Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-1733/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
2-1733/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Senlina“, SENLINA Saulės labirintai
Kategorijos
  • 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1733/2012Procesinio sprendimo kategorija 126.1, 126.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senlina“ ir tečiojo asmens G. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1357-524/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saulės labirintai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senlina“ dėl bankroto bylos iškėlimo (trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus G. G.) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senlina“ iškelta bankroto byla bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas tiek dėl tikslingumo kelti bankroto bylą, tiek dėl apskirtos administratorės kandidatūros tinkamumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Senlina“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė R. S. ir nutarė atlikti kitus, su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.

Teismas, pagal VĮ Registrų centrui pateiktą atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balansą rašytinio proceso tvarka nustatė, kad atsakovo turimą turtą sudarė 679 465 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 529 779 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 529 779 Lt), o iš 2009 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolių ataskaitos nustatė, kad įmonė turėjo 51 678 Lt nuostolio. Kadangi atsakovas nepateikė jo mokumą patvirtinančių duomenų, teismas sprendė atsakovą esant nemokų ir nutarė iškelti atsakovui bankroto bylą.

Bankroto administratore paskyrė ieškovo pasiūlytą kandidatę, kuri turi didelę patirtį, šiuo metu neturi daug administruojamų įmonių, dirba Kaune ir atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „Senlina“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Atsiliepimas

1. Teismas, neskyręs žodinio bylos nagrinėjimo ir neįvertinęs kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų, nepagrįstai konstatavo atsakovo nemokumą bei iškėlė atsakovui bankroto bylą.

2. Bankroto byla iškelta netenkinus prašymo pratęsti pasirengimo nagrinėti bylą terminą vienam mėnesiui. Termino pratęsimas buvo reikalingas tikintis, kad per tą laikotarpį bus susitaikyta su ieškovu.

3. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovas skolą kildina iš sandorių, kuriuos pasirašė neteisėtas atsakovo atstovas (A. K.), o ieškovas neįsitikino, kad bendrauja su teisėtu atsakovo atstovu. Ekspertizė patvirtino, kad atsakovo akcininkas S. B. niekada nebuvo pasirašęs dokumentų ir oficialiai nusišalinęs nuo vadovo pareigų bei neskyrė A. K. nei direktoriumi, nei kuo kitu. Ieškovo atstovei šie dokumentai buvo įteikti su atsiliepimu į pretenziją. Dėl šių aplinkybių vyksta ikiteisminis tyrimas.

4. Atsakovas neskolingas nei ieškovui nei kitiems ieškovams, kurie bylinėjasi Klaipėdos apylinkės teisme. Dėl darbo užmokesčio bylinėjosi asmenys, nebuvę atsakovo darbuotojais (jų reikalavimai netenkinti). Tai asmenys neteisėtai veikę ieškovo vardu.

5. G. G. niekada nedirbo UAB „Senlina“. Atsakovas nėra gavęs jo ieškinio. G. G. advokatas L. M., žino, kad jo nurodytu adresu atsakovo neras, todėl sąmoningai jį nurodė, siekdamas sprendimo už akių.

6. Finansinę atsakovo būklę visa apimtimi įrodo finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys, į kurį įeina balansas, pelno-nuostolių ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas. Buhalteriniai dokumentai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų paimti kaip įrodymai, todėl teismui buvo pateikta tai, kas prieinama.

Šalies argumentai

G. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir juo paskirti UAB „Bankrotas”. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. UAB „Bankrotas“ turi didelę patirtį ir reikiamą kvalifikaciją turintį personalą, kas leidžia teigti, kad bankrotas bus administruojamas trumpiausiais įmanomais terminais ir ypač efektyviai.

2. UAB „Bankrotas“ dirba Klaipėdoje veikiantis bankroto administratorius M. M., kuris nėra pernelyg užimtas ir gali vykdyti bankroto procedūras Klaipėdoje.

3. UAB „Bankrotas“ yra juridinis asmuo ir turi daugiau galimybių tinkamai ir laiku bei mažiausiomis laiko sąnaudomis atlikti bankroto administravimo paslaugas, kas svarbu atsakovo kreditoriams – darbuotojams.

4. Ieškovo pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra kelia abejonių.

Ieškovas yra atstovaujamas įmonės bankroto administratorės E. M., kuri tuo pačiu metu yra ir UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ direktorė. Pagal viešai prieinamą informaciją šioje įmonėje dirba ir bankroto administratorė R. S., t.y. šie asmenys yra susiję. Abi bankroto administratorės dirba tuo pačiu adresu S.Daukanto g. 3, Klaipėdoje, nes šiuo adresu veikia ir jau minėta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, kurios direktorė yra E. M. ir UAB „Eurobankrotas“, kurios direktorė yra R. S..

