Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2015-05-12 Migracijos tarnybos 109 arba 309 kabinete, kur buvo P., jos kolegė ir jo buvusi žmona. Kai jam buvo liepta užpildyti dokumentus, tai jis išėjo į koridorių. Dokumentus reikėjo pildyti apie žmoną. Pildydamas dokumentus, jis juos sugadino, todėl įėjo į kabinetą ir pasakė P., jog gali už tuos sugadintus dokumentus sumokėti. Dokumentuose jis blogai užrašė, o taisyti ir braukyti juose negalima. Sakydamas, kad už sugadintus dokumentus gali sumokėti, jis padėjo 50 eurų, kai ji buvo nusisukusi. Jam pareigūnė nesakė, kad nereikia už dokumentus mokėti, nesakė, kad pinigus pasiimtų, o iš karto iškvietė policiją. Tą dieną jis buvo neblaivus, tačiau nesijautė girtas, todėl ir vyko į įstaigą, nors buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas. Prieš penkias dienas kitoje privačioje įstaigoje jis darėsi banko dokumentų kopijas ir sumokėjo už 5 lapus 1,20 euro į kasą, o migracijos tarnyboje kopijų nedarė, nes niekada nebuvo sugadinęs dokumentų. Iki įvykio migracijos tarnyboje tokius dokumentus jau pildė penkis kartus. Jis negali paaiškinti, kodėl žinodamas, jog už kopijas mokama kasoje, jis migracijos tarnyboje pinigus padėjo ant pareigūno stalo – gal pareigūnė turi kasą. Jie su žmona išsiskyrė dėl jo gėrimo, sprendimą priėmė Šiaulių apylinkės teismas. Migracija santuokos nepanaikino. Anksčiau problemų dėl santuokos tikrumo nebuvo. Dokumentus dėl santuokos pildydavo policijos komisariate, esančiame Purienų gatvėje, centre, Klaipėdoje. Matyt, jų santuoka pareigūnams kėlė įtarimų. Jis nežino, ar sutapdavo jo ir žmonos duomenys anketose, nes kai kiekvienas užpildydavo, tai jiems jų vienas kito anketų nerodydavo. Klausimai anketose turbūt buvo abiems tie patys, tačiau pareigūnai atsakymų jiems nerodydavo. Jis nežino, koks tų anketų pildymo tikslas, jas pildydavo kas metus laiko ir tada žmona galėjo gyventi Lietuvoje. Klausimai buvo užduodami bendro pobūdžio apie žmoną. Anketų tikslo nežino. Žmona yra Rusijos pilietė, kur ji yra dabar, jis nežino. Kartu jie gyveno. Iki pinigų padėjimo pas pareigūnus ant stalo, jokio kivirčo nebuvo. Jis neprašė pareigūnės, kad jam užpildytų dokumentus. Jis nieko pareigūnės neprašė. Jie ne pirmą kartą tas anketas pildė. Žmona sakydavo, kad gerai užpildė, atsakymai atitinka. Jis neprisimena kiekvieno klausimo užduoto anketoje, kadangi jų buvo daug. Jam su žmona buvo užduodami panašūs klausimai, tačiau neklausė, ar jų atsakymai sutapo, nors jis mano, kad tie atsakymai turėjo sutapti. Anketas jie su žmona pildydavo kiekvienais metais. Jie susituokė 2008-05-23, per visą laiką iki šio įvykio, kai pildė anketas, nėra tekę jas sugadinti – tai įvyko pirmą kartą. Anketoje sumaišė datas, t. y. į vietą, kur turėjo užrašyti dienos datą, jis užrašė žmonos gimimo datą. Anketą, kurioje padarė klaidą, suplėšė ir išmetė, o anketą esančią byloje pildė po to, kai davė naują po sugadinimo. Prašė duoti naują lapą, sakė, kad jei reikia už jį sumokės. Jam padavė kitus lapus, o jis padėjo 50 eurų, nes galvojo, kad už juos reikia mokėti. Naują anketą pildė prie atvykusių policijos pareigūnų, po to, kai padėjo 50 eurų. Jam atrodo, kad suplėšytą anketą padavė pareigūnės kolegei, nors tiksliai to neprisimena. Atrodo, kad kabinete šiukšlių dėžės nebuvo. Suplėšytos anketos iš kabineto neišsinešė. Kad anketos negalima braukyti ir taisyti, jam buvo pasakyta jau anksčiau. Kai anketoje suklydo datą, tai atrodo, jog toliau jos nebepildė, nors to neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė apie suplėšytą anketą, sakė tyrėjai, kad sugadino anketą. Po suklydimo jis pildė kitą anketą, atsakinėjo į tuos pačius klausimus, pataisė tik datą. Gal alkoholio poveikis turėjo įtakos pildant anketą ir prisimenant visas aplinkybes. Ne viską prisimena, kas vyko tuo metu. Jis padėjo pinigus ant stalo ir paklausė pareigūnės, ar reikia sumokėti, tačiau gal ji jo neišgirdo, o atsisukusi ir pamačiusi pinigus, ji paklausė, ar jis jai duoda kyšį. Jis atsakė: „kokį kyšį“. Tuomet pareigūnė pasakė kolegei, kad skambintų policijai. Pareigūnė jam nesakė, kad pasiimtų pinigus, jam neleido jų pasiimti, nes būtų pasiėmęs. Ji jo neperspėjo, kad pasiimtų pinigus. Duodamas pinigus iš pareigūnės nenorėjo jokių veiksmų, nes jis nieko nepažeidė, nieko neprašė, o jam tik reikėjo kitų lapų. 50 eurų padėjo ant stalo, kadangi vienoje kišenėje turėjo būtent tiek. Taip pat pinigų turėjo ir vidinėje kišenėje, tačiau 50 eurų paimti buvo patogiau. Monetų turėjo, jos buvo vidinėje kišenėje, tačiau jų nepaėmė dėl nepatogumo. Jam atrodo, kad buvo 5 apklausos lapai. Kažkada už 5 lapus sumokėjo 1,20 euro. Įvykio metu kažkiek centų turėjo, o euro monetų neturėjo. Padėdamas pinigus jis nieko neprašė, o tik pasakė, kad gali sumokėti. Pareigūnė nesakė, kad už lapus nereikia mokėti ir gali pasiimti pinigus. Tarp jo ir policijos pareigūnų įtampa jautėsi. Nuo pirmos dienos, kai gegužės mėnesį nuėjo paklausti, ką daryti su dokumentais, pareigūnai su jais kalbėjo „kaip su raupsuotais“. Jis neturėjo su savimi akinių ir kvietę pareigūnę, nes neįskaitė, ką reikia rašyti. Jis nesuprato klausimų ir skaityti negalėjo. Koridoriuje nebuvo šviesos, buvo prieblanda, todėl ir sugadino anketą. Kitą anketą pildė savarankiškai, niekas nepadėjo, pats perskaitė klausimus, pats užrašė atsakymus, nes kabinete buvo šviesu.

Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, prisipažįsta dėl faktinių aplinkybių, tačiau kaltės nepripažįsta. Jis paaiškino, kad 2015-05-12, apie 09:30 val. atvyko į Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrį, esantį Šiauliuose, Aušros al. 19. Ten jis atvyko kartu su žmona R. D., nes reikėjo užpildyti anketas dėl santuokos tikrumo nustatymo. Jis nurodė, jog jas reikia užpildyti kiekvienais metais, tai reikalinga tam, kad žmona gautų leidimą gyventi Lietuvoje. V. J. ir jo žmonai R. D. darbuotoja davė apklausos lapus, jis išėjo jų pildyti prie stalo, esančio koridoriuje, o žmona pasiliko anketą pildyti kabinete. Anot V. J., jis sugadino anketos lapus, todėl atėjo į kabinetą, kurio Nr. 109 ir paprašė naujų anketos lapų, taip pat pasakė, kad gali už juos susimokėti. Kol darbuotoja ieškojo naujų anketos lapų, jis iš kišenės išsitraukė 50 eurų nominalo kupiūrą ir ją padėjo darbuotojai, kurios pavardė P. (nustatyta, kad ji D. P.), gerai pavardės jis neprisimena. Pinigus jis padėjo ant stalo. Pasak V. J., prieš padėdamas pinigus jis jos paklausė, ar reikia sumokėti už anketas, tačiau atsakymo negirdėjo. Darbuotoja, pamačiusi pinigus, V. J. paklausė, ar jis jai duoda kyšį. V. J. nurodė pasakęs, kad jei reikės atsišviesti, tai jis susimokės. D. P. V. J. pasakė, kad jis jai čia duoda kyši ir jam pinigų negrąžino. V. J. tvirtinimu, jis kyšio tikrai nenorėjęs duoti, jo tikslas nebuvo duoti kyšį, jis tik norėjo susimokėti už naują anketą. Taip pat jis nurodė, kad anketą sugadino, nes buvo neblaivus, niekada anksčiau nėra jų sugadinęs, nors jas jau pildo 7 metus. Kadangi jis pirmą kartą sugadino anketą, todėl galvojo, kad antra anketa bus mokama, nors prieš tai už V. J. pateiktą anketą susimokėti nereikėjo, taip pat darbuotoja nesakė, kad už ją reikės susimokėti. Kita kabinete buvusi darbuotoja, kurios pavardės jis nežino, iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b.l. 60, 65, 69-70, 74).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2015-05-12 11.20.24 val. V. J. nustatytas 2,26 promilės girtumas (1 t., b.l. 41).

Liudytojas A. J. parodė, kad sūnus apsivedė su moterim, gyveno jo name, todėl juos turėjo priregistruoti. Ir sūnus, ir marti gyveno pas jį, jie išvažiuodavo dirbti, paskui grįždavo. Nemažai laiko jie gyveno pas jį, jie buvo kartu apie 7 m. Tuos septynis metus asmenys išvažiuodavo dirbti, tačiau nežino, kur jie dirbo. Buvo sūnus ir marti išvykę į Angliją. Paskutinius metus marti buvo išvykusi, o sūnus gyveno pas jį. Marti iš jo namų buvo išregistruota prieš 1-2 mėn., o iki tol ji gyveno pas jį, o dirbo kitur, tačiau nežino kur. Marčią ir sūnų matydavo kartu. Jie kai grįždavo, tai gyvendavo kartu, jie kartu ir visur važiuodavo – normaliai gyveno santuokoje. Sūnus ir marti daugiausiai kartu išvykdavo darbo reikalais. Vasarą pas jį atvažiavo tyrėja, o sūnaus ir marčios tuo metu nebuvo namuose. Tyrėja paklausė, kur jie yra išvykę, tai jis nurodė, jog darbo reikalais, tik nežino kur, nes jam jie neatsiskaitinėja. Tyrėja klausė, gal yra likę apatiniai ar dar kažkas, tačiau tokių dalykų jis netikrina, nes sūnus gyvena atskirai nuo jo. Jis įsileido tyrėją į savo kambarį, nors turėjo teisę ir neįsileisti. Jam buvo duotas popierius, liepta rašyti, ir pasakė, kad jei blogai parašys, tai bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vėliau atvežė sūnų ir marčią į policiją, kur rašė kaip ir kur susipažino. Jo buvo pareikalautas registracijos lapas. Jis pasakė, kad duomenys yra sistemoje, nes jam paimti tuos dokumentus reiktų važiuoti 20 km. Tačiau jis išvyko atvežti dokumentų, o sūnų ir marčią paliko rašančius. Kai atvežė dokumentus, tyrėja pasakė, kad jų nebereikia, nes informaciją rado sistemoje. Jis pamatė sūnų stovintį su policijos pareigūnais. Klausė, kas vyksta, tačiau gavo atsakymą, jog tai ne jo reikalas, liepė jam išeiti iš kabineto. Tarp pareigūnų ir jo šeimos dėl sūnaus ir marčios bendro gyvenimo visada buvo konfliktinės situacijos, nes iš jo nesužinojo tikros padėties, nors jis nurodė, kaip yra, t. y. kad jie atvažiuoja, išvažiuoja. Toks atsakymas pareigūnų netenkino. Kai tyrėja buvo atvykusi pas jį, tai liepė rašyti, ir pasakė, kad jei parašys ne taip, tai bus baudžiamas. Jis parašė tai, ką žinojo. Sūnus su marčia kartu gyveno. Jie išvykdavo į Angliją, nežino, kiek ten būdavo. Vasarą grįždavo 1-2 kartus. Sūnus su marčia dabar išsiskyrė, jie nesipyko, tačiau gal atsibodo vienas kitam.

Liudytoja D. P. parodė, kad ji dirba migracijos skyriuje. Įvykis įvyko 2015-05-12 kabinete, kur buvo R. D., kolegė R. K. ir V. J.. R. D. pridavė dokumentus dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo, o V. J. turėjo dalyvauti kartu kaip sutuoktinis. Asmenys turėjo užpildyti apklausos lapus dėl fiktyvios santuokos nustatymo, nes byla buvo gauta iš Klaipėdos, buvo nurodyta, kad santuoka gali būti fiktyvi. Apklausas pildė R. D. ir V. J.. R. D. ją pildė kabinete, o V. J. paprašė, kad pildytų koridoriuje, nes kabinete nebuvo vietos, o be to, anketas turi pildyti atskirai, t. y. jas pildo kiekvienas asmeniškai, kadangi jose yra labai asmeniniai klausimai, liečiantys šeimyninius santykius. Anketų pildymo tikslas – išsiaiškinti, ar asmenys žino apie save kaip apie vyrą ir žmoną. Abiejų asmenų būklė buvo gera, iš fizionomijos nieko negalėjo pastebėti, tik gal nuo V. J. sklido alkoholio kvapas, tačiau sutrikimo nebuvo, bendraujant su asmenimis nekilo klausimų dėl jų fizinio stovio, į užduodamus klausimus jie atsakė. Padavus lapus R. D. ir V. J. pretenzijų nebuvo, tačiau gal po 10-15 min. iš koridoriaus atėjo V. J., jis buvo labai susinervinęs, nes jam pasirodė nesąmoningi klausimai, nors ji mano, kad tokius lapus jis pildė ne pirmą kartą, minėjo, jog Klaipėdos migracijos skyriuje jam padėdavo juos užpildyti, tačiau iš tikrųjų to daryti negalima. Užsieniečių teisinės padėties įstatyme parašyta, kad anketa yra pildoma nustatyti, ar santuoka nėra fiktyvi. Anketoje yra buitiniai elementarūs klausimai, kuriuos vyras ir žmona turi žinoti. Jei pildant anketą būna tyčinis jos braukymas, tai tada asmuo turėtų ją perrašyti, tačiau jei būna nubrauktas koks žodis, tai nėra problemos – anketoje galimi taisymai, gali nubraukti žodį, užrašyti kitą. V. J. ją kvietė išeiti į koridorių, tačiau neišreiškė prašymo pataisyti ar padėti. Ji priėjo prie tarpdurio, tai jis tušinuku bedė į lapą, ir ji mano, kad jo tikslas buvo pasikviesti ją į koridorių. Ji jam griežtai pasakė, kad jis pats turi pildyti anketą, kad kai baigs kalbėti su R. D., tada bendraus su juo. V. J. liko koridoriuje, o po kelių minučių jis atėjo ir pasakė, jog sugadino anketą. Ji nusisukusi šonu į jį pradėjo ieškoti naujos anketos, nes to jis paprašė. Tuomet V. J. sugniaužtą delną pakišo po segtuvu. Kolegė į tai taip pat sureagavo, klausė, kas čia vyksta. V. J. prie jos labai arti priėjo – tiesiog persisvėrė, o taip pas juos nebūna. Ji įtarė, kad gali būti pakiša, o pakėlus segtuvą pamatė 50 eurų. V. J. neminėjo, kas konkrečiai anketoje buvo sugadinta. Ji neprisimena, kokios būklės anketa buvo pas V. J. rankose. Paprastai žmonės bendrauja per atstumą, o V. J. prie jos priėjo prie pat, ją gal net stumtelėjo, persisvėrė ir pakišo delną po segtuvu, todėl jai iš karto kilo įtarimas, kad kažkas yra negerai. Padėjęs ranką po segtuvu, V. J. nenurodė tikslo. Ji jam pasakė, kad bus iškviesti policijos pareigūnai, nes tai yra kyšio davimas, taip nesielgiama, tuomet jis pradėjo juoktis ir sakyti, kad pinigai jam iškrito. Asmenims paprašius naujos anketos, už jos išdavimą mokestis neimamas. Tuomet jie pasakė, kad R. D. išeitų į koridorių, o V. J. pasikvietė pas save, pinigus paliko ant stalo taip, kaip buvo padėjęs V. J., ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Pareigūnai V. J. išsivežė. Jai atrodo, kad tą dieną V. J. anketos neužpildė, nors to tiksliai neprisimena. Gali būti, kad jis ją pabaigė pildyti, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Tą dieną V. J. vieną anketą sugadino ir jam buvo duota, todėl vadinasi, kad byloje yra antroji anketa, nors to neprisimena. Greičiausiai pirmoji anketa buvo sunaikinta. Konfliktinių situacijų tarp R. D. ir V. J. nebuvo, tačiau iš jų bendravimo nebuvo galima pasakyti, kad jie vyras ir žmona. Jei tarp žmonių yra artimi santykiai, tai ir jų bendravimas būna šiltesnis, o R. D. ir V. J. bendravo kaip svetimi žmonės – susidarė toks įspūdis ir tai jos asmeninė nuomonė. Policijos pareigūnus iškvietė kolegė R. K., nes ji jos paprašė tai padaryti. Ji mano, kad V. J. pinigus padėjo, kad ji aplaidžiau žiūrėtų į anketą, pildymą, o galbūt kad padėtų – turbūt kažkokios paslaugos norėjo, o šiuo atveju tai buvo susiję su anketa. R. D. ir V. J. 90 procentų atsakymų nesutapo. Asmenims duodamos identiškos anketos, o paskui jie jas lygina. R. D. ir V. J. atsakymai kardinaliai skyrėsi. Jei ji elgtųsi neteisėtai, asmenų atsakymus yra galima suvienodinti. V. J. to nereikalavo žodžiu. Ji suprato, kad 50 eurų jai davė už padėjimą užpildyti anketą, kadangi daugiau nebuvo priežasties padėti tuos pinigus. Ji neprisimena, ar V. J. pirmąją anketą suplėšė, tačiau šiukšlių jai nepadavė, kolegei taip pat. Šiukšlių dėžės pas jas stovi po stalais ir V. J. nebuvo galimybės prie jos prieiti ir išmesti šiukšlių, kai prie stalo sėdi darbuotojas. Kai ji pradėjo ieškoti V. J. naujos anketos, jis padėjo pinigus, tačiau anketą ji ištraukė ir po to kilo sumaištis dėl kyšio, todėl neprisimena, ar jai buvo paduota sugadinta anketa. Po pinigų padėjimo V. J. turbūt pabaigė pildyti anketą, kol atvyko policijos pareigūnai. Į bylą pateikė anketą, kurią užpildė V. J., tik nėra garantuota, ar tai naujoji anketa, ar sugadintoji. Jis vienas pats pildė anketą prie stalo, nors ir buvo iš jo pusės daug pretenzijų dėl klausimų. Atvykę policijos pareigūnai V. J. išsivežė, nesiaiškino aplinkybių. Policijos pareigūnams nurodė, jog yra įvykdytas kyšio davimas iš asmens, kuris atėjo pildyti dokumentų, padavė 50 eurų. R. D. ir V. J. anksčiau buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje, o paskui jie persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tai į jų teritoriją buvo parsiųsta byla su visais duomenimis. Ji toje darbo vietoje dirba nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, tai nežino, ar šie asmenys anketą pildė pirmą kartą, ar ne pirmą. Jų byla iš Klaipėdos grįžo jau stora, joje buvo parašyta, jog yra įtarimų, kad santuoka gali būti fiktyvi. Pareigūnai buvo važiavę pas R. D. ir V. J. į namus, t. y. nurodytu adresu. Asmenų užpildytą anketą įdeda į bylą kartu su prašymu pakeisti leidimą ir tai siunčia migracijos departamentui, kuris ir priima sprendimą. Jie tik surenka dokumentus. Jie vertina situaciją, rašė vertinimą. R. D. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo pratęstas gal liepos mėnesį, nors tiksliai to neprisimena. Kai nepratęsiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tai asmuo turi išvykti iš Lietuvos. Šiuo atveju R. D. turi grįžti į savo šalį, o kad įvažiuotų į kitą šalį, vėl turi gauti vizą. Jie duomenų bazėje nemato, ar asmuo kirto Europos Sąjungos sienas, tačiau jei asmuo išvyksta į trečiąsias šalis, tai jie mato duomenų bazėse. Kai ji buvo tarpduryje, tai V. J. buvo koridoriuje prie stalo. Jis jai nieko nesakė, tik su tušinuku baksnojo į lapą, išreiškė nekantrumą, o ji iš jo elgesio suprato, kad jis nori, jog ji išeitų į koridorių. Į koridorių ji neišėjo, nes buvo aiškus tikslas. Gal buvo V. J. perspėjusi, kad stengtųsi anketos nebraukyti, kadangi tai yra dokumentas ir kažkam kitam jį reikės skaityti ir įskaityti. Taip jie perspėja kiekvieną asmenį. Jei dokumente žodis būtų nubrauktas ir parašytas kitas, tai tokį dokumentą jie priimtų. Anketos pildymo tvarka yra nustatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, yra anketų pildymo tvarkos apraše. Neveiksnus, neįgalus asmuo pas mus turėtų ateiti su atstovu, o jei jis ateitų be atstovo ir ji įtartų iš elgesio bendravimo, kad jis yra neveiksnus, tai klaustų dėl atstovo. Ji teisės pildyti anketą neturi. Asmuo gali išeiti nepildęs anketos ir ateiti ją užpildyti kitą dieną. Kai V. J. pasakė, kad nepildys anketos, jos jo neišleido, kadangi joms reikėjo atlikti procedūrą, nes buvo dokumentai paduoti ir yra nustatytas terminas, per kiek jos tuos dokumentus turi išsiųsti, o be to, V. J. neišreiškė noro ateiti vėliau užpildyti anketos. Jis buvo susinervinęs dėl anketos klausimų, tačiau nepasakė, kad ateis vėliau. Kiek prisimena, R. D. buvo leista gyventi Lietuvoje 7 m. Ji negali atsakyti, ar anksčiau buvo iškilęs klausimas dėl jos ir V. J. santuokos fiktyvumo, kadangi ji dirba tik 2014 m. ir tik tada susipažino su jų byla, kai jie atnešė dokumentus. Kad R. D. ir V. J. santuoka gali būti fiktyvi, buvo girdėjusi iš kolegių, nes buvo kalba, jog reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) tikrinti. R. D. ir