Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-11772-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
e2-11772-863/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės baldai“
Atsakovas
Uždarajai akcinei bendrovei „Bikėja“
Trečiasis asmuo
Uždarąja akcine bendrovė „Medicinos bankas“
Advokatai
Egidijus Langys, Vytis Leonavičius
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,dalyvaujant ieškovės atstovams I. A. ir advokatui Egidijui Langiui,atsakovės atstovams K. G. ir advokato padėjėjui Vyčiui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės baldai“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Bikėja“ dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo ir nuostolių atlyginimo, su trečiuoju asmeniu byloje Uždarąja akcine bendrovė „Medicinos bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 634,61 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį internetiniame puslapyje www.autoplius.lt pastebėjo viešą pardavėjo – atsakovės ofertą dėl automobilio Land Rover Range Rover Sport, identifikavimo Nr. SALLSAAG6CA722145, pardavimo už didesnę nei 19 000 Eur kainą. 2018 m. rugsėjo 19 d. pastebėjus, kad automobilio pardavimo kaina sumažėjo, kreipėsi į atsakovę ir susitarė dėl parduodamo automobilio apžiūros. Nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. autoservise buvo atliktas automobilio patikrinimas, kurio metu atlikta kompiuterinė diagnostika parodė oro srauto matuoklės gedimą, be to kėbulo ir važiuoklės apžiūros metu buvo pastebėti kiti nežymūs defektai, tarp jų nedidelės tepalo dėmės po varikliu. Apžiūrą atlikęs darbuotojas nurodė, kad apžiūros metu pastebėti trūkumai yra nedideli ir galimi 6 metų senumo automobiliui, tuo tarpu be automobilio ardymo sunku pasakyti tepalo pratekėjimo priežastį. Pažymėjo, jog atsakovė patikino, kad automobilis yra tikrai tvarkingas ir pateikė komercinį pasiūlymą įsigyti automobilį už 18 000 Eur. 2018 m. spalio 15 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis. Pagal sutartį sumokėjo atsakovei avansą, o likusią sumą atsakovė gavo iš lizingo davėjo UAB „Medicinos bankas“. Nurodė, jog įsigijus automobilį jis buvo pristatytas į servisą tikslu pakeisti pagrindinius diržus ir tepalus, pašalinti tepalo prasisunkimą, kuris buvo pastebėtas ankstesnės apžiūros metu. Servise nuėmus variklio dangtį paaiškėjo, kad automobilio variklį būtina remontuoti, kadangi buvo atliktas nekokybiškas variklio remontas, todėl variklyje buvo gausus tepalo pratekėjimas, kas sukėlė ir turbinų sugedimą, dėl kurių remonto patyrė 517,84 Eur nuostolių. Nurodė, jog 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į atsakovę dėl patirtų nuostolių, kuriuos sukėlė netinkamos kokybės daiktas padengimo, tačiau atsakovė 2018 m. lapkričio 24 d. pateiktu atsakymu nesutiko su prašymu dėl nuostolių atlyginimo. Paaiškino, jog pasikreipusi į ekspertus ir gavusi ekspertų išvadą, 2018 m. gruodžio 20 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę su pakartotina pretenzija, tačiau atsakovė ir vėl atsisakė padengi automobilio remonto kaštus. Atsakovei atsisakius tenkinti jos pretenzijas kreipėsi į specialistus dėl visų būtinų remonto darbų atlikimo, todėl šiems atlikus visus variklio remonto darbus bendra išlaidų suma sudarė 7 634,61 Eur. Mano, jog atsakovės nesąžiningumą parodo tai, kad išsakius įtarimą dėl ridos duomenų koregavimo atsakovė sutiko sumažinti automobilio pardavimo kainą. Be to, pažymėjo ir tai, kad nors prieš įsigyjant automobilį jis buvo apžiūrėtas, tačiau nuostolius sukėlę automobilio trūkumai buvo paslėpti, todėl jų nustatyti iš karto nebuvo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog, kaip ir nurodė ieškovė, 2018 m. rugsėjo 24 d. autoservise „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ buvo atliktas ginčo automobilio patikrinimas, o apžiūrą atlikęs serviso darbuotojas nurodė, kad be automobilio ardymo sunku pasakyti tepalo pratekėjimo priežastį, be to serviso darbuotojas nustatė, kad automobilio turbinos veikia tinkamai. Paaiškino, jog ieškovei priėmus sprendimą pirkti automobilį 2018 m. spalio 9 d. VĮ „Regitra“ atliko automobilio techninę apžiūrą, kurioje buvo konstatuota, kad automobilis tinkamas dalyvauti eisme, todėl 2018 m. spalio 15 d. buvo sudaryta automobilio pirkimo pardavimo sutartis. Nurodė, jog 2018 m. lapkričio 12 d. gavo pretenziją dėl 4 000 Eur atlyginimo už numatomą variklio remontą. Paaiškina, kad atsisakė tenkinti minėtą pretenziją, nes ieškovė įsigijo naudotą automobilį ir negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jeigu būtų pirkusi visiškai naują automobilį, be to prieš įsigydama naudotą automobilį ieškovė patikrino automobilio kokybę pasirinktame autoservise bei profesionalių specialistų pagalba įvertino įsigyto naudoto automobilio techninę būklę. Nurodė, jog gavusi pakartotiną ieškovės pretenziją taip pat atsisakė ją tenkinti jau prieš tai nurodytais pagrindais. Taip pat pažymėjo, jog ieškovės išdėstyti teiginiai dėl automobilio ridos klastojimo yra nepagrįsti bei neatitinkantys realybės, kadangi ji niekada neatliko jokių automobilio ridos pakeitimų, siekdama, kad automobilis kažkaip būtų paklausesnis rinkoje. Papildomai paaiškino, jog iki automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo atlikusi automobilio valstybinę techninę apžiūrą, kurios metu alyvos prasisunkimo ar kitų defektų nebuvo nustatyta, taigi laiko, jog elgėsi rūpestingai ir sąžiningai bei dėjo maksimalias pastangas įvertinti įsigyto naudoto automobilio būklę prieš jį perleidžiant ieškovei, be to automobilio perleidimo ieškovei metu nurodė visą jai žinomą informaciją apie automobilio techninę būklę. Mano, jog pati ieškovė turėjo visas galimybes patikrinti automobilio istoriją, įvertinti techninę būklę, bei šia galimybe ir pasinaudojo. Pažymėjo, jog iš anksto atsiuntė ieškovei automobilio VIN kodą, kas leido ieškovei sužinoti visą automobilio eksploatavimo įstoriją.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė iš dalies, nurodė, jog ieškiniu siekiama priteisti tik nuostolius, patirtus dėl blogai atlikto automobilio variklio remonto pasekmių šalinimo, todėl pastebėjus, jog į serviso išrašytą PVM sąskaitą faktūrą buvo įtrauktos sumos už detales ir darbus, tiesiogiai nesusijusius su netinkamos kokybės variklio sukeltomis pasekmėmis, ieškinio reikalavimus sumažino iki 6 589,68 Eur, kitoje dalyje ieškinio atsisakė.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilį tikrino servise. Tuo metu automobilis buvo pajungtas prie kompiuterio, apžiūrėtas meistro iš apačios (duobėje). Meistras pastebėjo, jog yra nedidelis tepalų prasisunkimas, nurodė, jog tai gali būti smulkmena, tačiau nenuėmus automobilio apsaugos, tikslios priežasties nenustatysi. Atstovė taip pat paaiškino, jog automobiliui perėjus techninę apžiūrą, su atsakove buvo sudaryta pirkimo –pardavimo sutartis. Automobilis buvo nuvežtas tiesiai į servisą atlikti diržų ir tepalų pakeitimą, nes tokį reikalavimą nustato gamintojas pravažiavus 180 000 km. Atliekant paruošiamuosius darbus serviso darbuotojai aptiko tepalų turbinose, jas teko remontuoti, taip pat nustatyta, jog tarp variklio ir greičio dėžės esanti revizinė skylutė, buvo užkimšta kamščiu ir „apvaryta“ hermetiku. Skylutės paskirtis – parodyti ar nesisunkia tepalai, atlaisvinus skylutę – pasipylė tepalai. Tuomet buvo nuimtas variklio viršutinis dangtis, paaiškėjo, jog pastarasis buvo nekokybiškai suremontuotas.

