Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „KTVG“ atstovei advokatei Jolitai Mikulėnienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiajam specialistui Edvardui Šveikauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

UAB „KTVG“, įmonės kodas 302677986, buveinės adresas Kalvarijų gt. 61, Vilnius, atstovaujamos advokatės Jolitos Mikulėnienės, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau –Statybos įstatymas) 48 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Edvardas Šveikauskas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „KTVG“ dėl to, kad 2015 m. lapkričio 26 d. 13:30 val. buvo nustatyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0032:741, adresu Kalvarijų gt. 61, Vilniuje, nugriauti: prekybos pastatas, unikalus Nr. 1094-0147-7158, indeksas 18E1/ž ir pastatas, kurio paskirtis nenustatyta, indeksas 19E1/ž. Jų vietoje pastatyti naujo pastato pamatai, kurių ilgis apie 13,88 m, plotis apie 7,35 m, aukštis nuo žemės paviršiaus apie 0,6 m, pažeidžiant statinio projekto sprendinius (keičiant išorės matmenis ilgį ir plotį), kurie buvo numatyti kapitališkai remontuojant prekybos paskirties pastatą, unikalus Nr. 1094-0147-7158. Savavališkos statybos darbai užfiksuoti 2015-12-04 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-151204-00171,

tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, 93 ir 95 dalis; STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VII skirsnio 10 punktą“, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 48 punktą. Už šį pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje.

UAB „KTVG“ atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad jų manymu administraciniame kaltinime yra neteisingai kvalifikuoti UAB „KTVG“ atlikti statybos darbai ir identifikuotas statinių skaičius. Toje vietoje yra ne vienas padidintų pamatų statinys, kaip traktuoja statybų inspektorius, o du statiniai, ką patvirtina dviejų sublokuotų statinių, turinčių vieną vidinę sieną, pamatų nuotrauka (b.l. 89). Abu pastatai: didesnis ir mažesnis yra registruoti nekilnojamo turto registre, turi savarankiškus unikalius numerius ir kadastrinių matavimų bylos plane žymimi: didesnysis unikaliu Nr. 1094-0147-7158, mažesnysis – Nr. 1094-0147-7305. Kadastrinių matavimų bylos plane jie atitinkamai žymimi indeksais 18E1/ž ir 46E1/ž (b.l. 117). Tai du vienas su kitu sublokuoti pastatai ginčo su Statybos inspekcija vietoje. Iš nekilnojamo turto registro išrašo, kuris atspindi oficialią teisinę statinių registraciją, matyti, kad abu jie turi teisinę registraciją ir unikalius numerius. Tokiu būdu nuo pat pradžių buvo suklysta dėl statinio teisinės kvalifikacijos, teigiant, kad kartu su pastatu unikaliu Nr. 1094-0147-7158 buvo nugriautas neidentifikuotas statinys Nr. 19E1/ž ir jų vietoje statomas vienas naujas. Iš statybos leidimo 3.3 punkto matyti, kad statiniui Nr. 1094-0147-7158 buvo gautas leidimas atlikti kapitalinį remontą. O statiniui Nr. 1094-0147-7305 yra gautas rašytinis pritarimas (kas taip pat laikoma statybą leidžiančiu dokumentu) atlikti rekonstrukciją. Tokiu būdu abu pastatai juos atskirai paėmus turi statybą leidžiančius dokumentus - vienas kapitaliniam remontui, kitas rekonstrukcijai. Statybos įstatymo 2 str. 18 ir 20 d. numato, kas yra statinio rekonstravimas, ir kas yra jo kapitalinis remontas. Abiejų jų tikslas perstatyti statinį, keičiant jo laikančiąsias konstrukcijas, tačiau rekonstrukcijos atveju yra leidžiama keisti statinio matmenis, o kapitalinio remonto – ne. Tas ir buvo padaryta abiem statiniams, iki pamatų nuardant senas abiejų statinių konstrukcijas, kad vietoj jų būtų galima pastatyti naujas. Statybos inspektorius neteisingai kvalifikuoja, kad buvo atlikti statinių griovimo darbai. Statybos įstatymo 2 str. 95 d. numato, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statybos įstatymas nepripažįsta griovimo darbais darbų, kai statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos keičiamos kitomis, kas šiuo atveju ir buvo daroma. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už savavališką naujo neypatingo statinio statybą, šiai dienai nei vieno iš tų požymių pagal galiojančius statybos dokumentus statomas statinys neturi. Tai nėra nei naujas statinys, nei savavališkos statybos, nei neypatingas statinys. Abu perstatomi statiniai pagal Statybos įstatymo nuostatas yra nesudėtingi statiniai. Pažeidimas galėjo būti nebent kvalifikuotas tik pagal Statybos įstatymo 48 str. 11 d. kaip savavališka nesudėtingo statinio rekonstrukcija, kadangi patikrinimo metu leidimas buvo išduotas tik vieno statinio statybos darbams. Statinys unikalus Nr. 1094-0147-7158 buvo perstatomas pagal galiojantį išduotą statybos leidimą kapitaliniam remontui, ir jo matmenys nekito (jo ribos matyti pamatų nuotraukoje – b.l. 89). Dėl antrojo pastato Nr. 1094-0147-7305 jau buvo pradėtos procedūros jo rekonstrukcijai gauti, bet leidimas dar gautas nebuvo. Kad procedūra buvo pradėta dėl statinio rekonstrukcijos leidimo, rodo 2013-07-19 atliktas statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame buvo nurodyta, kad medinis pastatas yra avarinės būklės, jo pažeistų palaikančių instrukcijų išsaugoti neįmanoma, rekomenduojama statinį demontuoti arba perstatyti (kas reiškia pakeisti konstrukcijas naujomis). 2015 m. rugsėjo 24 d. savivaldybės rašte nurodoma, kad UAB „KTVG“ kreipėsi dėl statybos darbų – rekonstrukcijos. Protokolas surašytas 2015-12-08 d. Procedūros šio pastato rekonstrukcijos leidimui gauti pradėtos rugsėjį. Statybos įstatymo nuostatų pažeidimo konstatavimo atveju prašo perkvalifikuoti UAB „KTVG“ veiką tik dėl statinio, unikalus Nr. 1094-0147-7305 savavališkos rekonstrukcijos, t.y. į Statybos įstatymo 48 str. 11 d. numatytą pažeidimą. Prašo atsižvelgti į tai, kad šiai dienai statybos darbai visiškai įteisinti, taikyti LR ATPK 30(1) str. ir nuobaudos neskirti.

Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovas E.Šveikauskas su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nesutiko, teigdamas, kad ginčo vietoje bendrovė turėjo išduotą statybos leidimą atlikti tik vieno statinio perstatymą – o būtent atlikti statinio unikalus Nr. 1094-0147-7158 kapitalinį remontą. Teisės aktuose numatyta kapitalinio remonto sąvoka neleidžia keisti perstatomo statinio matmenų, tuo tarpu patikrinimo metu buvo rasti naujai supilti pamatai, viršijantys buvusius minėto statinio ir projekte numatytus matmenis, pagal pamatų matmenis paskaičiuotas būsimo statinio plotas viršijo 80 kvadratinių metrų, todėl buvo kvalifikuotas kaip naujai statomas neypatingas statinys (atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 ir 94 dalyse įtvirtintas nesudėtingo ir neypatingo statinių sąvokas), nors anksčiau toje vietoje buvo du nesudėtingi statiniai. Nesutiko su tuo, kad statomą statinį galima traktuoti kaip prieš tai buvusių statinių kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, nes abiem šioms statybos rūšims privalu išsaugoti bent dalį prieš tai buvusio statinio konstrukcijų, tuo tarpu ginčo vietoje abu prieš tai buvę statiniai nugriauti visiškai, įskaitant senus pamatus, dėl ko negalima šioje vietoje vykstančių statybų traktuoti kaip kapitalinio remonto nei rekonstrukcijos, nes faktiškai atliekami darbai neatitinka šių statybos rūšių požymių.

