Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-876/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-03-21Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
1-15-876/2011
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00308-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
D. Z.
Kategorijos
NUORAŠAS
Baudžiamoji byla Nr. 1-15-876/2011(Proceso Nr. 1-91-1-00308-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 21 d. Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,dalyvaujant kaltinamajam V. M.,prokurorams Jurgitai Baltrūnienei, Linui Frančiakui,nukentėjusiajai D. Z.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-07-19 (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2010 m. birželio 5 d. apie 15 val. 20 min. Kelio Šakiai – Prūseliai 1,686 km Giedručių kaimo ribose, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kleių eismo taisyklių 108, 106 punktų reikalavimusa, tai yra iš pagrindinio kelio suko į kairėje pusėje esantį keliuką link Batiškių fašizmo aukų kapinių, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kirto pėsčiųjų ir dviračių taką bei nedavė kelio dviračio taku, vedančiu šalia pagrindinio kelio, ta pačia kryptimi važiavusiai dviratininkei D. Z. bei ją partrenkė ir sužalojo, taip D. Z. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

V. M. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad birželio 5 d. važiavo nuo Šakių pusės, matė dviratininkę, jis suko į kairę. Kai pravažiavo per veidrodėlį pamatė, kad parkritusi moteris su dviračiu. Sustojo ir priėjo, pasiteiravo, ar nieko neatsitiko ir nuėjo. Kai nukrito nukentėjusioji, jis nematė, tik vėliau tai pastebėjo per veidrodėlį. Policijos nekvietė, nes nebuvo susidūrimo, jis jos nepartrenkė. Kai išgirdo riksmą jau buvo 10 m pavažiavęs į priekį.

Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad birželio 5 d. apie 15 val. važiavo dviračiu taku. Automobilis išniro prieš pat ją, užkliudė dėl ko ji nugriuvo ant šaligatvio. Vairuotojas pavažiavo ir sustojo toliau. Vairuotojas nepriėjo ir nieko nepaklausė, tik toliau stovėjo ir šaipėsi. Prie jos sustojo V. V. dar sutaisė dviratį ir ji išvažiavo namo. Vakare nuvažiavo į policiją ir pranešė. Vėlai vakare jai užėjo nepakenčiami skausmai ir ji kreipėsi į poliklininką. Ji automobilio nematė, nes atvažiavo iš už nugaros, dideliu greičiu. Dviratis nebuvo sulaužytas. Policijos nekvietė, nes galvojo, kad tai paprastas sumušimas. Ji vertėsi ant dešinės pusės, lūžo 3 šonkaulis, nes krito ant asfalto. Į medikus kreipėsi po 18 val., nes jau sunku buvo kvėpuoti. Ji pirma išvyko iš įvykio vietos ir nuvažiavo į policiją, paprašyti, kad vaikiną paauklėtų. Ji atsitrenkė į automobilio kairę pusę, į kurią vietą ji negali pasakyti.

Liudytoja Bronė Valaitienė nurodė, kad įvykis buvo vasara. Ji su vyru važiavo iš sodo ir prie aplinkelio sankryžoje pamatė parkritusią moterį, šalia stovėjo vyrukas. Jie sustojo ir pamatė, kad iš dešinės rankos bėgo kraujas. Vaikinukas nuėjo į mašiną, o Valatis dar atsuko dviračio ratą ir paklausė, ar reikia pagalbos. Ji pasakė, kad nereikia, jie ir nuvažiavo. Ji mano, kad tai buvo eismo įvykis, nes moteris buvo ant keliuko parkritusi, dviratis šalia, o automobilis tuo keliuku įvažiavusi 10 m. Jie suprato, kad tai eismo įvykis, todėl ir sustojo. Kaltinamasis stovėjo apie 2-3 metrus nuo įvykio vietos, jie kalbėjo nervingai, ginčijosi.

Liudytojas S. V. nurodė, kad jie su žmona važiavo iš Šilgalių sodo, šalikelėje pamatė moterį, šalia dviratį, o automobilis įsukęs į keliuką link kapinių. Matė nukentėjusiosios nubrozdintą ranką. Įvykio vietoje buvo 2-3 m toliau automobilis, buvo kaltinamasis. Nukentėjusioji sakė: „nors atsiprašytų“. Jis suprato, kad buvo eismo įvykis, kas į ką atsitrenkė negali pasakyti. Dviračio rankena buvo persukta, o automobilio neapžiūrėjo.

2010 m. birželio 5 d. apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, eismo įvykio schema (b.l. 2-8).

