Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ statybininku Norvegijoje, gyvenamąją vietą deklaravęs Norvegijoje, neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. P. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2024 m. vasario 11 d. apie 13 val., namuose (duomenys neskelbtini), tyčia kartą spyrė sūnui K. P., gim. 2016 m., į nugaros sritį (arčiau sėdmenų), tokiu būdu nukentėjusiajam K. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad nuo 2023 m. pradžios jis gyvena ir dirba Norvegijoje. Tarp jo ir sutuoktinės L. P. vyksta santuokos nutraukimo procesas. Jis dažnai atvyksta iš Norvegijos aplankyti savo vaikų K. ir A. P., gyvenančių su mama (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai geri. 2024 m. vasario 12 d. jis turėjo išvykti į Norvegiją, todėl 2024 m. vasario 11 d., apie 11.00 val., atvyko aplankyti savo vaikų. Namuose buvo ir L.. Jam bendraujant su vaikais, L. pasiūlė kartu papietauti. Jis sutiko. Svetainė yra sujungta su virtuve. A. ir K., sėdėdami ant sofos, žaidė telefonais, o jis kalbėjosi su L., kuri gamino pietus. Bekalbant, tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas dėl skyrybų proceso. L. supykusi jam pasakė išeiti iš namo. Jis neprieštaravo, nuėjo į namo koridorių autis batų. L. taip pat buvo koridoriuje. Į koridorių atbėgo K.. Tarp jo ir L. koridoriuje toliau vyko žodinis konfliktas. A. koridoriuje nebuvo, bent jau jis vaiko nematė. K. atsistojo šalia L. ir taip pat pasakė, kad jis išeitų. K. stovėjo veidu į jį, apie 1,5 m. atstumu. K. staiga jam atsuko nugarą, pasilenkė ir atkišo užpakalį. Jis supyko ir koja įspyrė K. į nugarą (arčiau sėdmenų). Įspyrė vieną kartą, nestipriai, norėdamas K. sudrausminti, kad šis nerodytų daugiau užpakalio. Jam įspyrus, K. pradėjo verkti ir iš koridoriaus išbėgo į svetainę. Dėl savo poelgio gailisi, sūnaus atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltę, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 11 d. M. atvyko aplankyti vaikų. Iš pradžių bendravimas buvo draugiškas. Bendravimo metu tarp jos ir M. įvyko nesutarimas dėl ištuokos. M. pradėjo priekaištauti pakeltu balsu (rėkė), todėl ji paprašė išeiti iš namų, kad to nematytų vaikai. M. nenorėjo išeiti. Viskas vyko prieškambaryje, ji uždarė duris į virtuvę. M. vėl atidarė duris ir pareiškė, kad ji turi jam duoti valgyti. Jų barnį išgirdo vaikai K. ir A.. K. atėjo prie jų ir bandė ją užstoti dėl tėčio agresijos. Berniukas galėjo M. bandyti stumti, kad išeitų iš namų, nes M. labai šaukė ant jos. Tuo metu M. vieną kartą spyrė koja sūnui K. į nugarą. Po smūgio K. garsiai verkdamas nubėgo į svetainę. Į svetainę įėjo ji ir sutuoktinis. Tada ji savo telefonu pradėjo filmuoti ir klausti sūnaus, kas atsitiko. Sūnus teigė, kad tėtis įspyrė. Tuomet M. griebė jai už telefono, bet jam nepavyko, nes ji kiek atsitraukė. Vėliau dar kartą bandė griebti už telefono, M. elgesys buvo agresyvus. Tuomet ji paskambino trumpuoju pagalbos telefonu, o M. išėjo iš namų ir išvažiavo. Kai M. išvyko, ji pažiūrėjo sūnaus nugarą ir apatinėje dalyje pastebėjo paraudimą, kurį nufotografavo. Med. pagalba sūnui nebuvo reikalinga. Ji nesutinka, kad jos mažametis sūnus K. ikiteisminio tyrimo metu, dėl jam sukelto fizinio skausmo, būtų apklausiamas, nes nenori traumuoti vaiko. Marius sūnaus K. atsiprašė. M. sukėlė K. skausmą, jokių sužalojimų ant vaiko nugaros (sėdmenų) nebuvo padaryta. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

2024 m. vasario 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priedų duomenimis - L. P. pateikė sūnaus K. P. foto nuotrauką iš mobilaus ryšio telefono „iPhone“, kurioje matomas paraudimas nugaroje, apatinėje dalyje, ties viduriu ir ant kairiojo sėdmens. L. P. taip pat pateikė 28 sekundžių trukmės vaizdo įrašą iš mobilaus ryšio telefono „iPhone“, kuriame matyti, kaip K. P. verkia, nurodo, kad tėtis „iš kojos trenkė“.

2024 m. vasario 11 d. policijos pareigūno mobilaus registratoriaus vaizdo įrašo iš įvykio vietos duomenimis – įraše užfiksuota, kaip L. P. nurodo, jog M. P. smurtavo jųdviejų sūnaus K. P. atžvilgiu – spyrė berniukui į nugarą. Berniukas policijos pareigūnui parodė paraudusią nugarą apatinėje dalyje, ties viduriu ir ant kairiojo sėdmens.

2024 m. vasario 11 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis - apžiūrint K. P. nugarą, apatinėje dalyje, ties viduriu ir ant kairiojo sėdmens matomas paraudimas.

2024 m. vasario 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 144/2024(03) duomenimis - K. P. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto.

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino mažametį. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. P. 2024 m. vasario 11 d. smurtavo prieš savo mažametį, t. y. jaunesnį kaip 14 m., sūnų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teismas sprendžia, kad M. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jo veika atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Dirba užsienio valstybėje – Norvegijoje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina 60 MGL (3 000 Eur) bauda.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis M. P. prašo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per 6 mėn. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos nei bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti nuosprendžiu (šiuo atveju baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos mokėjimą dalimis, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas nustato terminą, per kurį paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai. Atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, į valstybės teikiamą prioritetą savanoriškam baudos sumokėjimui bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nuteistajam M. P. nustatytinas 6 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškina, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas teismui. Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai. Taip pat išaiškintina, kad nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas gali mokėti baudą dalimis taip, kad bauda būtų sumokėta per nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

Išaiškinti M. P., kad paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų raštinės tarnautojui (Vytauto g. 4, Kretinga). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Išaiškinti M. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.