Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 nutarties, kuria buvo atmestas A. C. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro T. D. 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo atmesti skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gautas A. C. pareiškimas dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.05 val., jam kartu su žmona ir mažamete dukra važiuojant automobiliu Volvo XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Viršuliškių g. ir Laisvės pr. sankryžoje jiems priešais automobilį atsirado du girti vyrai, iš kurių vienas trenkė į vairuotojo pusės dureles.

2013 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjas A. A., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nesutikdamas su tokiu tyrėjo nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą prokurorui, nurodydamas, kad D. C. ir V. A. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo požymių.

2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras T. D. priėmė nutarimą atmesti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, kad skunde nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas vertina kaip nusikalstamą, bei išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ir prielaidomis. Prokuroras nutarimu konstatavo, kad D. C. ir V. A. veiksmai vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas, už kurio padarymą šie asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn.

2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo A. C. skundas dėl 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro T. D. nutarimo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti minėtą prokuroro nutarimą bei pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. A. C. pareiškimą, pareikšti įtarimus D. C. ir V. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi šį pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad D. C. ir V. A. neteisėti veiksmai – įvykio metu necenzūrinių žodžių vartojimas, šlaistymasis aplink automobilį, jo judinimas, ramstymasis ir trynimasis į jį, bandymas atidaryti automobilio dureles ir kt. – pagal savo pavojingumo laipsnį (veiksmai truko pakankamai trumpą laiko tarpą ir nesukėlė BK 284 str. numatytų padarinių) gali užtraukti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal ATPK 174 str. nuostatas.

Skundu apygardos teismui pareiškėjas A. C. nesutinka su tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį bei pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. A. C. pareiškimą, pareikšti įtarimus D. C. ir V. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d.; siekiant užtikrinti ateityje ketinamą pateikti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pritaikyti D. C. ir V. A. turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas, tiek prokuroras skundžiamuose sprendimuose akcentavo, jog liudytojas D. E., duodamas parodymus, įvykį apibūdino kaip automobilio vairuotojo ir dviejų pėsčiųjų konfliktą bei rėmėsi išskirtinai šio asmens parodymais, tačiau iš A. C., jo sutuoktinės bei paties liudytojo parodymų matyti, kad A. C. iš savo automobilio išlipęs nebuvo, todėl jokių santykių su minėtais asmenimis pareiškėjas negalėjo aiškintis ir jokio konflikto nebuvo.

Vertinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad D. C. ir V. A. veika padaryta tyčiniais veiksmais, kadangi įvykio metu minėtų asmenų veiksmai buvo nukreipti į visuomenės rimtį, jie pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, to norėjo, galimai sąmoningai padarė žalą pareiškėjo automobiliui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimas atmesti skundą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia A. C., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gautas A. C. pareiškimas dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.05 val., jam kartu su žmona ir mažamete dukra važiuojant automobiliu Volvo XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Viršuliškių g. ir Laisvės pr. sankryžoje jiems priešais automobilį atsirado du girti vyrai, iš kurių vienas trenkė į vairuotojo pusės dureles. Tyrimo metu nustatyta, kad A. C. pareiškime minėti du girti asmenys buvo D. C. ir V. A., kurie, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, garsiai šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų ir aplinkinių akivaizdoje, dėl ko buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiems asmenims buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 174 str. už nedidelį chuliganizmą, o 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. S. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., požymius.

Remiantis ATPK 9 str. 2 d. nuostatomis, administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Iš šios teisės normos seka, kad siekiant tinkamai kvalifikuoti asmens veiksmus, esant teisės normų kolizijai tarp baudžiamosios ir administracinės teisės nuostatų, būtina pirmiausia įvertinti, ar tokio asmens veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK, požymių ir tik nustačius, kad tokio asmens veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, spręsti jo patraukimo administracinėn atsakomybėn galimybę.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-249-2009). Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str. nuostatas asmuo gali būti traukiamas už nedidelis chuliganizmą - tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Tiek BK 284 str. 1 d., tiek ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. ATPK 174 str. įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo – sudėtis neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. BK 284 str. 1 d. įvardija platesnį veikų sąrašą (įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus). Be to, pažymėtina, kad vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų yra padariniai. Tam, kad veiką būtų galima laikyti nusikaltimu ir kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., yra būtinas šio nusikaltimo sudėtyje įtvirtintų padarinių kilimas. BK 284 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kyla baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, joje užfiksuotus pareiškėjo A. C., jo sutuoktinės E. C., liudytojo D. E. parodymus, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, bei atsižvelgiant į vieningai formuojamą teismų praktiką, spręstina, kad D. C. ir V. A. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ne pagal BK 284 str., bet pagal ATPK 174 str. nuostatas. Tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d., viešoje vietoje – Viršuliškių g. ir Laisvės pr. sankryžoje, V. A., būdamas neblaivus, spyrė į per sankryžą važiavusio A. C. automobilio vairuotojo dureles. Po šio įvykio tarp A. C. ir V. A., su kuriuo taip pat buvo ir D. C., įvyko konfliktas, kurio metu buvo iškviesta policija.

