Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Byla Nr. ATP-244-116/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
ATP-244-116/2014
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00346-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-244-116/2014Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00346-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal T. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo T. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta nuobauda – 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda – 100 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirta bauda pakeista nemokamais viešaisiais darbais 160 valandų, kuriuos T. K. įpareigotas atlikti per 4 mėnesius nuo jų atlikimo pradžios.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 16 d., apie 6.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotą ir neįregistruotą nustatyta tvarka, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, įkalnėje, kelio vingyje, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) sodybos tvorą ir ją apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai. Tuo T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1; 238, 234 punktus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. K. prašo iš naujo išnagrinėti bylą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad jis eismo įvykio metu patyrė galvos traumą, buvo be sąmonės, atsipeikėjęs nesuvokė, ką daro. Teigia, kad pažeidimo sąmoningai nedarė, nuoširdžiai gailisi pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, taip pat savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-10-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų bylos aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančio V. V. paaiškinimo, jis nurodė, kad T. K. vairuojamam automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į tvorą, T. K. „atsijungė“, jis pastarąjį paliko ir išėjo, o jam beeinant, privažiavo T. K. ir jis (V. V.) jam pasakė važiuoti prie (duomenys neskelbtini) (14 b. l.). T. K. 2014 m. kovo 16 d. paaiškinime nurodė, kad jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į tvorą. Po eismo įvykio jis atsipeikėjo tik tuomet, kai jį pradėjo kalbinti V. V. (15 b. l.). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismo posėdyje T. K. pabrėžė, jog aplinkybės kaip jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos neatsimena dėl sužalojimo (30 b. l.). Byloje esančių medicininių dokumentų kopijose užfiksuoti duomenys liudija, kad 2014 m. kovo 17 d. T. K. kreipėsi į gydytojus, nurodydamas, kad autoįvykio metu susitrenkė galvą, buvo be sąmonės, ne viską prisimena, jam nustatyta galutinė diagnozė – nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas (S06.01, 28, 29 b. l.). Akivaizdu, kad teismui nagrinėjant bylą minėti duomenys byloje buvo, tačiau teismas jų nevertino. Be to, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į teismo posėdį nekvietė ir kaip liudytojo neapklausė kartu su T. K. važiavusio V. V., taip pat specialisto, galinčio paaiškinti, ar eismo įvykio metu netekęs sąmonės ir ją po kurio laiko atgavęs T. K. iš karto galėjo suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. kovo 26 d. nutarimą T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, pažeidė materialios bei procesinės teisės normas, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla grąžinama skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą ir grąžinti T. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas