;

22 punkto: Ūkio subjektai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tinkamą kvitų blankų naudojimą, pagal kvitus išmokėtų pinigų ar gautų įplaukų ir sugadintų bei grąžintų kvitų blankų apskaitą, nes T. S. visiškai nevedė buhalterinės apskaitos, nesudarė apskaitos registrų, nevedė pajamų ir išlaidų žurnalų, neišsaugojo 33-ų PVM sąskaitų – faktūrų ir 51-o pinigų priėmimo kvito, tikrovės neatitinkančią informaciją įrašė į Metines pajamų mokesčio deklaracijas, dėl to iš dalies negalima nustatyti T. S. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b.l. 118-161).

Liudytojas N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2011-2012 m., tiksliai datos neprisimena, dirbo pas T. S., kuris vykdė individualią veiklą. Jo darbo pobūdis buvo automobilių išrinkėjas/surinkėjas, autošaltkalvis, t. y., jo veikla buvo automobilių remontas. Jo darbo vieta (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba savarankiškai – įsigijęs verslo liudijimą. Pas T. S. nuo 2015 m. dirbdavo trise, kartu dirbo ir T. S.. Automobilių remontas buvo T. S. verslas – jis bendraudavo su klientais, derindavo paslaugų kainas, terminus, taip pat klientai su juo atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas. Jis vykdė T. S. nurodymus, t.y., jis nurodydavo ką reikėtų remontuoti, kokiu būdu, kokiais terminais. Reikiamas remontui detales pirkdavo arba pats T. S. arba klientas, jis atsarginių detalių neieškodavo ir nepirkdavo, o tik jas taisydavo arba pakeisdavo sugedusias naujomis. Klientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo su T. S., jis negali pasakyti ar būdavo išduodami pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, ar būdavo išrašomos sąskaitos – dokumentų išrašymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu rūpinosi pats T. S.. Jis garaže nėra matęs jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nes nesidomėjo, tačiau negali tvirtinti, kad tokių dokumentų garaže nebuvo. Darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais porą kartų per mėnesį, darbo užmokestį išmokėdavo T. S.. Kiek prisimena, lyg pasirašydavo apie gautą darbo užmokestį kažkokiuose dokumentuose, tačiau neprisimena kokiuose. Darbo užmokestis buvo apie 390,00 – 500,00 Eur atskaičius mokesčius, priklausomai nuo klientų ir darbų kiekio. Darbo užmokestį mokėjo laiku, reguliariai, atsiskaitė pilnai už darbą. 2017 m. pradžioje sužinojo, kad T. S. nemoka VSDFV mokesčių nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, jis nurodė, kad mokesčių nemoka, nes neturi pinigų. Dėl to jis su kolega nusprendė dirbti savarankiškai ir T. S. jį atleido iš darbo, šiuo metu dirba su verslo liudijimu tame pačiame garaže, jis pats ieško klientų ir atlieka jiems paslaugas. 2017 m. birželio mėnesį įsigijo verslo liudijimą ir pradėjo dirbti savarankiškai tose pačiose patalpose. Su T. S. sutarė, kad jam mokės dalį nuomos mokesčio, mokėdavo 30,00-50,00 Eue per mėnesį, kiek T. S. mokėjo nuomos mokesčio nežino. Dirbant pas T. S. detales, reikalingas vykdyti automobilių remontą užsakydavo T. S. iš kelių įmonių, detales pristatydavo tiekėjas į autoserviso patalpas. Atgabentas detales priimdavo tas, kuris būdavo laisvesnis, T. S. ne visada būdavo. Asmuo, kuris priimdavo detales iš tiekėjo pasirašydavo sąskaitą ir sumokėdavo grynus pinigus. Grynus pinigus už detales palikdavo T. S.. Kartais, jei pinigų nebūdavo palikta, už detales nemokėdavo. Pasirašytus dokumentus atiduodavo T. S.. Pinigus detalėms visada duodavo T. S., užsakydamas detales, žinodavo kiek reikės už jas sumokėti. Gauti iš T. S. pinigai detalėms nebuvo niekaip apskaitomi, nei jis, nei T. S. nepildydavo jokių dokumentų, taip pat niekur nefiksuodavo pinigų perdavimo. Negali pasakyti, ar 2017 m. kovo 20-30 d. laikotarpiu buvo gavęs iš T. S. grynų pinigų detalėms (t. 1, b.l. 69-73).