2010 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr. G320/10(10) nurodoma, kad D. Z. nustatytas odos nubrozdijimas dešiniame riešo sąnaryje, poodinė kraujosruva nugaroje, dešinės pusės III šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, kuo galėjo būti atsikišusios automobilio dalys, aplinkos daiktai ir pan., paveikus dešinius kūno paviršius. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Didesnė tikimybė, kad odos nubrozdinimai padaryti kritimo pasėkoje ant kokio tai pagrindo. Šonkaulio lūžimas gali gautis tiek kontaktuojant su automobilio dalimis, tiek ir su dviračio dalimis. Tokio pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti ir nurodomo įvykio metu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinamaje akte nurodoma, kad V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 108 punktus, tai yra prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, jis privalėjos įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei išvažiuodamas iš kelio, privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Kadangi kaltinamasis šių reikalavimų nesilaikė, bei iš pagrindinio kelio sukdamas į kairėje pusėje esantį keliuką, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kirto pėsčiųjų ir dviračių taką bei nedavė kelio dviračio taku, vedančiu šalia pagrindinio kelio, ta pačia kryptimi važiavusiai dviratininkei bei ją partrenkė ir sužalojo, dėl ko D. Z. padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinime nurodoma, kad V. M. partrenkė dviratininkė D. Z., tačiau kaltinamasis tai neigia. Nukentėjusioji D. Z., taip pat ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai B. V. bei S. V. patvirtino, kad įvykis buvo ir tuo metu buvo sužalota nuekntėjusioji. Tai, kad nukentėjusioji buvo nukritusi neginčijo ir kaltinamasis. Specialisto išvadoje nurodoma, kad šonkaulio lūžimas galėjo gautis tiek kontaktuojant su automobilio dalimis, tiek ir su dviračio dalimis. Nukentėjusioji tvirtina, kad ji susidūrė su automobiliu, kaltinamasis tai neigia, tačiau akivaizdu, jog nukentėjusiosios kritimas nuo dviračio įvyko dėl to, kad kaltinamasis kirsdamas dviračių taką, sutrukdė jai saugiai važiuoti. V. M. keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nors kaltinamasis teigia, jog buvo įsitikinęs, tačiau įvykusi situacija parodo, kad jo įsitikinimas nebuvo teisingas, nes dėl jo manevro, nukentėjusioji nukrito nuo dviračio ir dėl to buvo sužalotas žmogus. Kelių eismo taisyklių 108 p. nurodoma, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Remiantis šiuo punktu, suprantama, kad kaltinamasis privalėjo duoti kelią nukentėjusiajai. Pats kaltinamasis nurodė, jog matė, kad dviračių taku važiavo nukentėjusioji, tačiau neatsižvelgiant į tai, kirsdamas dviračių taką, nesustojo ir nepraleido dviratininkės. Tuo tarpu nukentėjusioji D. Z. nurodė, kad ji nematė atvažiuojančio automobilio ir negalėjo jo matyti, nes jis važiavo jai iš nugaros ir į keliuką įsuko prieš pat ją. Kaltinamasis teigia, kad jis buvo įsitikinęs, kad jam važiuoti buvo saugu, tačiau nenurodė kokiais kriterijais rėmė savo įsitikinimą ir neįrodė, kad jis nesuklydo. Pats įvykis parodo, kad kaltinamasis klydo ir dėl jo neatsargaus elgesio buvo sužalotas žmogus.

BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad V. M. sukdamas iš pagrindinio kelio ir kirsdamas dviračių taką, nepraleido dviračių taku važiavusios nukentėjusiosio D. Z., dėl ko ji atsitrenkė į automobilį ir susižalojo. Nustatant, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga būtina nustatyti ar konkrečioje situacijoje jis turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. važiuodamas gatve matė, jog dviračių taku važiuoja dviratininkė, taip pat suprato, kad sukdamas į keliuką, kertantį dviračių taką, jis privalo praleisti dviratininkę. Tačiau, jis dviratininkės nepraleido, dėl ko įvyko eismo įvykis. Nors kaltinamasis ir teigė, kad įsitikino, jog sukdamas nesutrukdys saugaus eismo kitiems eismo dalyviams, tačiau byvlos duomenys patvirtina, jog jo įsitikinimas buvo klaidingas ir dėl šio pažeidimo buvo sužalotas žmogus, tai yra atsirado BK 281 str. 1 d. numatytos pasekmės. Pati nukentėjusioji negalėjo išvengti susidūrimo, nes automobilis įsuko į keliuką, kertantį dviračių taką, jai iš nugaros ir ji neturėjo objektyvios galimybės matyti atvažiuojančio automobilio. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad V. M. veiksmai buvo sąlyga atsirasti BK 281 str. 1 d. numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai D. Z..

Inkriminuojant BK 281 str. būtina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali būti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukleti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad V. M. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad spės pravažiuoti ir nesutrukdys dviratininkei važiuoti dviračių taku. Jis teigė, kad dviratininkė buvo pakankamu atstumu, kad jis spėtų pravažiuoti, tačiau, kaip matyti, jo įsitikinimas, pagrįstas atstumo numatymu buvo netikslus, tad netiksliai įvertino objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi ir dėl šių priežasčių įvyko eismo įvykis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad V. M. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. Nors pats teisiamasis padarytą nusikalstamą veiką neigia, tačiau nukentėjusiosios., liudytojų parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad įvyko iesmo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdya žmogaus sveikata.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 281 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmių rūšys yra – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. V. M. anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl pagal BK 97 str. 6 d. reikalavimus jis laikytinas neteistu. BK 55 str. nurodoma, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama su lasivės atėmimu nesusijusi bausmė. Teisiamasis šiuo metu nedirbantis, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl turi galimybę dirbti ir gauti pajamas, todėl jam skirtina baudos bausmė.

V. M. įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, savo kaltės nepripažino, po įvykio su nuekntėjusiąja konfliktavo. V. M. yra nedirbantis, nesimokantis, neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka. V. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad teisiamasis linkęs daryti pažeidimus bei ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias normas. Jo veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skirtinas numatytos baudso vidurkis. Inkriminuotos nusikaltimos veikos sankcijoje nėra nurodytos baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 str. 2 d. 5 p. nurodytą dydį. Šiame straispnyje nurodoma, jog už neatsargius nusikaltimus skirtina bauda iki 75 MGL dydžio, taigi bausmės vidurkis nustatytinas 37 MGL (4810 Lt) dydžio bauda.

BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis sepacialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamies šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikios priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigąvisais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. V. M. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu teisiamasis buvo blaivus, nusikaltimas įvyko dėl pačio kaltinamojo netinkamai įvertintų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog paskirta bausmė ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė V. M. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji D. Z. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 19 000 neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti turėtas turėtas teisinės pagalbos išlaidas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę žadėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojma teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiosios D. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad D. Z. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl gydymo buvo apribotos galimybės dirbti, dalyvauti suplanuotose šeimos pramogose. Nukentėjusioji nurodė jog dėl padarytų sužalojimu ji patiria baimę dėl galimų komplikacijų ateityje, tačiau nepateikė jokių duomenų kokios komplikacijos gali kilti ir kokia tikimybė, jog jos kils.

Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargiais teisiamojo veiksmais, V. M. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Teisiamasis yra jauno amžiaus, darbingas, turinti aukštąjį išsilavinimą, tad jo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į įvykio aplinkybes: D. Z. buvo sužalota dieną, nukentėjusysis jai pagalbos nesuteikė, neatsiprašė.

Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, tokiu laikytina ir nukentėjosios reikalaujama suma, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008).Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl prašoma priteisti 19 000 Lt neturtinė žala mažintina.

Teismai nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo įvertinti ir tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010).

Šiuo atveju nuteistasis nors ir nevykdė KET reikalavimų, tačiau jis vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimas nevertintinas kaip grubus eismo taisyklių pažeidimas. Po eismo įvykio nesuteikė nukentėjusiajai pagalbos, su ja konfliktavo.. Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji pasveiko, apie dėl padarytų sužalojimų kilančius sveikatos sutrikimus duomenų nepateikė, todėl labai tikėtina, kad nukentėjusiojis visiškai pasveiks ir padarytas sveikatos sutrikdymas neatsilieps jos galimybei gyventi visavertį gyvenimą. Tad įvertinant byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog protingumo, teisingumo principus atitiktų 5000 Lt neturtinės žalos dydis. Civilinis atsakovas pateikė duomenys, jog nuekntėjusiajai yra išmokėta 280 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl šiai sumai mažintinas priteistas neturtinės žalos dydis.

Byloje civiliniu atsakovas yra UAB DK „PZU Lietuva“ , su kuria teisiamasis sudaręs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl civilinis atsakovas yra įpareigotas atlyginti žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 punkte nurodoma, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Vadinasi civilinis atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą iki 2500 eurų. Kadangi D. Z. nustatyta neturtinės žalos dydis neviršija nurodytos ribos, todėl ji priteistina iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už D. Z. gydymą dėl padarytų sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 129, 11 Lt (šimtą dvidešimt devynis litus 11 ct.) sumą. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele ( b.l. 16-20), todėl tenkintinas visiškai bei atsižvelgiant į V. M. sudarytą civilinės atsakomybės sutartį su UAB DK „PZU Lietuva“, priteistina iš nurodyto civilinio atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 37 MGL (4810 Lt) dydžio baudą.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 129,11 Lt (šimtą dvidešimt devynis litus 11 ct) išlaidų nukentėjusiosios D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.

Nukentėjusiosios D. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš UAB DK „PZU Lietuva“ , įmonės kodas 110057869, adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, priteisti 4720 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt) Lt neturtinei žalai atlyginti D. Z., asm.kodas (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiajai D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti 100 Lt (šimtą Lt) iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Judita Sungailaitė