Atsiliepimas

Ieškovas LUAB „Saulės labirintai” atsiliepimu prašo atskiruosius skundus atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovas, sudarydamas sandorį, iš kurio kildina reikalavimą atsakovui, veikė sąžiningai, įsitikinęs atsakovo atstovo teisėtumu, kadangi Juridinių asmenų registre yra įrašas, kad atsakovo vadovu nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. sausio 11 d. buvo A. K., kuris ir pasirašė 2009 m. Sąskaitas-faktūras.

2. S. B., būdamas vieninteliu atsakovo akcininku, elgėsi neprotingai ir nusikalstamai nerūpestingai (LR BK 16 str. 3 d.) nes net 2 metus (nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. sausio 11 d.) neatliko išskirtinai visuotiniam akcininkų susirinkimui priskirto pareigos patvirtinti juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį, o tuo pačiu pasidomėti įmonės turtu, įgytomis prievolėmis. Atsakovo prašymu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų trečiųjų asmenų veikų neatleidžia atsakovo nuo šios pareigos.

3. Iš viešai prieinamų šaltinių (VĮ Registrų centras duomenų bazės) matyti, kad atsakovas finansinės atskaitomybės rinkinio nėra pateikęs nei už 2010, nei už 2011 metus, todėl spręsti apie tikrąją atsakovo įmonės finansinę padėtį nėra patikimo šaltinio.

4. Paskirta atsakovo bankroto administratorė atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Ji nėra atsakovo kreditorė ir atitinka kitus ĮBĮ nustatytus reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1p.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Taigi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne visiškai tikslius visų įmonės pradelstų konkretiems kreditoriams įsiskolinimų dydžius.

Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą pagal 2009 m. balanso duomenis, pagal kuriuos atsakovo turtas 2009 m. pabaigoje sudarė 679 465 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 529 779 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 529 779 Lt). Įmonė 2009 m. dirbo nuostolingai - turėjo 51 678 Lt nuostolio.

Teisėjų kolegija dalinai sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą neišsiaiškinęs jos iškėlimui esminės aplinkybės – atsakovo aktualių pradelstų skolų santykio su į balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas privalo pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas. Visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą. Remiantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, atsakovas galėtų sudaryti sutrumpintą finansinę ataskaitą, t. y. sudaryti sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą aiškinamąjį raštą ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos. Įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.

Atsakovas nuo 2010 m., t.y. jau keletą metų nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų (paskutiniai duomenys yra pateikti už 2009 metus). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo apskaita tvarkoma netinkamai, kelia abejones, ar atsakovas apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas. Šias abejones atsakovas galėjo paneigti, pateikdamas teismui duomenis apie įmonės realią finansinę ir turtinę padėtį, turimus kreditorius, įsiskolinimo jiems apimtis, tačiau šių duomenų ir įrodymų neteikė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad buhalteriniai duomenys yra pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, šių abejonių dėl atsakovo galimai nevykdomos veiklos ir tinkamo buhalterijos netvarkymo nepašalina, kadangi, kaip jau minėta, atsakovas kelis metus neteikė finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti prašymą pratęsti pasirengimo bylos nagrinėjimui terminą, kad šį prašymą patenkinus atsakovas galimai susitaikytų su ieškovu, o teismas galimai turėtų galimybę nustatyti atsakovo tikrąją finansinę padėtį. Šis atskirojo skundo argumentas atmestinas, kadangi nuo skundžiamos nutarties priėmimo praėjo 3 mėnesiai ir teismui nėra pateikta duomenų bei įrodymų nei kad atsakovas su skolininku susitaikė, nei duomenų ir įrodymų apie aktualią atsakovo finansinę bei turtinę padėtį, pradelstų įsipareigojimų masę.

Nors atsakovas ginčija ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus statusą, kaip jau minėta, teismui neteikė bylos išsprendimui reikalingų duomenų, tinkamai nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų (CPK 8 str.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, esminė nustatinėtina aplinkybė yra atsakovo nemokumas ar mokumas. Ieškovo byloje reikalavimas atsakovui yra nedidelis (3720 Lt), taigi vien šio reikalavimo atsakovui pagrįstumo nustatymas iš esmės nekeistų atsakovo pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykio.

