Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė A. R. Ž. 2014-09-29 patvarkymu pareiškėjo R. V. skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0075/09/01260 persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde pareiškėjas R. V. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką baudų išieškojimo procese. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2009-07-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-116-586/2009 paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1 300 Lt bauda. Antstolė A. R. Ž. vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-10-05 išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 300 Lt baudos išieškojimo iš pareiškėjo R. V. valstybei. Pagal LR BK 96 str. 1 d. 1 p. apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. LR BK 96 str. 2 d. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuosprendis, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda baudžiamojoje byloje, įsiteisėjo 2009-09-17, vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo išduotas 2009-10-05, vykdomasis raštas pateiktas antstolei A. R. Ž. priverstinai vykdyti 2009-10-22. Taigi vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo pradėtas priverstinai vykdyti nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino. Šias aplinkybes teisingai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas ir formuojamos teismų praktikos teismas nepažeidė.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjas nevengė sumokėti baudos ir savo veiksmais netrukdė antstolei išieškoti baudą. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. LR BK 96 str. 3 d. numatyta, kad, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar antstolė atliko vykdymo veiksmus baudai išieškoti, taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus įvairiems Lietuvos Respublikos registrams ir tikrinant skolininko turtinę padėtį. Antstolė, nustačiusi, jog pareiškėjas neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti baudą, 2010-01-19 kreipėsi į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo areštu, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-02-22 nutartimi antstolės teikimo netenkino. Po minėtos teismo nutarties priėmimo antstolė vykdomojoje byloje toliau atliko vykdymo veiksmus, tikrino galimą pareiškėjo turtinės padėties pasikeitimą. Antstolė nustačiusi, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, į Vilniaus pataisos namus išsiuntė 2014-07-16 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, tačiau piniginės lėšos išieškotos nebuvo. LR CPK 644 str. numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2009-04-01 iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę. Minėta aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės gauti piniginių lėšų baudai sumokėti, negali būti laikoma pateisinama priežastimi pareiškėjui paskirtai baudai nevykdyti. Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų siekiant sumokėti paskirtą baudą, tačiau pateikė prašymą nutraukti baudos vykdymą suėjus senaties terminui. Teismas atsižvelgia į ir tai, kad pareiškėjas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo nutraukti antstolės vykdomą vykdomąją bylą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 nutartį palikti nepakeistą.