V. J. pas juos buvo atėję prieš dieną ar prieš kelias dienas iki įvykio pasiklausti, kokius dokumentus reikia pateikti. Tą dieną, kai jie atėjo dėl informacijos, jokių konfliktų nebuvo, neprisimena, ar tuo metu kabinete buvo viena, ar su kolege. Anketų pildymo tvarkos apraše yra nurodyta anketų pildymo tvarka. Anketos yra migracijos departamento dokumentas. Anketos pildymo aprašas yra institucijos vidinis dokumentas ir nėra prieinamas viešai. Kad V. J. pasiimtų pinigus, ji nepareikalavo, nes tai buvo kyšio davimas. Jei žmogus duoda pinigus, tai nekiša jų po segtuvu, arba jei iškrenta, tai po segtuvu taip pat nenukris. Kad V. J. elgiasi neteisėtai, buvo informuota telefonu, t. y. kolegė paskambino į policiją ir pranešė. Pačiam V. J. pasakė, jog tai yra kyšio davimas, tačiau jis iš to pasišaipė ir pasijuokė. Ji pasakė: „ką jūs darote, tai yra kyšio davimas“. V. J. perspėjo pareigūnai dėl to, kad jis elgiasi neteisėtai, o ji jam to nesakė. Išankstinės nuomonės apie R. D. ir V. J. šeimą ji neturėjo - ji tik buvo girdėjusi keletą nuogirdų, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) tikrinti šią šeimą, nes gali būti fiktyvi santuoka. Įvykio metu šiuos asmenis ji matė antrą kartą. Apie R. D. ir V. J. šeimą buvo kalba tarp poskyrio viršininkės L. K. ir R. K.. Byla dėl fiktyvios santuokos niekam nėra priskirta tirti, nes kadangi jos kabinete sėdi dviese, tai nėra skirtumo, pas kurią iš jų atėjęs asmuo kreipsis. Jų poskyrio bylas gali imti viršininkė ir dirbantys užsieniečių poskyryje žmonės. Jos darbas yra laikinų leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas, t. y. dokumentų priėmimas, kai kuriais atvejais sprendimų priėmimas. Sprendimus jos priima, kai į Lietuvą atvyksta gyventi Lietuvoje gyvenančių asmenų tėvai arba vaikai, studentai, o kitus visus sprendimus priima departamentas. Dėl santuokos fiktyvumo vertina departamentas, o jie tik surenka duomenis. Ji neprisimena, ką darė V. J., atvykus policijos pareigūnams į kabinetą. V. J. tuo metu buvo kabinete, gal buvo atsisėdęs vietoj R. D., kai ji išėjo, nes gal buvo davusi pildyti anketą. Ji nenorėjo išleisti V. J., nes norėjosi pabaigti pildyti dokumentus, kadangi eina terminai, o ji turi išsiųsti bylą. Kai atvyko pareigūnai, jiems laukti nereikėjo, nes dokumentai jau buvo užpildyti. Ji bendravo su V. J. tėvu A. J. paduodant dokumentus, kadangi jis yra namo, kuriame gyveno R. D., savininkas. Jis turėjo rašyti sutikimą, kad sutinka, jog ji gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą jam priklausančiame name. Ji neprisimena, kurią dieną bendravo su A. J.: arba tą pačią dieną, arba kitą dieną. Gal A. J. jų tarnybai yra rašęs kokį nors paaiškinimą, jei buvo važiuota tikrinti dėl fiktyvios santuokos. Ji tikrinti nevažiavo. Registro jie neturi, kuriame galėtų patikrinti asmens veiksnumą, ar gali priimti sprendimus. Jei būtų kilęs įtarimas, kad V. J. yra neveiksnus, tai turbūt su juo būtų kitaip ir bendrauta. Kai jis dieną prieš įvykį buvo atėjęs pasiklausti, kokius dokumentus reikia pateikti, jis labai aiškiai viską suprato. Pinigai buvo padėti po segtuvu. Tai ji pamatė, nes prie jos priėjo V. J., persilenkė ir pakišo ranką po segtuvu. Tuomet jai kilo įtarimas. Pinigus ji ištraukė ir parodė kolegei. Sutuoktiniai turi kartu pildyti anketą, tačiau negali tartis. Jai atrodo, kad byloje jau buvo ne viena anketa dėl fiktyvios santuokos, tai gal jie prisiminė kelis anksčiau buvusius klausimus, tai jie jiems ir sutapo. Anketų prasmė – patikrinti, ar asmenys gyvena kartu, ar žino jie vienas apie kitą kaip apie sutuoktinį. Ji mano, kad departamentas turi atsižvelgti į anketas, tačiau negali atsakyti už departamentą. V. J. neklausė, kiek kainuoja nauji lapai, apie susimokėjimą nebuvo kalbos. Įtarimas dėl pinigų jai kilo tada, kai V. J. ją kvietė į koridorių. Matėsi, kad jis neramus iš elgesio ir manierų. Kai kvietė ją į koridorių, jai kilo įtarimas, kad V. J. nori duoti pakišą, todėl ji į koridorių ir nėjo. Koridoriuje daugiau žmonių nebuvo. Iš V. J. buvo išreikštas nepasitenkinimas klausimais. Jis sakė, kad klausimai nesąmoningi, kodėl jis turi į tokius klausimus atsakinėti.