Kaip jau minėta, šioje byloje dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos teikti Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis, neteikė teismui duomenų apie aktualią atsakovo finansinę ir turtinę padėtį, teismas pagrįstai apie atsakovo nemokumą sprendė ir bankroto bylą jam iškėlė pagal turimus ir prieinamus surinkti duomenis.

Teismų praktikoje ne kartą bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo spręstas pagal paskutinius teismo turimus duomenis apie atsakovo finansinę ir turtinę padėtį. Tokiais atvejais, kai įmonė nevykdo pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės duomenis, kai jie neteikiami ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui arba teismui pateikti duomenys kelia abejonių, atsakovo mokumo klausimas sprendžiamas pagal paskutinius turimus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 2-1304/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 1036/2012, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 2-938/2012, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr.2-1405/2010). Nors šiose bylose nagrinėtos aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamoms byloje, visai nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai būdinga, kad, nesant teikiamų aktualių finansinės atskaitomybės duomenų, vertinami paskutiniai prieinami.

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą. Taigi įrodyti atsakovo mokumą pareiga tenka atsakovui, kuris jos ne tik kad neįvykdė, bet ir nevykdė, procese elgėsi pasyviai – pateikė prašymą pratęsti pasirengimo nagrinėti bylą terminą, ginčija kaip skubotai priimtą teismo sprendimą, tačiau nėra duomenų, kad būtų savo aktyviais veiksmais siekęs gauti ir teismui pateikti bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis ar susitaikyti sus ieškovu (dėl galimybės susitaikyti su ieškovu motyvavo prašymą pratęsti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją).

Konstatavus atsakovo pasyvumą, būtina įvertinti ir jo pasyvumo priežastis. Apeliantas nurodo, kad neturi duomenų apie įmonės finansinę padėtį, nes jie pateikti ikiteisminio tyrimo institucijoms. Kartu atskirajame skunde, ginčydamas įsiskolinimą ieškovui, teigia niekada nebuvo nusišalinęs nuo vadovavimo įmonei. Pasitvirtinus šiam argumentui, reiktų konstatuoti, kad pats apeliantas buvo atsakingas ir už pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės duomenis vykdymą.

Dėl paskirto bankroto administratoriaus

Apeliantas G. G. abejoja paskirto bankroto administratoriaus tinkamumu, kadangi ieškovo bankroto administratorė E. M. yra ir įmonės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, kurioje dirba atsakovo bankroto administratorė R. S., direktorė.

Tuo pačiu adresu S.Daukanto g. 3, Klaipėdoje veikia tiek UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (direktorė E. M.), tiek UAB „Eurobankrotas“ (direktorė -R. S.).

Pagal Įmonių bankroto departamento viešai skelbiamus duomenis, bankroto administravimo paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „Eurobankrotas“ dirba E. M. (UAB „Eurobankrotas“ direktorė – R. S.). Bankroto administravimo paslaugas taip pat teikiančioje įmonėje UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (įmonės direktorė – E. M.) dirba R. S..

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1154- 253/2011 UAB „Saulės labirintai“ bankroto administratoriumi paskyrė fizinį asmenį E. M. (bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. 886, adresas korespondencijai Karklų g. 31, Kunkių k., Kretingalės sen., Klaipėdos raj.).

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1357-524/2012 UAB „Senlina“ bankroto administratoriumi paskirtas fizinis asmuo R. S..

Pagal galiojančius teisės aktus įmonės bankroto administratoriumi gali būti skiriamas tiek juridinis asmuo, tiek fizinis asmuo (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Paskyrus juridinį asmenį, vykdyti konkrečios įmonės bankroto procesą įgaliojamas administratoriaus-juridinio asmens darbuotojas. Byloje nagrinėjamu atveju tiek ieškovo, tiek atsakovo bankroto administratoriai yra paskirti kaip fiziniai asmenys, o ne kaip bankroto administravimo paslaugas teikiančių įmonių (juridinių asmenų) įgalioti administruoti konkrečią įmonę darbuotojai ir aplinkybė, kad ieškovo ir atsakovo bankroto administratoriai (fiziniai asmenys) dirba tose pačiose įmonėse, nesudaro pakankamo pagrindo prielaidoms apie galima teisinį suinteresuotumą atsakovo bankroto bylos eiga (ĮBĮ 11 str. 4 d.). Taip pat nenustatyta kitų galiojančiuose teisės aktuose numatytų pagrindų, dėl kurių R. S. negalėtų administruoti atsakovo bankroto proceso, todėl keisti teisėtai paskirtą atsakovo bankroto administratorę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlgirdas GailiūnasKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas