- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- II-1390-426/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 9 d. R. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. gegužės 28 d., 4.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo sklype jo laikomas vokiečių aviganių veislės šuo lojo, tuo keldamas grėsmę žmonių ramybei. Protokole konstatuota, kad šia veika R. L. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 13 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. birželio 9 d. nutarimu R. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė įspėjimą.
Šalies argumentai
R. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2008 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, pats asmeniškai neatvyko ir nenustatė pažeidimo įvykio, liudytojos Z. T. (Z. T.) ir B. K. negyvena kaimynystėje esančiuose žemės sklypuose, todėl jų galimybės žinoti faktines aplinkybes apie jo šuns lojimą yra ribotos, be to, jos savo paaiškinimuose nenurodė, jog 2008 m. gegužės 28 d., 4.30 val. girdėjo, jog jo šuo lojo bei kėlė triukšmą, todėl byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jam inkriminuotą pažeidimą. Paaiškino, jog remiantis Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 13 punktu, gyvūnų savininko atsakomybė gali kilti tik tuomet, jeigu yra nustatytas realus šiame punkte išvardintų teisinių gėrių pažeidimas, kuriam prielaidą sudarė tam tikras gyvūnų savininko veikimas ar neveikimas, kuriuo jis pažeidė savo pareigas. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad šuo loja (net ir nakties metu) dar nereiškia minėtų taisyklių 13 punkte nurodytų interesų pažeidimo ir nėra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, nenustačius konkretaus interesų pažeidimo fakto. Pažymėjo, kad tarp jo ir pareiškimą pateikusios J. G. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pažeidimo bylos R. L. atžvilgiu nenutraukti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimu R. L. skundą tenkino, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2008 m. birželio 9 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimo fakto pats tiesiogiai neužfiksavo, liudytojos Z. T. ir B. K. savo paaiškinimuose ir apklausos teismo posėdyje metu taip pat negalėjo patvirtinti, kad 2008 m. gegužės 28 d., 4.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo sklype laikomas šuo lojo, tuo keldamas grėsmę žmonių ramybei. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškimą parašiusios J. G. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, todėl vien tik J. G. parodymai nelaikytini pakankamu juridiniu pagrindu padaryto pažeidimo pripažinimui ir administracinės nuobaudos skyrimui. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad iš kitų R. L. kaimynų, gyvenančių Santariškėse, rašytinių paaiškinimų (b. l. 43-54) matyti, jog minėti asmenys neturi jokių pretenzijų dėl R. L. auginamo šuns, kadangi jis nei dienos, nei nakties metu triukšmo nekelia ir ilsėtis netrukdo. Kadangi byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo), todėl teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad R. L. 2008 m. gegužės 28 d. padarė ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
III.
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, o Institucijos 2008 m. birželio 9 d. nutarimą, kuriuo R. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtas įspėjimas, palikti galioti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai nesirėmė policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodymais ir liudytojų Z. T. ir B. K. parodymais, o atsižvelgė tik į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir parodymus. Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje liudytojų parodymais gali būti liudytojų paaiškinimai. Teigia, kad R. L. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas byloje surinktais įrodymais.
Atsiliepimas
R. L. atsiliepimu į skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija mano, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. L. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir siekia, kad R. L. atžvilgiu priimtas Institucijos 2008 m. birželio 9 d nutarimas būtų paliktas galioti. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai R. L. kaltę, dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, patvirtinančių įrodymų.
ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1711/2006).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nesurinkta pakankamai R. L. kaltę dėl jam inkriminuot pažeidimo patvirtinančių įrodymų. Įvertinus tiek byloje esančius liudytojų Z. T. ir B. K. paaiškinimus, tiek jų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad jos negalėjo patvirtinti, jog 2008 m. gegužės 28 d., 4.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo sklype laikomas šuo lojo. Šios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi jis pažeidimo fakto pats tiesiogiai neužfiksavo, ir kiti byloje apklausti liudytojai. Priešingai, iš liudytojų J. K., L. M., V. B. (V. B.), A. P., kurie yra ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaimynai, gyvenantys 30 - 40 metrų nuo jo atstumu, parodymų matyti, kad šuo triukšmo nekelia, miegoti ir ilsėtis netrukdo. Tuo tarpu pareiškimą parašiusi J. G., gyvena tolėliau, atstumas tarp jos namo ir šuns voljero yra gana didelis – apie 50 - 100 metrų, be to, tarp jų stovi paties R. L. namas, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad šuns keliamas triukšmas galėtų būti toks, kad keltų grėsmę žmonių, gyvenančių toliau, ramybei, nekeldamas nepatogumų žmonėms, gyvenantiems arčiau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo nutarime, įvertinęs esančius įrodymus, konstatavo, jog tarp pareiškimą parašiusios J. G. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. yra susiformavusi konfliktinė situacija, todėl vien tik J. G. parodymų neužtenka R. L. kaltei dėl jam inkriminuoto pažeidimo patvirtinti. Kadangi daugiau neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti J. G. nurodytas įvykio aplinkybes, byloje nustatyta nebuvo, teismas pagrįstai administracinę bylą, iškeltą R. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą nutraukė.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Institucija nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog liudytojų parodymais gali būti liudytojų paaiškinimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-679/2009). Be to, byloje esantys rašytiniai minėtų liudytojų paaiškinimai (b. l. 36-37) nėra išsamūs, todėl teisėjų kolegijos nuomone, jų tikrai nepakako administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytai veikai patvirtinti, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybė už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.