Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., turintis profesinį išsilavinimą, našlys, turintis neįgalumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. A. 2020 m. gegužės 9 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Kauno r., tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. tyčia lazda daužė ir taip sugadino E. I. priklausančią 231,00 eurų vertės skardos lakštų tvorą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis K. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 1 d. E. I. paklausė, kada jis sutvarkys kaltinamojo kiemą, kadangi kai E. I. iš prūdo išvalė dumblą viską sumetė į kaltinamojo kiemą, be to, kuomet kaltinamajam gydė kojos sąnarį, savavališkai statydamas savo tvorą, išardė kaltinamojo tvorą. Nuo to laiko praėjo trys metai. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus baudžiamosios bylos medžiagą (b. l. 32–33) ir informavus kaltinamąjį apie esančias nuotraukas bei vaizdo įrašą, šis nurodė, kad tvoros su lazda nedaužė, tačiau buvo atvejis, kai kirviu sukalė kuoliukus šalia tvoros, kad pašaliniai nevaikščiotų po teritoriją, kuri priklauso jo dukrai, o pastatyta tvora yra svetimoje žemėje.

Nukentėjusysis E. I., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 14.00 val., kieme dirbdamas ūkio darbus pastebėjo, kaip kaltinamasis su lazda, kurią naudoja vaikščiodamas, pradėjo daužyti nukentėjusiajam priklausančią skardinę tvorą. Kadangi augina mažamečius vaikus, o kaimynai elgiasi nekultūringai, dėl to 2017 metais pakeitė iki tol buvusią tinklinę tvorą ir pastatė naują skardinę, kuri kainavo daugiau nei 800,00 eurų. Nuėjęs pažiūrėti prie tvoros, kas vyksta, viską nufilmavo ir pateikė medžiagą policijai. E. I. paaiškino, kad nespėjus sutaisyti tvoros, kaltinamojo sugyventinė ją dar labiau apgadino, tačiau dėl to buvo padaryta mažesnė, 150,00 eurų žala ir ši buvo nubausta administracine tvarka. Nukentėjusysis su kaltinamuoju nepaliko jokių ryšių ir nenori to daryti, kadangi santykiai yra konfliktiški.

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo, pateikto elektroniniame portale ePolicija.lt matyti, kad E. I. pranešė apie tai, jog (duomenys neskelbtini), Kauno r., K. A., gadina tvorą, grasina nušauti ir koneveikia jį necenzūriniais žodžiais. Prideda telefonu užfiksuotą vaizdo įrašą (b. l. 14–18).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur ant šalia namo esančios segmentinės tvoros matosi įdaužos, apie 3 cm, pločio ir iš viso apgadinta 17 segmentų, kurių vieno išmatavimai yra 110 cm ant 160 cm (b. l. 21–28).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose matosi, kaip senyvo amžiaus vyriškis, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, daužo tvorą lazda, girdimas metalo dūžio garsas. Artėdamas daužo segmentinę tvora lazda, kurią laiko kairėje rankoje, eina ramstydamasis ir toliau vartodamas necenzūrinius žodžius daužo tvorą (b. l. 29–34).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. liepos 17 d. ir rugsėjo 7 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad telefonu K. A. atsisakė atvykti proceso veiksmų atlikimui, nes yra senyvo amžiaus ir aklas bei nurodė, kad su kaimynu nekonfliktavo. E. I. kaltina jį nebūtais dalykais, nes nori atimti žemes. 2020 m. rugsėjo 7 d. policijos pareigūnams nuvykus K. A. gyvenamosios vietos adresu, tikslu įteikti pranešimą apie įtarimą ir atlikti įtariamojo apklausą, šis pareigūnų neįsileido ir vykti į policijos komisariatą atsisakė šaukdamas, jog nieko nepadarė (b. l. 61, 63).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams pakartotinai nuvykus K. A. gyvenamosios vietos adresu, šis teigė nenorintis turėti su pareigūnais reikalų, todėl jam pranešimo apie įtarimą tekstas buvo garsiai perskaitytas (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas K. A., dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad K. A. 2020 m. gegužės 9 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r., tyčia lazda daužė nukentėjusiajam E. I. priklausančią skardos lakštų tvorą ir taip, suprasdamas savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatydamas dėl to galinčius kilti padarinius ir jų aktyviais veiksmais siekdamas, sugadino nukentėjusiajam priklausančią 231,00 eurų vertės tvorą.

Nors kaltinamasis K. A. kategoriškai neigė padaręs nusikalstamą veiką, tikindamas, kad nukentėjusysis jį apkalba, siekdamas atimti jo žemes, tačiau ši kaltinamojo gynybinė versija yra visiškai paneigta byloje surinktais įrodymais, todėl atmestina.