2015-12-04 savavališkos statybos akte nurodoma, kad statytojas UAB „KTVG“ vietoj nugriautų prekybos pastato unikalus Nr. 1094-0147-7158, indeksas 18E1/ž ir pastato, kurio paskirtis nenustatyta, indeksas 19E1/ž atlieka naujo neypatingos kategorijos statinio statybą, tuo tarpu, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-11-26 statybos leidimu Nr. LNS-01-131126-01144 buvo leista atlikti (įvykdyti) žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0032:74, Kalvarijų gt. 61, Vilniuje, prekybos paskirties pastato, unikalus Nr. 1094-0147-7158, indeksas 18E1/ž, kapitalinį remontą.

Akte konstatuota, kad pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai:

Naujo pastato pamatų statyba įvykdyta vietoje visiškai nugriautų: prekybos paskirties pastato, unikalus Nr. 1094-0147-7158, indeksas 18E1/ž ir pastato, kurio paskirtis nenustatyta, indeksas 19E1/ž. Papildomai užimta (apjuosiant naujai pastatytais pamatais) žemės sklypo dalis, kurioje stovėjo šiuo metu visiškai nugriautas pastatas, indeksas 19E1/ž.Naujo pastato pamatų statyba (ir medžiagiškumas) įvykdyta remiantis statytojo pateiktu darbo projektu komplekso Nr. UT-43/12 ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ akto Nr. 595-KD-320(15) – A/2015 duomenimis.Pastatyti naujo pastato pamatai, kurių ilgis apie 13,88 m, plotis apie 7,35 m, aukštis nuo žemės paviršiaus 0,6 m, neatitinka statinio laikančiųjų konstrukcijų ir jų išdėstymo numatyto projekto sprendiniuose statytojui gaunant SLD.Naujo pastato pamatų išorės matmenys (ilgis, plotis) pažeidžia/neatitinka statinio projekto sprendinių, kurie buvo numatyti kapitališkai remontuojant prekybos paskirties pastatą, unikalus Nr. 1094-0147-7158. Projekto sprendiniuose numatytas prekybos pastato ilgis apie 9,5 m, plotis – 8,05 m. Statytojo pateikto 1983-023-25 plano kopijos duomenimis faktinis prekybos paskirties pastato unikalus Nr. 1094-0147-7158, ilgis buvo apie 7,85 m, plotis – apie 6,65 m.Naujo pastato pamatų statyba įvykdyta projekte numatytoje vietoje, tačiau užimant papildomą žemės sklypo dalį.

Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis, 93 ir 95 dalys; STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VII skirsnio 10 punktas, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 48 punktas (b.l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad yra kilęs ginčas dėl administraciniame kaltinime nurodomų faktinių aplinkybių teisingumo, dėl UAB „KTVG“ atliekamų statybos darbų kvalifikacijos bei atitinkamai dėl UAB „KTVG“ veikos teisinės kvalifikacijos. Šalys laikosi skirtingų pozicijų, kokie tiksliai statybos darbai buvo atliekami statybvietės ginčo vietoje: protokolą surašiusios institucijos teigimu – dviejų prieš tai buvusių statinių nugriovimas ir visiškai naujo vieno neypatingo statinio statyba, UAB „KTVG“ teigimu - projektą ir statybos leidimo sąlygas atitinkantis vieno statinio kapitalinis remontas, nekeičiant statinio matmenų ir niekaip nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei statybos leidimo sąlygų, bei kito statinio galimai savavališka (pripažįstant, kad statybą leidžiančio dokumento gauta dar nebuvo) rekonstrukcija, keičiant statinio matmenis ir praplečiant jo plotą, ko pasekoje perstatomi du sublokuoti statiniai, kurių kiekvienas, paimtas atskirai, turi nesudėtingo statinio statusą.