Liudytoja D. P., Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio specialistė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į jos darbovietės 109 kabinetą 2015-05-12 apie 10.50 val. atvyko V. J. su žmona Rusijos piliete R. D., juos aptarnavo ji. V. J. ir R. D. buvo pateikti apklausos lapai dėl santuokos įvertinimo, nes, susipažinus su R. D. byla, gauta iš Klaipėdos, susidarė nuomonė, kad jų sudaryta santuoka neteisėta, dėl to jiems buvo pateiktos anketos. Ji nurodė, jog šie apklausos lapai yra pildomi individualiai, kiekvienas asmuo turi užpildyti apklausos lapus asmeniškai, darbuotojai suteikti pagalbos asmenims pildant negali, nes apklausos klausimai yra iš asmeninio gyvenimo, kuriuos gali žinoti tik santuokoje gyvenantys asmenys. V. J. anketą pildė prie stalo už durų, koridoriuje, o R. D. apklausą pildė kabinete, prie D. P. stalo. Praėjus apie 15 minučių, į kabinetą įėjo J., pasakė, kad anketos nepildys, nes jam klausimai yra nesąmoningi, pasakė, kad išeina, o jam kažkas užpildys apklausos lapus. Sakydamas, kad nepildys anketos, V. J. buvo susinervinęs, kalbėjo pakeltu tonu. D. P. su kolege R. K. jo neišleido, liepė pildyti apklausą. Po to jis vėl įėjo į kabinetą prašyti pagalbos, D. P. jam paaiškino, kad kai jo žmona baigs pildyti anketą, tada ji bendraus su juo. Tačiau V. J. primigtinai pradėjo D. P. prašyti, kad ji išeitų. D. P. išėjo į koridorių, o jis jai tušinuku rodė į lapus, nieko nesakė. D. P. jam pasakė, kad dokumentus pažiūrės, kai anketas baigs pildyti jo žmona. Su juo ji kalbėjo gan griežtai, nes jis buvo viskuo nepatenkintas. D. P. prie jo nepriėjo, sustojo tarpduryje. Anot D. P., V. J. tokiais savo veiksmais siekė, kad jo ir jo žmonos R. D. atsakymai sutaptų. D. P. mano, kad jis tušinuku rodė į lapą tam, kad ji prie pat jo prieitų. V. J. vėl išėjo į koridorių, netrukus grįžo į kabinetą ir paprašė naujo blanko, sakė, kad seną subraukė, tačiau jis lapų nebuvo subraukęs. D. P. segtuve pradėjo ieškoti naujos anketos, V. J. prie D. P. priėjo, persisvėrė ir pakišo ranką po segtuvu. D. P. matė, kad jis laiko kažką sugniaužęs saujoje. Kolegė R. K. dar paklausė, kas čia vyksta. D. P. iškart pakėlė segtuvą, nes iš sugniaužtos rankos suprato, kad V. J. kažką gali padėti, ji pamatė, kad po segtuvu padėti pinigai, tai yra 50 eurų. Ji įspėjo V. J., kad dėl to bus pranešta policijos pareigūnams. D. P. paprašė, kad kolegė R. K. iškviestų policiją. D. P. V. J. pinigų nesiūlė, juos padėdamas neįvardino už ką jie. Kai ji įspėjo, V. J., kad bus pranešta policijai, šis pradėjo juoktis ir pasakė, kad viską neigs, apklausoje sakys, kad jam pinigai iškrito. Atvykus policijos pareigūnams jis taip pat elgėsi netinkamai (1 t., b. 1. 21-22).

Liudytoja R. K. parodė, kad jos pareigos yra priiminėti dokumentus iš užsieniečių migracijos skyriuje. Įvykis įvyko gegužės mėnesį, tačiau tikslios datos pasakyti negali. Kabinete ji dirba su kolege D. P.. Įvykio dieną į jų įstaigą kreipėsi Rusijos pilietė R. D. ir V. J.. Jie kreipėsi į D. P. dėl leidimo laikinai gyventi R. D.. Tokiais atvejais asmenys turi užpildyti prašymą, turi pateikti paso kopiją, leidimo kopiją, santuokos liudijimo kopiją, duomenis apie lėšas, iš kurių gyvens užsienietis, ir duomenis, kur jis gyvens, gyvenamosios vietos savininko sutikimą. Jei asmenys prašymo būna neužsipildę, tai pildo pas juos vietoje. Asmenys gali juos užpildyti namuose, jei pasiima iš jų, gali juos išsitraukti iš interneto, nes jie yra publikuojami viešai. Jei kyla įtarimų dėl santuokos fiktyvumo, tai dar papildomai yra pildomi apklausos lapai dėl fiktyvios santuokos. Tie lapai pildomi vietoje, jie nėra viešai publikuojami. Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta anketų pildymo tvarka, taip pat prie įstatymo yra taisyklės, kurios yra patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos – tuo įstatymu ir taisyklėmis jie ir vadovaujasi. Anketas asmenys pildo atskirai vienas nuo kito, t. y. jie negali bendrauti. Anketos buvo pateiktos R. D. ir V. J., R. D. ją pildė prie kolegės D. P., o V. J. – koridoriuje. Kai jie pildė anketas, ji priiminėjo kitus žmones, toliau dirbo savo darbą. Kol buvo pildomos anketos, V. J. dažnai varstė duris, blaškėsi ir lyg kvietė kolegę D. P. ateiti. D. P. buvo nuėjusi iki tarpdurio, tačiau neišėjo iš kabineto. V. J. jos norėjo kažką paklausti, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. V. J. vaikščiojo, kalbėjo gana pakeltu tonu, tačiau negali pasakyti, ką jis kalbėjo. V. J. pyko dėl tų anketų, kam ir kodėl jas reikia pildyti. Anketoje užduodami klausimai yra aiškūs, nesudėtingi. Jos pagalbos neprašė pildant anketas. R. D. D. P. to taip pat neprašė. Anketose galimi taisymai. Jei būna nubrauktas žodis ir šalia užrašytas kitas, tai ir tokias anketas jie priima ir vertina. Kad nepriimtų anketos ir asmuo turėtų pildyti naują, tai anketa turėtų būti visai išbraukyta. Už anketų