Ieškovės atstovas papildomai pažymėjo, jog variklį galima buvo suremontuoti, tačiau tai pareikalautų daug lėšų, pigiau buvo pakeisti variklį į kitą naudotą variklį. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nenurodė jokių automobilio trūkumų pirkimo – pardavimo sutartyje, nors jai buvo pranešta, jog patikrinus automobilį buvo nustatytas nežymus tepalų prasiskverbimas. Pažymėjo, jog žinodama apie tai atsakovė pripažįsta, jog neatliko jokio automobilio patikrinimo, todėl negalėjo nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje, jog automobilis neturi jokių trūkumų, o taip nurodydama elgėsi nesąžiningai. Pastebėjo, jog atsakovės nesąžiningą ir neteisėtą elgesį patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės apie tai, jog tiek skelbime dėl automobilio pardavimo, tiek telefonu, atsakovė teikė klaidingą informaciją apie automobilio ridą ir tik patikrinus duomenis sistemoje pagal automobilio VIN numerį ir pateikus tuos duomenis atsakovei, automobilio rida buvo pakeista ir kaina sumažinta.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Atsakovės atstovas K. G. papildomai paaiškino, jog automobilis buvo įsigytas užsienyje aukcione, aukciono lape nurodyta, kad automobilis tinkamas važiuoti. Paaiškino, jog pagal aukciono sąlygas jei yra variklio defektas automobilio, kurio rida iki 180 000 km, tokį automobilį galima grąžinti, bet tokio defekto nustatymui reikia variklį išardyti, o tai reikalauja labai daug laiko ir piniginių išteklių. Dėl to ir buvo leista ieškovei tikrinto automobilį bet kuriame servise, kur tik ji pageidauja. Ieškovė nepirko katės maiše, žinojo apie tepalų prasisunkimą ir sutiko pirkti automobilį su tokiu defektu, todėl negali dabar reikalauti išlaidų atlyginimo. Dėl netinkamos ridos dydžio nurodymo paaiškino, jog tai paprasčiausias suklydimas. Įmonė užsiima naudotų automobilių pardavimu ir matyt buvo suklysta nurašant duomenis į skelbimą, o teikiant informaciją telefonu buvo vadovaujamasi skelbimo duomenimis.