D. C., aiškindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.40 val., jis su pažįstamu asmeniu ėjo link kiosko, esančio prie Laisvės pr. ir Viršuliškių g. sankryžos. Staiga jį numušė baltos spalvos džipas, kurio vairuotojas pradėjo su juo (D. C.) tartis, bet jam nesutikus, buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Remiantis liudytojo D. E. parodymais, 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.10 val., Viršuliškių mikrorajone važiuojant automobiliu Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Viršuliškių gatve ir įsukant į Laisvės pr., ties Viršuliškių g. 73 namu, pastebėjo priešais šviesoforą sustojusį automobilį Volvo, Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo sustoję du vyriškiai, iš kurių vienas trenkė į priekinę automobilio dalį. Sustojęs D. E., pastebėjo, kad tarp automobilio Volvo vairuotojo ir dviejų pėsčiųjų kilo konfliktas ir jie sustoję aiškinosi santykius. Išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs arčiau jis (D. E.) pastebėjo, kad abu pėstieji buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Automobilio Volvo vairuotojas, paklausus jo, kas nutiko, paaiškino, kad dėl įvykio jau iškviesta policija. Ar pėstieji ėjo per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui, jis nematė, ar buvo apgadintas automobilis, jis taip pat nepastebėjo.

Liudytoja E. C. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.00 val., kartu su vyru A. C. bei mažamete dukra važiavo automobiliu Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant iš Viršuliškių g. ir sankryžoje sukant link Spaudos rūmų, per sankryžą ėjo du vyriškiai važiuojamąją kelio dalimi, degant raudonam šviesoforo signalui. Jiems priartėjus prie automobilio, vienas iš vyriškių stovėjo arčiau automobilio ir ji (E. C.) išgirdo duslų smūgį į automobilio vairuotojo pusę. Jie pradėjo agresyviai elgtis, bandė atidaryti automobilio dureles, keleivio pusės dureles, necenzūriniais žodžiais ragino jos sutuoktinį išlipti iš automobilio, reikalavo atidaryti langą. Ji (E. C.) paprašė atsitraukti nuo automobilio ir negąsdinti dukros, tačiau jie nepakluso ir toliau trynėsi prie automobilio, sėdo ant galinio automobilio bamperio, judino automobilį.

Atsižvelgiant į šių parodymų visumą, sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad galimai dėl padaryto ar D. C. ir V. A. įsivaizduojamo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pastarieji priėjo prie A. C. vairuojamo automobilio bei pareiškė savo nepasitenkinimą. Šių duomenų plotmėje negalima vienareikšmiškai teigti, kad šiais veiksmais buvo kėsintasi į viešąją tvarką ar visuomenės rimtį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar tam tikri kaltininko veiksmai sukėlė visuomenės rimties sutrikdymą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino, buvo atlikti tokioje vietoje ir tokiu metu, kai įprasta elgtis labai santūriai (teatre, kino teatre, oficialaus renginio metu ir t.t.). Apie viešosios tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, panaudotas ginklas ar daiktas, skirtas žaloti ar gyvybei atimti, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Analizuojant tyrimo metu surinktų duomenų visumą matyti, kad neteisėti D. C. ir V. A. veiksmai buvo nukreipti į vieną asmenį – A. C., dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų jokie pašaliniai, su konfliktu nesusiję asmenys, nepasitenkinimo neišreiškė, į policijos įstaigą nesikreipė. Nors sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad D. C. ir V. A. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, t.y. gatvėje, tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamas įvykis įvyko apie 21.00 val., t.y. vakare, jokių asmenų poilsis ar darbas nebuvo nutrauktas, minėtų asmenų veiksmai neturėjo įtakos ir organizacijų ar įstaigų normaliai veiklai. Tai, kad liudytojas D. E., pamatęs vykstantį konfliktą, sustojo paklausti, ar automobilio Volvo vairuotojui nereikalinga pagalba, taip pat negali būti vertinama kaip nenuginčijama aplinkybė, kurios pagrindu galima būtų daryti pagrįstą išvadą dėl visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymo. Būtina pažymėti ir tai, kad D. E., savo paaiškinime nurodė, jog dėl nagrinėjamo įvykio jis nenukentėjo ir pretenzijų niekam neturi. Tuo tarpu jokie kiti asmenys dėl šio įvykio į policijos įstaigą nesikreipė.

Be to, viešosios tvarkos ar visuomenės rimties sutrikdymo faktas gali būti nustatomas ir tuomet, kai yra padaryta didelė materialinė žala, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ši aplinkybė taip pat nenustatyta. 2013 m. rugsėjo 2 d. automobilio Volvo XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad kairės pusės priekinės durelės yra įbrėžtos. A. C. pareiškime policijos įstaigai nurodė, kad, kol buvo laukiama policijos pareigūnų, D. C. ir V. A. šlaistėsi aplink automobilį, judino jį, ramstėsi ir trynėsi į jį, buvo prisėdę ant galinio bamperio. Analogiškas automobilio apgadinimo aplinkybes nurodė ir liudytoja E. C.. Tačiau, kaip teisingai nustatė prokuroras, atmesdamas pareiškėjo A. C. skundą, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad automobilį apgadino būtent D. C. ir V. A.. Pažymėtina, kad automobilio Volvo apgadinimai buvo nustatyti ne įvykio vietoje ir ne įvykio dieną, t.y. 2013 m. rugsėjo 2 d., E. C. ir D. E. nurodytos automobilio vietos, į kurias galimai D. C. ir V. A. smogė, skyrėsi, automobilio apžiūros metu užfiksuotas įbrėžimas, o ne įlenkimas. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad dėl D. C. ir V. A. veiksmų A. C. automobiliui buvo padaryta žala, juo labiau didelė BK 284 str. prasme.

Taigi įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., nebuvo procesinio pagrindo, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose. Tuo tarpu tiek D. C., tiek V. A. už savo neteisėtus veiksmus A. C. ir jo šeimos atžvilgiu pagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti pareiškėjo A. C. skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.