Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-474-185/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-23
Bylos Nr.
1S-474-185/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kaltinamasis
M. B.
Advokatai
Česlovas Petronis Panevėžis

NUORAŠAS Procesinio dokumento kategorija: 2.1.15.1.2; 2.1.15.1.2.1; 2.1.15.1.2.1.1; 2.1.15.1.2.1.3; 2.1.15.1.2.2.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 23 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei dalyvaujant prokurorui Vygintui Mažuikai kaltinamajam M. B., gynėjui adv. Česlovui Petroniui,

kaltinamojo atstovams pagal įstatymą A. B. ir P. B., teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo M. B., a. k. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), besimokančio „(duomenys neskelbtini), teisto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str.2 d.,

gynėjo adv. Česlovo Petronio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties, kuria M. B. pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas 2 (dviems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. B. kaltinamas tuo, kad 2008 m. balandžio 30 d., apie 4 vai., išdauždamas durelių stiklą ir taip įsibraudamas į UAB „Hanza lizingas" priklausantį automobilį „OPEL ASTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini)namo, Panevėžyje, pagrobė svetimą, V. Š. - Tarulienei priklausantį 1000 Lt vertės turtą - automagnetolą „Pioneer".

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu, M. B. sulaikytas 2008 m. gegužės 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, motyvuojant, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei

- -

daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Tais pačiais pagrindais 2008 m. liepos 4 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas 2 (dviems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamojo gynėjas prašo kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti, pakeičiant į švelnesnę. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nepateiktas nei vienas argumentas, kodėl jis, būdamas laisvėje turėtų daryti naujus nusikaltimus, juolab, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamąsias bylas kontroliuojantis prokuroras teismo prašė nepratęsti kardomosios priemonės - suėmimo ir taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Teismo posėdyje nebuvo išklausytas nepilnametis kaltinamasis M. B..

Kardomoji priemonė - suėmimas labai teigiamai įtakojo kaltinamąjį: jis pastebimai suvyriškėjo, dingo vaikiški svaičiojimai, gailisi dėl padarytų veikų, ikiteisminiam tyrimui netrukdė, prisipažino ir gailisi.

Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalis įpareigoja sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, bei jos rūšies parinkimo atsižvelgti į eilę aplinkybių, kaip nusikalstamos veikos sunkumas, įtariamojo asmenybę, ar jis turi gyvenamąją vietą ir legalų pragyvenimo šaltini, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir t.t. Šios aplinkybės netirtos ir dėl jų nepasisakyta. Kaltinamasis aprūpintas gyvenamąja patalpa, išlaikymu. Nusikaltimas yra nelaimė ne tik nepilnamečiui M. B., bet ir visai jo šeimai, kuri ketina skirti didesnį dėmesį jo elgesio kontrolei.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 dalis nereikalauja, kad butų tikėtina, jog įtariamasis (šiuo atveju - kaltinamasis) darys tokį patį nusikaltimą, kokio padarymu jis jau yra įtariamas (kaltinamas), pakanka pagrįstos tikimybės, kad gali būti daromas, bet kuris iš įtrauktų į sąrašą nusikaltimų. Tokia pagrįsta tikimybė teismo nebuvo nustatyta. Aplinkybė, kad asmuo anksčiau buvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn, gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą, bet remiantis vien tokiais faktais pagrindo suimti buvimas negali būti konstatuotas.

Suėmimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamos tik siekiant BPK 119 straipsnio nurodytų tikslų. Tačiau sprendimas dėl kardomosios priemonės suėmimo-paskyrimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai taikant kitas kardomąsias priemones pasiekti tų pačių tikslų neįmanoma. Kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą turi būti svarstoma švelnesnių kardomųjų priemonių (ypatingai nepilnamečiui) skyrimo galimybė. Šių klausimų teismas iš viso nesprendė ir dėl jų nepasisakė.

Teismo posėdyje kaltinamasis, jo gynėjas, įstatyminiai atstovai ir prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 233 str. 5 d. numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. B. į posėdį pristatytas nebuvo. Dėl paminėto grubaus procesinės normos pažeidimo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam nepilnamečiui M. B. pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas net 2 (dviems mėnesiams, negalima laikyti teisėta.

Atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo labai jauną amžių (gimęs 1991-12-31). Baudžiamoji politika nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės srityje, įsigaliojus naujiems baudžiamiesiems įstatymams, yra nukreipta į jauno žmogaus asmenybės korekciją ir tolesnę jo integraciją į pozityvią mikrosocialinę aplinką. Nepilnamečio asmens teisinės padėties ypatumus, be nacionalinės teisės aktų, numato ir Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos ir Europos Sąjungos teisės aktai. Jungtinių Tautų standartinių minimalių nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklių 13.1 p. numatyta, kad sulaikymas taikomas tik kaip paskutinė priemonė ir tik trumpiausiam įmanomam laikotarpiui.

Kaip minėta, M. B. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnis). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis dirba, mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą tėvų namuose, kurie sūnumi labai rūpinasi. Tėvai, dalyvavę posėdyje atstovais pagal įstatymą, tvirtino jog stengsis visais įmanomais būdais pakeisti sūnaus elgesį. Žalos atlyginti nukentėjusiajai nepavyko, nes byloje nurodytu adresu jos nerado, tačiau patikino, kad šią savaitę atlygins nepilnamečio sūnaus padarytą žalą pilnai. Pagal Panevėžio "Šaltinio" vidurinės mokyklos direktorės pateiktą raštą matyti, jog M. B. vasaros metu yra skirta atlikti papildomus darbus iš keturių mokomųjų dalykų. Minėtų darbų, būdamas suėmime, atlikti negalėtų. Kaltinamasis kaltu prisipažino, posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo ir žadėjo pasitaisyti, tęsti mokslą.

BPK 1 str. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. normos tiek teismą, tiek kitas valstybines institucijas įpareigoja suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti ir bylas nagrinėti taip, kad laisvės suvaržymas, nesant nuosprendžio, truktų kuo trumpiau, juolab, kai suimtasis yra nepilnametis - 16-os metų. M. B. laikomas suimtas virš dviejų mėnesių. Ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje atlikti, baudžiamoji byla 2008 m. birželio 28 d. atiduota į teismą. Po bylos atidavimo į teismą, duomenų, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus, nėra. Be to, suėmime išbūtas laikas, kuris pagal BK 66 str. įskaičiuojamas į bausmę, mažina bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Byla nagrinėti teisiamajame posėdyje neperduota, jokie kiti procesiniai veiksmai neatliekami, todėl laikyti nepilnametį suimtu nėra pagrindo.

Įvertinus paminėta, teismas mano, kad pagrindų pratęsti nepilnamečiui pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, šiuo metu nėra, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tačiau jų skyrimo klausimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

Dėl paminėto, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122, 130 str.,

NUTARĖ:

Kaltinamojo M. B. gynėjo advokato Česlovo Petronio

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti. Suimtąjį M. B. paleisti. Ši nutartis neskundžiamą.

skundą tenkinti,TeisėjasPranas Šimkus