Nukentėjusysis E. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad įvykio dieną, dirbdamas kieme ūkio darbus, išgirdo, kaip kaltinamasis K. A., gyvenantis greta nukentėjusiojo, savo lazda, kuria pasiramstydamas vaikšto, vartodamas necenzūrinius žodžius, daužė E. I. priklausančią skardinę tvorą. Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros bei kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose nurodyta, jog įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), Kauno r., t. y. ant šalia nukentėjusiojo E. I. namo esančios segmentinės (skardinės) tvoros septyniolikos segmentų matyti apie 3 cm pločio įdaužos, atsiradusios, kaip matyti iš vaizdo įrašų, kaltinamajam lazda daužant 231,00 eurų vertės tvorą. Kaltinamojo K. A. kaltę be jau aukščiau išvardintų ir aptartų įrodymų pagrindžia ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kas, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami K. A. kaltei dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu.

BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL (150,00 eurų), bet neviršija 5 MGL (250 eurų) dydžio.

Iš nukentėjusiojo E. I. pateiktos informacijos matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sugadintų 33 kv. m. tvoros nukentėjusiajam atlygino 231,00 eurą už tvorą ir ir 198,00 eurus atstatymo darbų išlaidų (b. l. 38, 59), kurių dydžiais teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. A. dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, pasitvirtino. Kaltinamasis K. A., tyčia, be jokios priežasties, lazda trenkė E. I. priklausančią segmentinę tvorą ir ją sugadino, padarydamas septyniolikoje tvoros segmentų 3 centimetrų pločio įdaužas, ir taip sugadindamas 33 kv. m tvoros ploto kurios vertė 231,00 euras, kas atitinka nedidelės vertės požymį, taigi jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

K. A. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

K. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. K. A. anksčiau neteistas (b. l. 72), administracine tvarka nebaustas (b. l. 74), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 77), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 75), nedirba (b. l. 71), yra pensijinio amžiaus, dėl neįgalumo jam nustatytas nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis (b. l. 80).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti K. A. kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajam K. A. skirtina bausmė – bauda. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai šiuo atveju yra realiai neįgyvendinama, kadangi kaltinamasis yra pensininkas, be to neįgalus ir jam nustatyti dideli specialūs poreikiai, todėl konstatuotina, kad tokios bausmės jis atlikti negalės. Kita pagal savo griežtumą bausmės rūšis yra bauda ir būtent baudą, o ne laisvės apribojimą šioje byloje tikslinga skirti kaltinamajam. Visų pirma pažymėtina kad kaltinamasis gauna pajamas, tai yra ne tik socialines išmokas, tačiau ir senatvės pensiją, iš kurios galimi išskaitymai. Kita vertus laisvės apribojimas kaip to teisiamojo posėdžio metu prašė prokurorė savaime nėra jokia bausmė be kartu su juo skiriamų įpareigojimų ar draudimų, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas namuose (savo kiemo sklype) ir iš esmės nuolatos būna namuose, jam nustatytas neįgalumas ir nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis, kurį jam užtikrina SBĮ (duomenys neskelbtini), teikdamas pagalbą į namus bei (duomenys neskelbtini), teikdamas skalbimo paslaugas (b. l. 80), nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, be to dėl savo sveikatos būklės kaltinamasis taip pat negalėtų dalyvauti elgesio pataisos programose, ar neatlygintinai dirbti, dėl jo amžiaus ir socialinio statuso netikslinga įpareigoti dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis, taigi, iš esmės nėra jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai skirti kurį nors kaltinamojo laisvės apribojimą ir parodo, kad kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nebūtų galima užtikrinti BK 48 straipsnyje numatytų galimų skirti įpareigojimų įvykdymą, todėl bausmės tikslai nebūtų pasiekti, dėl ko tokia bausmė jam praranda prasmę, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad ji yra griežtesnė nei bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad vienintelė bausmės rūšis – bauda K. A. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks K. A., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad nėra K. A. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, bei į kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, K. A. skirtinos bausmės dydis nustatytinas minimalus, tai yra už baudžiamojo nusižengimo, numatyto 187 straipsnio 3 dalyje padarymą – 15 (penkiolikos) MGL (750,00 eurų) dydžio bauda.

Pažymėtina, kad nors šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra pensijinio amžiaus, neįgalus ir turi specialiųjų poreikių, tačiau vertinant jo asmenybę pažymėtina, kad K. A. yra psichiškai sveikas, savo kaltės nepripažino ir absoliučiai nekritiškas padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, yra agresyvus, teisiamojo posėdžio metu šūkaudamas, iššaukiančiai elgdamasis, grasindamas ir suduodamas į grindis lazda, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, grubiai pažeidė teisiamojo posėdžio tvarką nepaisė ir nesilaikė teisėtų teismo nurodymų todėl kartu su lydinčiu asmeniu buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės, nepateikė jokių dokumentų, liudijančių kokias nors jo ligas, taigi nėra pagrindo spręsti ir dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo arba kaltinamojo atleidimo nuo bausmės.

BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 721 straipsnio 1 dalis). Paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė gyvendamas kaimynystėje su nukentėjusiuoju, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir nukentėjusiojo bei jo turto saugumą, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu kaltinamajam K. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo E. I. arčiau nei 10 (dešimties) metrų atstumu ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis K. A. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108–109), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 15 MGL (750,00 eurų) dydžio baudą.

Nuteistasis privalo baudą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu skirti K. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiojo E. I. arčiau nei 10 (dešimties) metrų atstumu ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.