Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 17 d. pateiktu prašymu atnaujinti procesą (Nr. DOK-4043/2025) kartu su 2025 m. gruodžio 30 d. pateiktu prašymo atnaujinti procesą patikslinimu (Nr. DOK-4531/2025) ir 2026 m. sausio 20 d. papildymu (Nr. DOK-250/2026), kurie visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartimi priimti nagrinėti kaip vienas pareiškėjo patikslintas prašymas atnaujinti procesą, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo E. M. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priėmimo klausimas (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00307-2021-0).

3. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas Prezidentas, nusprendęs neskirti E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, nepaisė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo bei Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-243 patvirtinto Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo nuostatų, tuo pažeisdamas teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus; taip pat pripažinti, kad Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, nesilaikė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų Prezidentui tinkamai įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus skiriant į pareigas teisėjus; 2) pripažinti, kad Prezidentas, priimdamas sprendimą neskirti E. M. teisėju ir šio sprendimo neįforminęs dekretu, nesilaikė konstitucinio atsakingo valdymo principo ir pažeidė teisinės valstybės principą; 3) pripažinti, kad Prezidentas, motyvuodamas savo sprendimą nepagrįstais teiginiais ir faktais, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą neskirti E. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju; 4) priteisti iš Prezidento turtinės žalos atlyginimą – negautą darbo užmokestį už laiką, kai ieškovas nepagrįstai buvo nepaskirtas teisėju; 5) pripažinti, jog Prezidento teiginiai, kad ieškovas „metė teisėjo darbą dėl politinio posto“, „nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti apylinkės teismo teisėjo pareigų“ ir kad ieškovui reikia „politinio atšalimo“, yra niekiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir žeminantys sąžiningai ir garbingai dirbančio asmens garbę ir orumą, menkinantys ieškovo turėtą ir puoselėtą aukštą profesionalaus teisininko reputaciją, paneigiantys ieškovo, kaip skaidraus ir sąžiningo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno bei teisėjo, reputaciją; taip pat pripažinti, kad tokie Prezidento teiginiai pažemino ieškovą kaip buvusį politiką, sutrypė sąžiningos, skaidrios politikos sampratą, paneigė galimybę dorai ir sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonėms; 6) priteisti ieškovui iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) įpareigoti atsakovą paskirti ieškovą į pareigas, eitas iki 2016 m. gruodžio 13 d. Kartu ieškovas reiškė procesinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl legislatyvinės omisijos, kuri ieškovui neleidžia įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos konstitucinės teisės, taip pat dėl to, kad ieškovui nesudarytos teisinės galimybės apginti savo, kaip buvusio teisėjo, vardą ir reputaciją, o tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms.