- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- A5.-903-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00080-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- G. K.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui G. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K., būdamas darbdaviu – asmeniu, turinčiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuotą teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (imtinai) D. K. leido dirbti vištienos rūkinimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis vykdė veiklą, vištienos marinuotojos ir rūkytojos darbą, kai darbuotoja, būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai, atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – vištienos rūkinimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), kuri marinavo ir rūkino vištieną, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties ir raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su D. K. sudarymą ir jos priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies normas.
Teismo posėdyje G. K. nusižengimą iš esmės pripažino ir paaiškino, kad jo gyvenamosios vietoje buvo rūkinamos vištos, o tai padaryti jam padėdavo D. K. D. K. jam buvo skolinga, kad jai nereikėtų atiduoti skolos, ji atidirbdavo. D. K. užkaisdavo bačkeles, sudėdavo į jas vištas. Už darbą jai duodavo apie 100 Eur kas savaitę. Su K. darbo sutarties jis nebuvo sudaręs. Jis duodavo K. pirštines ir prijuostę. Vištas marinuodavo jis pats. Patikrinimo metu, atvykus pareigūnams, apie 6 val. ryto, jis rūkė vištieną – buvo rasta trys rūkstančios talpos, apie 800 kg vištienos, iš kurios buvo rūkoma apie 50-60 kg. Vienas vištas norėjo išrūkyti, kitas – užšaldyti. Vištienos įsigijimo dokumentų neturėjo. Dalį vištų suvalgydavo, dalį draugams, dalį parduodavo turguose Kaune, Prienuose.
Liudytoja D. K. paaiškino, kad pas G. K. ravėdavo daržus, o nuo liepos vidurio, jai pasiūlė rūkė vištas. Įdarbinta ji nebuvo, su ja sutartis nebuvo sudaryta. Pirmadieniais ji sumarinuodavo vištas, o antradieniais rūkydavo. Ji sumaišydavo prieskonius, marinuodama vištas užtrukdavo 4-5 valandas. Kada reikdavo rūkyti vištas pasakydavo G. K. jis duodavo prijuostę ir pirštines. Ji vištas rūkydavo viena. Jeigu daugiau būdavo darbo, ateidavo 5 val. ryto, jeigu mažiau – vėliau. Ji sukabindavo vištas į bačką, į bačką įdėdavo pjuvenų, indą su vandeniu, uždengdavo kartonu, dangčiu ir uždegdavo. Į vieną bačką tilpdavo apie 20 vištų. Per pusvalandį išrūkdavo vištos. Išrūkytas vištas ji sudėdavo į dėžes po stogeliu, lauke jos atvėsdavo, o po to į šaldytuvą. Ji gaudavo iki 150 eurų algą, priklausė nuo išrūkytų vištų kiekio. Pinigus jai mokėjo grynais G. K. Jai sakė, kad tris mėnesius bus bandomasis laikotarpis. 2019 m. rugsėjo 10 d. ryte ji rūkė apie 60 vištų, užkūrė bačkas ir tuomet atėjo pareigūnai, paklausė, ką ji veikianti, o ji pasakė, kad dirba. Nuo tos dienos ji nedirba pas G. K.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovas G. D. paaiškino, kad nusižengimas įrodytas. Patikrinimo, atlikto 2019 m. rugsėjo 10 d. rūkykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu rado pavėsinėje, prie bačkų K., kuri rūkino vištieną. Nustatyta, kad buvo rūkinama apie 60 kg vištienos. Apie 750 kg vištienos buvo garaže. K. pasakė, kad tą kiekį būtų per parą išrūkę. Rūkytą vištieną realizuodavo turguose. Prašė administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, į sunkią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, skirti baudą, jos dydį nustatant mažesnį negu straipsnio sankcijoje nurodytas baudos vidurkis. ANK 34 straipsnio taikyti nėra pagrindo, nes nėra išskirtinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis.
Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (t.y. dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės) (DK 32 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis).
G. K. kaltę patvirtina pirminiai dokumentai, kuriuose užfiksuota administracinio nusižengimo sudėtis: (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3), Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 6-7), kuriuose užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 6.05 val.-8.30 val. atlikto planinio inspektavimo nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais vištienos rūkinimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame veiklą vykdė fizinis asmuo G. K., metu minėtame ceche dirbo D. K.. Iš D. K. ir G. K. paaiškinimų nustatyta, kad G. K., būdamas darbdaviu – asmeniu, turinčiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuotą teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (imtinai) D. K. leido dirbti vištienos rūkinimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis vykdė veiklą, vištienos marinuotojos ir rūkytojos darbą, kai darbuotoja, būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai, atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – vištienos rūkinimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), kuri marinavo ir rūkino vištieną, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties ir raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su D. K. sudarymą ir jos priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai; D. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 4), kad: ji dirba pas G. K. nuo 2019 m. liepos 15 d.; į darbą ją priėmė G. K.; per savaitę dirba vieną dieną, t. y. antradienį, nuo 5.00 val. iki 16.00 val.; G. gyvenamojo namo rūkykloje rūkina vištas; per darbo dieną ji išrūkina apie 50-60 dėžių vištų (dėžėje būna 6-8 vištos); už vieną darbo dieną ji gauna nuo 100,00 Eur iki 150,00 Eur – priklausomai nuo išrūkytų vištų kiekio, pinigus išmoka G. K.; darbo sutarties ji dar nepasirašiusi, nes nustatytas išbandymo laikotarpis; G. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 5), kad jis individualią veiklą vykdo apie metus laiko; jis verčias vištienos apdirbimu, rūkinimu, realizavimu; realizacija vyksta Prienų turguje; prekiauja tris kartus per savaitę po 200,00 kg; nuo 2019 m. vasaros pradžios darbuose padėdavo D. K.; su D. K. dėl darbų tarėsi jis pats; D. marinuodavo ir rūkino; darbas vykdavo antradieniais nuo 5.00 val. iki 13.00 val.; išrūkydavo apie 50 dėžių, atlygis – 120,00-150,00 Eur; rūkinimo įranga (pjuvenos, dujos) priklauso jam, D. duodavo naudotis vienkartiniais žiurstais, pirštinėmis; darbo sutarties su D. K. jis nesudarė, „Sodra“ nepranešė; VSDFV informacinės sistemos duomenys (b. l. 8), kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. įrašų apie D. K. draudimą VSDFV informacinėje sistemoje nėra; nuotraukos (b. l. 9-13), kuriose užfiksuota D. K. darbo vieta – vištienos rūkinimo cechas, esantis (duomenys neskelbtini), ir joje esanti įranga – trys metalinės rūkinimo talpos, dujų balionas, priemonės – medžio pjuvenos, ir D. K. išduotos asmeninės apsaugos priemonės – apsauginės pirštinės, bei prie vištienos rūkinimo cecho esanti tara sudėti išrūkytą vištieną; gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas (b. l. 15-17), kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad rasta 750,00 kg sumarinuotų išpjaustytų viščiukų ir rūkinimo statinėse rasta 60,00 kg rūkinamų išpjaustytų viščiukų dalių. Nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja D. K., kuri nurodė, kad nuo liepos vidurio rūkė vištas pas G. K., įdarbinta ji nebuvo, su ja sutartis nebuvo sudaryta; pirmadieniai ji sumarinuodavo vištas, o antradienį rūkydavo, jeigu daugiau būdavo darbo, ateidavo 5 val. ryto, jeigu mažiau – vėliau; vištas rūkė bačkose; išrūkytas vištas ji sudėdavo į dėžes po stogeliu, lauke jos atvėsdavo, tada sudėdavo į šaldytuvą; ji gaudavo iki 150 eurų algą grynais, priklausė nuo išrūkytų vištų kiekio; 2019 m. rugsėjo 10 d. ji rūkė apie 60 vištų, užsikūrė bačkas. Šios liudytojos parodymuose ir minėtuose dokumentuose užfiksuotose aplinkybėse nėra prieštaravimų, jos parodymai yra nuoseklūs, atitinka jos pirminius paaiškinimus, duotus patikrinimo metu, taip pat neprieštarauja institucijos atstovo, dalyvavusio atliekant patikrinimą, teismo posėdžio metu pateiktam įvykio aplinkybių paaiškinimui, todėl teismas juos laiko patikimais. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.
Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį, darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas, kad jis kaip fizinis asmuo nėra darbdavys, atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu duodamas pirminius paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad už atliktą darbą D. K. jis mokėjo 120,00-150,00 Eur atlygį. Šią aplinkybę tiek duodama pirminius paaiškinimus, tiek teismo posėdžio metu patvirtino D. K. Tačiau teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad K. jam buvo skolinga, todėl ji atidirbdavo, taip pat teigė, jog jis duodavo apie 100 Eur K. kas savaitę. Teismo vertinimu, G. K. paaiškinimai dėl D. K. darbo atlygintinumo yra nenuoseklūs, prieštaringi, o versija, kad D. K. atidirbdavo už skolas, atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Šios versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas G. K. paaiškinimus, jog D. K. pasiskolindavo pinigų, kad jai nereikėtų atiduoti, ji atidirbdavo, vertina kaip neatitinkančius tikrovės ir kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę taktiką, siekiant išvengti atsakomybės, todėl jais nesivadovauja. Be to, vien ta aplinkybė, jog D. K. pas G. K. atidirbdavo už skolas, nepaneigia jos dirbto darbo atlygintinumo.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Pvz., dirbama ilgą laiką, kai akivaizdu, kad nemokamai dirbamas konkretus darbas negali būti atliekamas, ir kt.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad D. K. rūkino vištas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., šiuo laikotarpiu pirmadieniais marinuodavo vištieną, D. K. teigimu, vištienos marinavimas užtrukdavo 4-5 val., rūkyti vištas antradieniais, jeigu būdavo daugiau darbo, ateidavo 5 val. ryto, jeigu mažiau – vėliau, vištas rūkydavo iki 16.00 val., per darbo dieną ji išrūkina apie 50-60 dėžių vištų (dėžėje būna 6-8 vištos), darytina išvada, kad D. K. darbas, atsižvelgiant į darbo trukmę bei atlikto darbo kiekį, negalėjo būti atliekamas nemokamai.
Šiais įrodymais nustatyti duomenys patvirtina, jog G. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, būdamas darbdaviu – asmeniu, turinčiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuotą teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (imtinai) D. K. leido dirbti vištienos rūkinimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis vykdė veiklą, vištienos marinuotojos ir rūkytojos darbą, kai darbuotoja, būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai, atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – vištienos rūkinimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), marinavo ir rūkino vištieną, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties ir raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su D. K. sudarymą ir jos priėmimą į darbą.
Taigi, nurodyti bylos duomenys liudija, kad G. K. kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis dirba, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, patikrinimo metu nustatytas vienas nelegaliai dirbantis asmuo, nelegalus darbas truko nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, G. K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas baudos dydžio vidurkis. Teismo vertinimu paskirta nuobauda yra adekvati sankcija padarytam nusižengimui, atitinka tiek administracinį nusižengimą padariusio asmens, tiek padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį, proporcinga, atitinka ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius nuobaudos skyrimo tikslus (ANK 22 straipsnis).
G. K. išaiškintina, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
G. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.