Liudytojas P. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug 2013 m., tiksliau datos neprisimena, pradėjo dirbti pagal darbo sutartį pas T. S.. Jo pareigos buvo automechanikas, darbo vieta buvo ir yra šiuo metu Kęstučio g. 89, Prienai. Šiuo metu dirba savarankiškai tą patį darbą pagal verslo liudijimą, kadangi T. S. susidūrė su finansiniais sunkumais. T. S. jam darbo užmokestį mokėjo, atsiskaitė pilnai. Darbo užmokestis per mėnesį nebuvo pastovus, gaudavo priklausomai nuo užsakymų ir padarytų darbų, svyravo nuo 350,00 Eur iki 500,00 Eur. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais, išmokėdavo T. S., jokio dokumento apie tai, kad pinigus gavo nepasirašydavo. Pas T. S. nuo 2015 metų dirbdavo trise, kartu dirbo T. S. ir N. S.. Automobilių remontas buvo T. S. verslas – jis bendraudavo su klientais, derindavo paslaugų kainas, terminus, taip pat klientai su juo atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas. Jo funkcija buvo vykdyti T. S. nurodymus, jis nurodydavo ką reikėtų remontuoti, kokiu būdu, kokiais terminais. Reikiamas remontui detales pirkdavo arba pats T. S. arba klientas, jis pats atsarginių detalių neieškodavo ir nepirkdavo, o tik jas taisydavo arba pakeisdavo sugedusias naujomis. Kadangi klientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo su T. S., tai jis negali pasakyti ar būdavo išduodami pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, ar būdavo išrašomos sąskaitos – dokumentų išrašymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu rūpinosi pats T. S.. Kiek jis žino, tai klientai už suteiktas paslaugas mokėdavo grynais pinigais. Jis negali pasakyti ar T. S. veiklos buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi garažo patalpose, nes niekada nesidomėjo, tiesiog dirbo savo darbą. Darbo patalpose yra atskira patalpa, kuri atliko T. S. kabineto funkciją, ten jis bendraudavo su klientais, į minėtą patalpą jis kartais užeidavo, ji buvo labai netvarkinga, joje buvo laikoma daug įvairių T. S. daiktų, tačiau, negali tvirtinti, kad tokių dokumentų garaže nebuvo, tai buvo T. S. kompetencija. Pas T. S. dirbo apie 4 metus iki 2017 m. birželio mėn. 2017 m. kovo mėn., tiksliai datos neprisimena, gavo pranešimą į savo elektroninį paštą iš VSDFV, kad už jį darbdavys nesumokėjo mokesčių, T. S. žadėjo įsiskolinimą sumokėti. Nuo 2017 m. birželio mėn. įgijo verslo liudijimą ir pradėjo dirbti savarankiškai tose pačiose patalpose. Iki (duomenys neskelbtini) dirbo T. S., t.y. gaudavo iš jo nurodymus, darbo užmokestį, pasirašydavo dokumentuose tiekėjams atvežus detales, reikalingas automobilių remontui. Detales, reikalingas vykdyti automobilių remontą užsakydavo T. S. iš kelių įmonių, detales pristatydavo tiekėjas į autoserviso patalpas. Atgabentas detales priimdavo T. S. arba N. S.. Jei jų nebūdavo, tada detales priimdavo jis, pasirašydavo sąskaitose, taip pat sumokėdavo grynais pinigais pasirašydamas kasos dokumente. Pinigus, reikalingus sumokėti už detales palikdavo T. S.. Pasirašytus dokumentus atiduodavo T. S.. Pinigus detalėms visada duodavo T. S., jis, užsakydamas detales, žinodavo kiek reikės už jas sumokėti. Gauti iš T. S. pinigai detalėms nebuvo niekaip apskaitomi, nei jis, nei T. S. nepildydavo jokių dokumentų, taip pat niekur nebuvo fiksuojamas toks pinigų perdavimas, tai negali pasakyti, ar 2017 m. kovo 20-30 d. laikotarpiu buvo gavęs iš T. S. grynų pinigų detalėms (b.t. 1, b.l. 65-68).

2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 7 d. T. S.bišsiųsti reikalavimai pateikti veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus. 2017 m. liepos 26 d. gautas atsakymas, kad T. S. dokumentų nepateiks, nes nėra jų išsaugojęs (t. 1, b.l. 74-76).

2017 m. rugsėjo 15 d. atlikus kratą T. S. veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 2015 m. sausio 1 d.– 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio T. S. veiklos dalis pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (t. 1, b.l. 97-100).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad vykdydamas individualią veiklą, pats tvarkydamas įmonės apskaitą, ją tvarkė apgaulingai. Įmonės buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas užfiksuotas (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. S. ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad T. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūlomomis bausmės rūšimis ir jų dydžiu, prašė sumažinti baudą, dėl sunkios finansinės padėties paskirtą baudą leisti sumokėti per 12 mėnesių ( t. 4, b. l. 123-125).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius T. S. – kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (t. 4, b. l. 96-97), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 126-127), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas, dirba (t. 4, b. l. 117). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 120 MGL baudą.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. S. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, jos mokėjimą atidėti 12 mėnesių. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, skiria ilgesnį terminą baudai sumokėti.

Kaltinamajam T. S. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. S. individualios veiklos dokumentai, saugomi FNTT Kauno apygardos skyriuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grąžinami T. S. – BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti galutinę 80 MGL (3012,80 Eur) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. S. individualios veiklos dokumentus, saugomus FNTT Kauno apygardos skyriuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grąžinti T. S..

Įteikti kaltinamajam T. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam T. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

T. S. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė