- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- 1-106-205/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jurkštienė
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kaltinamasis
- S. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. T. a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-09-19, apie 19 val., Pasvalio r. (duomenys neskelbtini) kaime, savo namuose, S. T. , suduodamas vieną kartą kumščiu į veidą A. V., padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies minkštųjų audinių sumušimu, nosies kaulų lūžimu-patinimu.
Kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis nukentėjusiojo A. V. nesumušė, kaltinime minimą dieną pas M. pjovė mišką iki 20 valandos, po to pas juos vakarieniavo ir tik apie 22 valandą buvo parvežtas namo. Pas juos mišką kirtęs dvi dienas. Tuo metu dar gyvenęs su savo žmona. Pas jį namuose gyvenęs benamis V. S.. Prieš du metus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnams nenurodęs, kad dirbo pas M. Teisme prašė apklausti, nes V.E M. pažadėjusi paliudyti, kad A. V. sužalojimo dieną dirbo pas ją ir ji tai prisimena.
Ikiteisminio tyrimo metu S. T. taip pat neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad A. V. nemušė, o įvykių sietinų su nusikalstamos veikos padarymo diena neprisimena (b.l. 59-60, 64).
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. 2007-09-19, apie 19.30 val., atvažiavęs pas S. T. pakalbėti. Kieme sutikęs pas jį dirbusį žmogų. Kai šis pasakė, kad S. T. yra namuose, nuėjęs į gyvenamą namą. Durys buvo užrakintos iš lauko pusės, o raktas paliktas duryse. Pasibeldęs tris kartus ir kai niekas neatsakė, suprasdamas, kad kažkas viduje yra, atsirakino duris ir įėjo į vidų. S. T. gulėjo lovoje. Pamatęs jį atsikėlė, priėjo prie jo ir , nieko nepasakęs, sudavė vieną smūgį į nosį. Pasirodė kraujas, nuo smūgio apsvaigęs. S. T., nieko nepasakęs, grįžo į kambarį kuriame gulėjo. Išėjęs iš S. T. namų, sėdęs į savo automobilį, grįžo namo ir pranešė policijai apie sumušimą. Sumuštą jį matęs brolis ir draugas V. Č., kurie tuo metu atėjo pas jį. Jiems pasisakęs, kad sumušė S. T.. Gydymo įstaigoje buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, buvo operuota nosis. Kodėl S. T. jį sumušė, nežino. Dėl sumušimo visą savaitę nelankė mokyklos, patyrė moralinę žalą. Prašo priteisti 8 tūkstančius litų neturtinės žalos dėl nosies sulaužymo ir su tuo susijusių nepatogumų.
Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas G. S. parodė, kad A. V. sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas tiek vienu, tiek dviem kontaktiniais smūgiais.
Liudytojas N. V. parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis ir iš S. T. namo grįžo sumušta nosimi. Pasisakė, kad sumušė S. T., kai pasibeldė į duris.
Liudytojas V. Č. paliudijo, kad jis 2007 metų rudenį, tiksliau datos nepamena, nuvažiavo pas nukentėjusįjį ir rado jį sumušta nosimi. A. V. pasakė, kad jį sumušė S. T. iš (duomenys neskelbtini) kaimo pas kurį buvo nuvažiavęs.
Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad S. T. padarė jam inkriminuojamą veiką.
Specialisto išvadoje Nr. G 1578/07(05) konstatuota, kad A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies minkštųjų audinių sumušimu, nosies kaulų lūžimu-patinimu kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku - 2007-09-19 (b.l. 24.).
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikaltimą –įrodyta. Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.. A. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies minkštųjų audinių sumušimu, nosies kaulų lūžimu kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku - 2007-09-19 (b.l. 24.). Veika padaryta, esant netiesioginei tyčiai. Kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, numatė, kad gali būti padaryta žala jo sveikatai ir to siekė. Kaltinamojo neprisipažinimą nusikalstamos veikos padarymu teismas vertina kaip jo gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji paneigta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie sumušimo aplinkybes, kurias patvirtino liudytojai V. S., N. V., V. Č., specialisto išvados duomenys apie padarytą sveikatos sutrikdymą. Teisme apklaustas ekspertas G. S. nepaneigė ir kaltinamojo teiginio, kad sužalojimas padarytas suduodant vieną smūgį. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis turėjo ir motyvą padaryti šią nusikalstamą veiką, jis kaltina A. V. 2007-06-16 pagrobus iš jo traktoriaus priekabos prikabinimo įtaisą ir dėl šios vagystės S. T. kreipėsi į Pasvalio rajono policijos komisariatą (b.l.148). Kaltinamojo prašymu į teismą liudyti pakviesta V. E. M. paliudijo, kad 2007-09-19, tuo metu, kai A. V. buvo sumuštas, S. T. dirbo pas ją ir į namus grįžo po 22 valandos. Teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai, kaip asmens suinteresuoto bylos baigtimi, parodymus. Ji nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Teismui abejones jos parodymų teisingumu sukėlė detalus 2009-09-19 dienos įvykių atpasakojimas, kai tuo tarpu užklausta apie įvykius jos gyvenime prieš kelias dienas, negalėjo jų prisiminti. Aplinkybių, sietinų su 2007-09-19 dienos įvykiais ikiteisminio tyrimo metu 2007-12-14 apklaustas įtariamuoju S. T. neprisiminė ir parodė, kad jis neprisimena kas buvo 2007-09-19, nes tai buvę seniai, neprisimena jokių įvykių sietinų su ta diena (b.l.59-60). Pakartotinai apklaustas įtariamuoju 2009-05-06 S. T. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė aplinkybių sietinų su 2007-09-19 įvykiais, nurodydamas, kad jis visus parodymus davė pirminės apklausos metu. Taigi tiek įtariamojo, tiek į teimą jo prašymu pakviestos liudytojos parodymai vertintini kritiškai, kaip asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, kurie prieštarauja byloje nustatytoms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms.
Kaltinamojo S. T. atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 str.1 d.6 p.). Rizikingu nukentėjusiojo elgesiu teismas pripažįsta jo savavališką patekimą į kaltinamojo namus, atsirakinant jo namų duris.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), neteistas, baustas administracine tvarka tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 41 str.,48 str.1 d., 6 d.3 p.) su įpareigojimu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl 8000,00 litų neturtinės žalos
atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatą asmuo, dėl nusikalstamos
veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti
kaltinamajam civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,
nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,
bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas
neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str.)
Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos metu tyčiniais nusikalstamais S.
T. veiksmais A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs
poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies minkštųjų audinių sumušimu, nosies
kaulų lūžimu-patinimu. Dėl neteisėtų S. T. veiksmų nukentėjusysis patyrė
psichologinę traumą, išgyvendamas stiprų stresą, išgąstį, nervinę įtampą, atminties pablogėjimą, pažeminimą ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas tenkina
nukentėjusiojo ieškinį iš dalies, priteisiant jam 3000,00 litų neturtinės žalos, atsižvelgus į
įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką S. T. padarė esant rizikingam nukentėjusiojo
A. V. elgesiui, t.y. savavališkai, be jo sutikimo nukentėjusiajam įėjus į kaltinamojo
namus, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305 str., 307 str., 308 str., teismas
nusprendži a:
S. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
Kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įteisėjus.
Priteisti iš S. T. 3000.00 (du tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo A. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.