Teismo posėdžio metu buvo apklausti du liudytojai.

Liudytojas Valentinas Mitunevičius nurodė, jog yra teismo ekspertas, į jį kreipėsi dėl automobilio Range Rover Sport variklio ekspertinio tyrimo atlikimo. Nurodė, jog tyrimą atliko servise, atvykus automobilis buvo ant keltuvo, variklis išimtas ir iš dalies išardytas. Paaiškino, jog apžiūros metu nustatyta, jog variklio galvučių dangteliai tikėtina buvo nuimti ir vėliau jas uždėjus pritvirtintos hermetiku. Paaiškino, jog jo pateiktoje išvadoje, nuotraukose 7-8 matosi išspaustas hermetiko perteklius, tokia medžiaga šiuo atveju negalėjo būti naudojama. Esant aukštai temperatūrai tokia medžiaga galėjo subyrėti ir atplaišos patekti į įvairias variklio dalis, kas lemtų variklio užkalimą. Hermetiko nuėmimas, nušlifuojant detales yra įmanomas, tačiau esant tokiai situacijai neįmanoma nustatyti ar hermetiko atplaišai jau nebuvo patekę į kokią variklio detalę, variklyje yra įvairių kanalų, kurie yra milimetrų dydžio skersmens, juos galima valyti, prapusti, tačiau pamatyti, ar kokios pašalinės dalelytės neliko, neįmanoma. Pažymėjo, jog tiriamas variklis nebuvo avarinės būklės, tačiau ar jį remontuoti apsimokėtų ir ar nebūtų tikslinga taikyti alternatyvų sprendimo būdą – pakeisti variklį kitu naudoto automobilio varikliu, čia kitas klausimas.