Teismas sutinka, kad administraciniame kaltinime buvo netiksliai identifikuotas mažesnysis statinys: pagal UAB „KTVG“ pateiktus į bylą duomenis (planą iš Registrų centro Vilniaus filialo kadastrinių matavimų bylos b.l. 116) matyti, kad administraciniame kaltinime įvardijamas kaip neidentifikuotas pastatas 19E1/ž pagal nekilnojamo turto registro išrašą ir kadastrinių matavimų bylos planą iš tiesų yra statinys, kurio unikalus Nr. 1094-0147-7305, vėlesniame plane žymimas 46E1/ž. Sulyginus Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos byloje pateiktą planą (institucijos statybos teigimu, paimtą iš informacinės sistemos „Infostatyba“, b.l. 41) bei UAB „KTVG“ pateiktą vėlesne data datuojamą ir VĮ Registrų centro turimą planą, matyti, kad tai tas pats statinys, tik abiejuose planuose nevienodu laikotarpiu žymimas skirtingais indeksais. Šiam statiniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame statybos leidimo 5.7 punkte buvo numatyta statybos darbų rūšis – nugriovimas (b.l. 94). Akivaizdu, kad tinkamai neidentifikavus statinio, nebuvo vertinama galimybė, kad statybų vietoje yra statomi (arba perstatomi) ne vienas statinys, o du.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-11-26 statybos leidimo Nr. LNS-01-131126-01144 (b.l. 94) turinio matyti, kad leidimas buvo išduotas tik atlikti kapitalinį remontą prekybos paskirties statiniui unikalus Nr. 1094-0147-7158 (leidimo 3.3 punktas), nugriauti prekybos paskirties statinį unikalus Nr. 1094-0147-7305 (leidimo 5.7 punktas). Tokiu būdu statiniui Nr. 1094-0147-7158 buvo leista atlikti tik kapitalinį remontą, leidimo jį nugriauti duota nebuvo. Atitinkamai patikrinimo metu nebuvo leidimo rekonstruoti nurodytą nugriauti statinį Nr. 1094-0147-7305.

Tiek Statybos įstatymas, tiek STR.1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ IV skirsnis numato statinio statybos rūšis, tarp kurių yra naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio griovimas. Kaip minėta byloje kilęs ginčas, kokios rūšies statybos darbai buvo faktiškai atlikti ir atliekami patikrinimo metu.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis numato, kad Statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir panašiai). Atitinkamai STR.1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VII skirsnio 10 punktas numato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis numato, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir panašiai). Atitinkamai STR.1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skirsnio 9 punktas numato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

UAB „KTVG“ atstovės teigimu, tai, ką statybos inspektorius statybvietėje palaikė buvusių statinių nugriovimo darbais, iš tiesų tebuvo esamų statinių rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto pradinis etapas, nugriaunant abiejų statinių laikančiąsias konstrukcijas iki pamatų ir išliejant naujus sutvirtintus pamatus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punktas numato, kad naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalis numato, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Atitinkamai STR.1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ IX skirsnio 15 punktas numato, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas - išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m. po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

Savavališkos statybos akte buvo konstatuota, kad statiniai yra visiškai nugriauti ir jų vietoje statomas visiškai naujas statinys, pažeidžiant statinio projekto sprendinius. 2015-11-26 statybos patikrinimo akte Nr. SPA (R3.2) 2567 konstatuota, kad statinio statybos rūšis ir kategorija neatitinka nurodyto statybos leidime (b.l. 48). Nėra kalbos apie jų dalių nugriovimą. Statybos inspekcijos atstovas E.Šveikauskas, teisme nurodė, kad statybos vietoje iš senųjų dviejų pastatų, plane pažymėtų 18E1/ž ir 19E1/ž, nebuvo likę nieko, net senų pamatų. Tokiu būdu atlikta statybos darbų rūšis neatitiko statybos leidime nurodytos statybų rūšies, nes realiai buvo atliktas statinių nugriovimas, o ne kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos įžanginiai darbai griaunant laikančiąsias konstrukcijas. Senieji statiniai buvo nugriauti neišsaugant absoliučiai jokių jų konstrukcijų. Nugriovus abu pastatus, buvo supilti visai nauji pamatai, ką statybos inspektorius vertina kaip visai naujo statinio statybą. Tuo tarpu UAB „KTVG“ atstovės neigimu, senųjų statinių pamatinės konstrukcijos buvo išsaugotos, tik jas sutvirtinant ir išplečiant, todėl negalima teigti, kad esami pastatai buvo nugriauti ir atliekama naujo statinio (–ių) statyba. UAB „KTVG“ atstovės teigimu, ginčo statybų vietoje buvo atliekami dviejų savarankiškų statinių statybos darbai: vieno kapitalinis remontas, o kito rekonstrukcija, tikslu iš esmės pakeisti jų laikančiąsias konstrukcijas, prieš tai nugriaunant senąsias iki pamatų, ką pagal Statybos įstatymą leido abi statybų rūšys, o griovimo darbai, atliekami rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto procese, nelaikomi statinio nugriovimu.