išdavimą nėra numatyto mokesčio – mokestis yra numatytas tik už dokumentų tvarkymą. Nėra numatytos kainos už naujos anketos davimą suklydimo atveju. Iš V. J. buvo nepasitenkinimas, kad reikia pildyti anketą, jis įėjo iš koridoriaus, pasilenkė per kolegę ir kažką padarė. To ji nestebėjo, tačiau matė, kad pasilenkė, ir lyg paprašė anketų, kad jis jas perrašytų. Tuo metu kolegė D. P. buvo nusisukusi, nes ieškojo anketų. Iš pradžių ji suprato, kad V. J. iš rankų nori išplėšti anketas, paklausė kolegės, kas čia atsitiko, ir kolegė parodė po segtuvu padėtus 50 eurų. Lyg kolegė sakė V. J., ką jūs čia padarėte. Ji paskambino į policiją, pareigūnai atvyko neužilgo. Pareigūnai apsiklausė ir išsivežė V. J.. Ji neprisimena, ar nuo pinigų padėjimo iki policijos atvykimo, buvo atliekami kokie nors veiksmai su V. J.. Ji tikriausiai toliau dirbo savo darbą, o ką darė V. J. – nežino. Gegužės 12 d. be R. D. ir V. J. dar buvo atvykęs jo tėvas. Arba jie visi kartu buvo atvykę, arba V. J. tėvas atėjo, kai išsivežė V. J. pareigūnai, klausti, kur yra sūnus. Ji neprisimena, kur buvo V. J. tėvas visą laiką, tačiau tą dieną jie buvo kartu. Tėvas yra buto savininkas, jis turėjo duoti sutikimą, tačiau nežino, ar įvykio dieną jis teikė dokumentus. Gali būti, jog sutikimas buvo pateiktas, nes visus R. D. dokumentus išsiuntė į departamentą. V. J. vienas arba su R. D. buvo atėjęs iš vakaro prieš įvykį, jam buvo pasakyta, kokius dokumentus reikia atsinešti. Taip pat jie buvo nuvažiavę pas V. J. tėvus, kai buvo reidas dėl užsieniečių, kalbėjo su tėvais. Ten vyko po įvykio, nes gal buvo departamento prašymas patikrinti dėl fiktyvios santuokos. Departamentas sprendė, ar išduoti R. D. leidimą. Šiuo atveju buvo prašymas Klaipėdos migracijos tarnybos nuvažiuoti ir apklausti asmenis, nes jau Klaipėdoje buvo kilęs įtarimas dėl fiktyvios santuokos. Jie paprašė apylinkės inspektorių, kad nuvažiuotų ir pažiūrėtų, ar nurodytu adresu gyvena R. D. su savo sutuoktiniu, ar negyvena. Apylinkės inspektorė buvo nuvažiavusi ir parašė tarnybinį, kad R. D. namuose nerado, o V. J. buvo girtas, jos nelabai į namus įsileido, todėl nieko nepavyko išsiaiškinti. Ji nematė, ar V. J. pateikė sugadintą anketą. Jai jis nepateikė suplėšytos anketos. V. J. nesiteiravo kainos dėl naujų lapų išdavimo. Viešai tų anketų gauti negalima, pildant anketas asmenys tartis negali. Būna kartais, kad departamentas atsiunčia anketas paruoštas asmeniškai konkrečiai šeimai. Anketose nėra tipiniai klausimai, tik gal kartojasi anketų pradžia. Jie klausimų neruošia. Šiuo atveju specialiai R. D. ir V. J. klausimai nebuvo ruošti. R. D. leidimas išduotas nebuvo – tai departamento sprendimas, nes jie tik suruošė dokumentus. Ji neprisimena, ar po pinigų padėjimo, V. J. dar pildė anketą. Ji paskambino policijai. D. P. sakė, kad V. J. ją kvietė į koridorių, tačiau neaišku dėl ko. Gal V. J. padėjo pinigus, kad nebūtų pildomi apklausos lapai ar dar kas nors – nežino jo tikslų, nes jei šeima kartu negyvena, tai į klausimus atsakys neteisingai. Pagal atsakymus matosi asmenų bendravimas. Ji nežino, ar sutapo R. D. ir V. J. atsakymai, nes ji tos medžiagos nepriiminėjo ir nesidomėjo, tačiau gal nesutapo, jei R. D. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Ji neprisimena, kad prie jos V. J. būtų suplėšęs anketą. Ji negali detaliai paaiškinti, kas vyko kabinete, kai buvo atvykę policijos pareigūnai. Buvo atvykę du pareigūnai, V. J. buvo kabinete, tačiau negali pasakyti, ką jis veikė, nes jo nestebėjo. V. J. atrodė išgėręs, nes sklido alkoholio kvapas. Jie neturi tikrinti asmenų girtumo, ji nežino, ar V. J. buvo išgėręs, tačiau sklido kvapas. Nėra niekur parašyta, kad negali leisti išgėrusiam asmeniui pildyti dokumentus. Ji neturi teisės sulaikyti asmenį kabinete, jei jis atsisako pildyti anketas, asmuo gali atsisakyti jas pildyti. V. J. iš kabineto buvo neišleistas ne dėl anketų pildymo, o dėl pinigų davimo. Kai V. J. padėjo pinigus, ji nematė – ji tik matė, kaip jis persisvėrė per kolegę. Ji pakėlė segtuvą ir parodė pinigus. Kai V. J. persisvėrė per jos kolegę, ji tuo metu jam ieškojo dokumento. Kolegė V. J. pasakė, ką jūs čia padarėte, neprisimena, ar ji jį perspėjo įstatymų nustatyta tvarka. Kad tie pinigai yra kyšis, nusprendė kolegė. Buvo V. J. nepasitenkinimas. Kolegė galėjo pasakyti V. J., kad jis ateitų kitą dieną, nebuvo nustatyta, jog jis būtent tą dieną turi užpildyti dokumentus. Jie nepriima vieno asmens užpildytos anketos, todėl jei būtų V. J. išėjęs anketos neužpildęs, tai ir R. D. anketos nebūtų priėmę. Jie neprivalo asmeniui padėti užpildyti dokumentų. Jei atvyktų asmuo, neturintis rašymo įgūdžių ir negalintis rašyti, tai būtų rašę tarnybinį. Jei asmuo neveiksnus – pateiktų dokumentą. Jei ateitų asmuo susižeidęs ranką, tai galėtų ateiti užpildyti anketą kitą dieną. Neateina pas juos visiškai girti asmenys. Nesimatė, kad V. J. negalėtų rašyti.

Liudytoja R. K., Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio vyresnioji inspektorė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į jos darbovietės 109 kabinetą 2015-05-12 apie 10.50 val. atvyko V. J. su žmona Rusijos piliete R. D., juos aptarnavo jos kolegė D. P.. Šie pildė anketas dėl leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo. V. J. ir R. D. buvo pateikti apklausos lapai dėl santuokos įvertinimo. Šie apklausos lapai yra pildomi individualiai, kiekvienas asmuo turi užpildyti apklausas asmeniškai, darbuotojos suteikti pagalbos asmenims negali, nes apklausos klausimai yra iš asmeninio gyvenimo. V. J. anketą pildė už durų, prie stalo, kuris buvo koridoriuje, o R. D. apklausą pildė kabinete. Po kažkiek laiko į kabinetą įėjo V. J., pasakė, kad anketos nepildys, nes jam klausimai yra nesąmoningi, sakė išeinantis, o jam kažkas užpildys apklausos lapus. Ji su D. P. jo neišleido, liepė pildyti apklausą. Po to jis vėl įėjo į kabinetą prašyti pagalbos, tačiau kolegė D. P. jam paaiškino, kad kai jo žmona baigs pildyti anketą, ji ateis pas jį. V. J. vėl išėjo į koridorių, po tam tikro laiko grįžo į kabinetą ir pasakė, kad subraukė lapus, kolege segtuve pradėjo ieškoti naujos anketos. V. J. prie jos priėjo, persisvėrė per ją, tačiau R. K. nematė, ar jis kažką padėjo po segtuvu, jis nieko nepasakė. Tik po to D. P. R. K. parodė pinigus. R. K. dar paklausė, kas čia vyksta, nes galvojo, kad V. J. iš D. P. rankų išplėšė anketą. D. P. užvertusi segtuvą pamatė, kad po juo padėti pinigai ir įspėjo V. J., kad dėl to bus pranešta policijos pareigūnams. R. K. paskambino ir pranešė apie tai policijai. R. K. V. J. pinigų nesiūlė (1 t., b.l. 17-18).

Liudytojas D. Š. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau viskas įvyko šiais metais Šiaulių apskrities VPK, esančiame Aušros alėjoje. Jis yra patrulis ir tą dieną dirbo su kolega T. S.. Jie gavo iškvietimą, nes pareigūnei buvo pasiūlytas 50 eurų kyšis. Į įvykio vietą jiems reikėjo nuvykti ir pristatyti pilietį į laikino sulaikymo patalpas. Kyšį davusį asmenį rado kabinete su dvejomis darbuotojomis. Darbuotoja nurodė, kad ją bandė papirkti ir davė 50 eurų, juos kažkur pakišdamas. Jis negali pasakyti tos pareigūnės vardo ir pavardės. Darbuotoja paaiškino, kad asmuo bandė papirkti dėl pilietybės ar leidimo gyventi. Jam atrodo, kad paties asmens jie nieko neklausė, nes jų funkcija buvo jį konvojuoti iš įvykio vietos. Jis neprisimena, ar pats asmuo aiškino kokias nors aplinkybes. Tas asmuo buvo išgėręs, nes sklido alkoholio kvapas, tačiau jo koordinacijos nurodyti negali – jo nereikėjo vesti ar nešti, jis ėjo pats, jokių fizinių negalių nepastebėjo. Su asmeniu jie nelabai bendravo. Jie girtumo nenustatinėjo, nes kai pristato į laikino sulaikymo patalpas, tai tas būna padaroma ten. Įėję į kabinetą, jie klausė darbuotojos, o V. J. stovėjo. Kai jie jį išvedinėjo iš kabineto, tai prie jo kažkas buvo priėjęs, klausė, ar kartu gali važiuoti. Darbuotoja pinigus rodė, jie buvo ant stalo. Kiek prisimena, atvyko su studente, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena, o kolega tuo metu laukė tarnybiniame automobilyje. Kolega T. S. laukė tarnybiniame automobilyje, o jis atėjo su studente Živile, kuri buvo priskirta pareigūnui T. S.. Jų funkcija buvo tik konvojuoti asmenį. Jis neprisimena, ar jie kalbino pilietį – gal kažką klausė, gal klausė, kodėl padėjo pinigus, tačiau asmens atsakymo neprisimena. Jis neprisimena, iš kur buvo atvykusi studentė ir kokia jos pavardė – ikiteisminio tyrimo metu jos duomenis prisiminė geriau.

Liudytojas D. Š., Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas T. S. (1 t., b.1. 26-27).