Liudytojas R. Č. teismui nurodė, jog dirba serviso UAB „VOLVOSAAB SERVISAS“ vadovu. I servisą kreipėsi ieškovė dėl „didelio serviso atlikimo“, t. y. dėl visų diržų ir skysčių pakeitimo. Iš karto buvo pastebėta, kad iš turbokompresorių bėga alyva, šias detales klientė nuvežė į specializuotą servisą – UAB „Skuba“ remontui. Ruošiantis keisti diržus, buvo pastebėtas variklio velenų klibėjimas lizduose, todėl klientė informuota, jog esant tokiai būklei diržų uždėti negalima. Tokiu atveju reikėjo keisti abi variklio galvas, nes nustatyto korpuso išdilimo pašalinti neįmanoma. Galvų pakeitimas nagrinėjamu atveju nebūtų tikslingas ir apie tai informuota klientė, nes buvo nustatytas hermetikas, kas byloja apie tai, jog variklis buvo ardytas, o dėl kokių priežasčių neaišku. Kas buvo daroma galima būtų nustatyti išardžius variklio apatinę dalį, tačiau tai reikštų papildomas išlaidas klientei, o tokiam remontui ir taip negautų garantijos, nes neaišku kas ir kodėl prieš tai ardė variklį, o išardytas detales tvirtino hermetiku. Atsakydamas į šalių klausimus liudytojas paaiškino, jog servisinė anga, taip vadinamas langas, visada turi būti atviras, kad būtų galima patikrinti ar nebėga alyva. Tokia anga gerai matosi iš apačios automobilio, jai patikrinti nereikia ardyti automobilio apsaugos. Nagrinėjamu atveju pastaroji buvo užkimšta kamščiu.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai: 2018 m. spalio 15 d. trišalės Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PPS_LIZ_291614 (el. b. t. I, l. 18-21) pagrindu trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ nupirko iš atsakovės UAB „Bikėja“ naudotą lengvąjį automobilį Land Rover Range Rover, pagaminimo metai 2011, identifikacinis Nr. SALLSAAG6CA722145 (toliau ir anksčiau – ginčo automobilis), ir lizingo pagrindais perdavė jį valdyti ir naudotis ieškovei UAB „Sostinės baldai“. Tą pačią dieną automobilis buvo perduotas ieškovei priėmimo – perdavimo akto pagrindu (el. b. t. I, l. 17). Pirkimo – pardavimo sutarties 2 ir 4.2.2. punktuose atsakovė, kaip automobilio pardavėja, be kitų aplinkybių taip pat patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes, jog ginčo automobilio rida (spidometro rodmenys) – 177 000, galioja privalomoji techninė apžiūra, nėra stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų ir kitų sistemų trūkumų, taip pat jokių paslėptų trūkumų. Ieškovė nurodė ir dėl to tarp šalių ginčo nėra, jog po automobilio įsigijimo iš karto jį nuvežė į UAB „VOLVOSAAB SERVISAS“ atlikti privalomąjį automobiliui, pravažiavusiam 180 000 km, aptarnavimą, kurio metu buvo nustatyta, jog automobilis turi trūkumų, dėl kurių pašalinimo išlaidų priteisimo tarp šalių kilo ginčas.

Ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 7 634,61 Eur nuostolių atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog ne visos prašomos priteisti išlaidos susijusios su nupirkto automobilio trūkumų pašalinimu, ieškovė ieškinio reikalavimus mažino iki 6 589,68 Eur, kitoje dalyje – dėl 1 044,93 Eur ieškinio atsisakė, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 140 straipsnio 1 dalis), teismas pasisako palaikomo reikalavimo dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį negali būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš karto po automobilio įsigijimo pastarasis buvo pristatytas į servisą, kur buvo nustatyti automobilio detalių: turbokompresorių ir variklio gedimai. Iš į bylą pateiktos UAB „Impulsana“ eksperto išvados ir abiejų liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog ginčo automobilio turbokompresoriai buvo blogos būklės; automobilio variklis buvo nekokybiškai suremontuotas, sandarinimui ir detalių tvirtinimui panaudojant netinkamą medžiagą – hermetiką, parduoto automobilio variklis prastos būklės dėl alkūninio veleno galinio riebokšlio nesandarumo. Atsakovė jokių argumentų ar rašytinių įrodymų paneigiančių liudytojų duotus parodymus į bylą nepateikė, ieškovės žinioje esančio (šiuo metu nauju pakeisto) variklio ekspertizės skyrimo atsisakė.