Iš teisės aktų reglamentavimo akivaizdu, kad tinkamai kvalifikuoti ginčo vietoje faktiškai atliktų ir toliau atliekamų statybos darbų rūšį svarbu nustatyti faktinę aplinkybę, ar statiniai unikalus Nr. 1094-0147-7158 ir Nr. 1094-0147-7305, buvo griaunami išsaugant bent kokią dalį jų konstrukcijų (šiuo atveju pamatų), ar ne, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso, ar statinio (statinių) statyba bus laikoma naujo statinio statyba ar seno statinio (-ių) pertvarkymu.

Nustačius, kad abiejų statinių jokios konstrukcijos faktiškai išsaugotos nebuvo ir laikant, kad ginčo vietoje senieji statiniai yra nugriauti ir yra pradėtos naujos statybos, būtina iš naujo įvertinti, ar yra statomi vienas ar du skirtingi statiniai, kadangi vieno naujo statinio atveju jis pagal plotą būtų vertinamas kaip neypatingas statinys, ir už savavališką tokio statinio statybą numatyta atsakomybė Statybos įstatymo 48 str. 3 d., konstatavus dviejų atskirų sublokuotų naujų nesudėtingų statinių statybą už savavališką tokių statinių statybą numatyta atsakomybė Statybos įstatymo 48 str. 5 d. Konstatavus, kad pamatinės statinių konstrukcijos išliko, griovimo darbus būtų galima vertinti kaip esamų statinių kapitalinį remontą (didesniojo) ir rekonstrukciją (mažesniojo), tokiu būdu konstatuojant vieno iš statinių savavališką rekonstrukciją, už ką atsakomybė numatyta Statybos įstatymo 48 str. 11 d. Šiai faktinei aplinkybei nustatyti reikia specialių žinių ir papildomo tyrimo. Be to teismas savo iniciatyva negali papildyti kaltinimo asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. ATPK 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Be to taisytinas ir netiksliai suformuluotas administracinis kaltinimas dalyje dėl nugriautų (griaunamų) statinių įvardijimo, iš naujo įvertinant patikrinimo metu galiojusiame statybos leidime nurodytų statybos darbų šio statinių atžvilgiu faktinį atlikimą. Akivaizdu, kad tinkamai neidentifikavus statinio, kuris administraciniame kaltinime įvardijamas kaip „pastatas, kurio paskirtis nenustatyta, indeksas 19E1/ž“, ir kuris iš tiesų yra statybos leidime nurodytas statinys unikalus Nr. 1094-0147-7305, atliekant patikrinimą, surašant savavališkos statybos aktą ir formuluojant administracinį kaltinimą nebuvo vertinami galiojančio statybą leidžiančio dokumento, ir statinio projekto sprendinių galimi pažeidimai šio statinio atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Teismai, aiškindami ATPK 256 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalyje, yra nurodę, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t.y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltes nustatymui.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Reiškia, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, kaip minėta, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra tinkamai paruošta, nurodyti pateikto pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl pareiškimas su medžiaga grąžintinas jį pateikusiai institucijai trūkumų šalinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., teismas,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-00-151208-00100, surašytą UAB „KTVG“, pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, su medžiaga grąžinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nurodytų trūkumų pašalinimui.

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti medžiagą teismui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.