Pagal tokiose bylose teismų praktikoje suformuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

Nagrinėjamu atveju automobilio trūkumai nustatyti iš karto po automobilio perdavimo naudotis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai parduotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Byloje nustatyta, jog prieš automobilio įsigijimą ieškovė 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Automobilių kompiuterinės diagnostikos centrą automobilio patikrinimui prieš pirkimą. Patikrinimo metu ginčo dalyku esantys automobilio trūkumai nebuvo nustatyti, automobilis buvo tikrinamas, pajungiat jį prie kompiuterinės sistemos ir vizualiai apžiūrint. Apie automobilio turbokompresorių ir variklio gedimus ieškovei pranešė UAB „VOLVOSAAB SERVISAS“ atstovai. Tiek minėto serviso vadovas tiek ekspertas Mitunevičius teismui nurodė, jog nustatyti trūkumai galėjo būti pastebėti tik demontavus tam tikras automobilio / variklio dalis, arba bent iš dalies išardžius variklį, todėl yra labiau tikėtina, jog ieškovė apie automobilio trūkumus iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą nežinojo ir negalėjo žinoti ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą iš karto po pirkimo pardavimo sutartie sudarymo. Kadangi ieškovė įrodė, jog jos įgytas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduodamo daikto trūkumus, o atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, yra pagrindas taikyti pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, gynimo institutą.

Pirkėjo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą reglamentuotos CK 6.334 straipsnyje. Dėl netinkamos kokybės pažeistos pirkėjo teisės gali būti ginamos pirkėjo pasirinkimu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, nustatytais teisių gynimo būdais. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas, kaip vieną iš turimų teisių tokiu atveju, gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Byloje nustatyta, jog sužinojusi apie ginčo automobilio gedimus ieškovė du kartus kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, tačiau atsakovė nesutiko bendradarbiauti šalinant trūkumus. Automobilio trūkumai buvo pašalinti ieškovės sąskaita, pakeičiant netinkamus turbokompresorius ir variklį nauju - naudotu varikliu. Aplinkybę, kad automobilio trūkumai nebuvo pašalinti ar buvo pašalinti netinkamai, pareiga įrodyti tenka atsakovei. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė netinkamai pašalino trūkumus, neginčijo trūkumų pašalinimo išlaidų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 6 589,68 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai.

Ieškovės argumentai dėl atsakovės netinkamo elgesio nurodant automobilio ridą šalių ginčui išspręsti neturėjo jokios teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška: įvertinus tai, jog ieškinio dalies dėl 1 044,93 Eur ieškovė atsisakė, nes pripažino, jog šitie reikalavimai nėra susiję su ieškinio dalyku, t. y. kad dėl jų priteisimo į teismą kreipėsi nepagrįstai, laikytina, jog jos reikalavimai patenkinami 86,31 procentais (6 589,68 x 100 / 7 634,61), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 86,31 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 13,69 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustačius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką, pasisakytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 784,75 Eur advokato ir advokato padėjėjos pagalbos išlaidas (už ieškinio surašymą, konsultacijas ir atstovavimą trijų teismo posėdžių metu). Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 210 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidas už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą trijų teismo posėdžių metu.

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl pagrįstomis.

Be advokato pagalbos išlaidų ieškovė taip pat patyrė 150 Eur išlaidas už liudytojo Valentino Mitunevičiaus atvykimą į teismą liudyti bei 172 Eur žyminio mokesčio išlaidas, iš viso ieškovė patyrė 2 106,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 784,75 + 150 + 172).

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovės priteistina 1 818,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (86,31 procentas nuo 2 106,75 Eur), atsakovei iš ieškovės – 165,65 Eur (13,69 procentai nuo 1 210 Eur).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 10,66 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur). Pagal aukščiau nustatytą šalims priteistinų bylinėjimosi procentinę išraišką valstybės naudai iš atsakovės priteistina 9,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos -1,46 Eur - nepriteistinos, nes yra mažesnės nei numatyta minimali priteistina suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

bylą dalyje dėl 1 044,93 Eur nuostolių priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Sostinės baldai“, juridinio asmens kodas 300610679, iš atsakovės UAB „Bikėja“, juridinio asmens kodas 302323336, 6 589,68 (šešis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 68 euro centus) nuostolių ir 1 818,33 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų ir 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Sostinės baldai“, juridinio asmens kodas 300610679, atsakovei UAB „Bikėja“, juridinio asmens kodas 302323336, 165,65 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir 65 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Bikėja“, juridinio asmens kodas 302323336, 9,20 Eur (devynis eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok