- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-1401-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00163-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Godos Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- „If P&C Insurance AS“
- Atsakovas
- A. M., L. B., N. G., M. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Senamiesčio ūkis“, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Vilniaus klubas“
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovams A. M., L. B., N. G., M. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Senamiesčio ūkis“, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Vilniaus klubas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. M., L. B. ir N. G. 27 944,66 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų iniciatyva atlikus byloje ekspertizę, susipažinęs su ja, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovais į bylą įtraukė A. M., L. B., N. G., M. K., prašydamas iš šių atsakovų solidariai priteisti ieškovui 27 944,66 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Vėliau trečiaisiais asmenimis ieškovo iniciatyva į bylą buvo įtraukti Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Vilniaus klubas“. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „Perfekcija“, 2005-03-23 ir 2005-04-12 pasirašydamos įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimus Nr. 008026 ir Nr. 008681, sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Perfekcija“ 2009-12-28 informavo ieškovą, kad 2009-12-26 rado užlietas draudimo sutartimi apdraustas patalpas. UAB „Perfekcija“ taip pat informavo, kad gyventoja, gyvenanti virš užlietų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 21-23 dienomis apie vandentiekio gedimą informavo UAB „Senamiesčio ūkis“, kuri iškart negalėjo nustatyti avarijos priežasties. Vėliau UAB „Perfekcija“ atstovas V. S. telefonu paaiškino, kad po 2009-12-26 kreipimosi į UAB „Senamiesčio ūkis“ bei UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojams dar kartą nuvykus apžiūrėti įvykio vietos, buvo nustatyta, kad vanduo tekėjo iš 10 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris, nuosavybės teise priklauso atsakovams A. M., L. B., N. G.. Atvykę UAB „Senamiesčio ūkis“ santechnikai užsuko vandenį bute Nr. 10 ir vanduo nustojo tekėti. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, atlygino įvykio metu padarytą 27 757 Lt dydžio žalą UAB „Perfekcija“. Taip pat ieškovas sumokėjo 187,66 Lt UAB „ART statyba“ už turto apžiūros akto surašymą bei žalos dydžio įvertinimą. Iš viso dėl įvykio ieškovas išmokėjo 27 944,66 Lt. Atsakovai A. M., L. B., N. G. neneigia, kad jiems priklausančiose patalpose įvyko avarija – vandens nutekėjimas iš katilo. Tačiau šie atsakovai nesutinka, kad iš jų patalpų ištekėjęs vanduo padarė žalą UAB „Perfekcija“ priklausančioms patalpoms. Byloje atliktos ekspertizės išvadose konstatuota, kad dėl šildymo prietaiso gedimo patalpose 10-5 (priklausančioms atsakovams A. M., L. B., N. G.) vanduo galėjo prasiskverbti į patalpą 5-5 (UAB „Perfekcija“ patalpa) žemiau lubų lygio, per rūsio sieną. Tačiau toje pačioje išvadoje taip pat konstatuota, kad išsiliejęs vanduo negalėjo prasiskverbti pro pusrūsio patalpos 5-5 lubas. Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Perfekcija“ patalpos bei jose buvusi įranga buvo užlietos taip pat ir per lubas, ieškovas darė išvadą, jog vanduo į UAB „Perfekcija“ patalpas atitekėjo ne tik iš patalpų Nr. 10, bet ir iš viršuje esančio buto Nr. 6, kuris nuosavybės teise priklauso M. K.. Dėl šios priežasties ieškovas bendraatsakove įtraukė M. K.. Pažymėjo, kad pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius net ir nesant atsakovų kaltės dėl jų atsiradimo. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi atsakovams kyla solidarioji atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsakovai A. M., L. B., N. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį, pareikštą jų atžvilgiu, atmesti. Nurodė, kad šioje byloje taikytinos subrogacijos taisyklės. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 6.266 straipsnį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad, net ir nesant jo kaltės, žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Šioje byloje ieškovas siekia įrodyti, jog už padarytą žalą patalpoms 5-5, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakingi atsakovai. Atsakovai sutiko, kad šioje byloje yra svarbūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, kur pažymėta, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis M. K (duomenys neskelbtini) butas ir/arba atsakovams A. M., L. B., N. G. priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovai A. M., L. B., N. G. pripažįsta, kad jiems priklausančiose patalpose 10-5 (duomenys neskelbtini) įvyko avarija – vandens nutekėjimas iš katilo. Įmonės „Tyrimai ir projektai“ atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog dėl šildymo prietaiso gedimo patalpoje 10-5 (duomenys neskelbtini), vanduo galėjo prasiskverbti į patalpą 5-5 žemiau lubų lygio, per rūsio sieną. Tačiau apžiūros metu tokiam prasiskverbimui būdingų defektų nenustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta, iš kurių patalpų vanduo pateko į patalpą 5-5. Atliktos ekspertizės metu nebuvo nustatytas užpylimo židinys. Kitų įrodymų, išskyrus atliktą ekspertizę byloje nėra. Todėl ieškovas neįrodė, jog yra faktinis priežastinis ryšys tarp šildymo prietaiso avarijos ir patalpoms 5-5 padarytos žalos. Šioje byloje nėra pakankamai įrodymų, jog užpylimo židinys buvo atsakovų A. M., L. B., N. G. priklausančiose patalpose, taip pat nėra nustatyta ir dar viena esminė aplinkybė: kad užpylimo židinys buvo M. K. priklausančiose patalpose.
Atsakovė M. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškiniu, tačiau susipažinęs su patikslintu ieškiniu, poziciją pakeitė ir prašė teismo ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žalos atsiradimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi ir vykdė namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Administratoriaus atsakomybės ribos apima bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir priežiūrą. UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojas, 2009-12-21 gavus pranešimą apie vandentiekio avariją name, adresu (duomenys neskelbtini), nuvyko į vietą ir užsuko vandentiekio ventilį. Avarija įvyko ne bendrojo naudojimo vandentiekio sistemoje, o buto Nr. 10 savininkams atsakovams N. G., L. B. ir A. M. priklausančiame objekte – vandens katile. Nurodė, kad neturi duomenų, ar atsakovei M. K. priklausančiose patalpose 2009 m. gruodžio mėn. buvo įvykusi kokia nors vandens avarija.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, jog name, kuriame įvyko vandentiekio gedimas, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso: patalpa – butas (Unikalus Nr. 1094-0386-9018:0020), esantis Trakų g. 2-7/ Pylimo g. 24-7, negyvenamos patalpos (Unikalus Nr. 1094-0386-9018:0022), esančios Trakų g. 2/ Pylimo g. 24, negyvenamojo patalpa – muziejus (Unikalus Nr. 1094-0386-9018:0014), esanti Trakų g. 2/ Pylimo 24, Negyvenamos patalpos (Unikalus Nr. 1094-0386-9018:0021), esančios Trakų g. 2/ Pylimo g. Pažymėjo, jog 693,06 kv. m. bendro naudingojo ploto patalpos unikalus Nr. 1094-0386-9018:0022, 1094-0386-9018:0014 ir 1094-0386-9018:0021, 2007-04-12 panaudos sutartimi perduotos VšĮ „Vilniaus klubas“.
Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus klubas“ nurodė, kad 2007-04-12 savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 452 pagrindu valdo ir naudoja 696 kv. m. patalpas, esančias pastato adresu Trakų g. 2/Pylimo g. 24, Vilniuje, pirmame ir antrame aukšte. Nei 2009-12-26, nei anksčiau valdomose patalpose nebuvo pastebėta jokių vandentiekio avarijų. Valdomos patalpos yra antrame pastato aukšte. Po šiomis patalpomis yra pastato pirmame aukšte esantys atsakovams priklausantys butai. Tokiu būdu avarijos VšĮ „Vilniaus klubas“ patalpose atveju, visų pirma, būtų aplieti atsakovų butai Nr. 6 ir Nr. 10, tačiau apie žalą šiems butams VšĮ „Vilniaus klubas“ niekuomet nebuvo informuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-08-06 sprendimu ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovų A. M., L. B. ir N. G. atžvilgiu atmetė; ieškinį atsakovės M. K. atžvilgiu paliko nenagrinėtą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Perfekcija“ patalpų užpylimo židinys yra atsakovams N. G., L. B. ir A. M. priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), t. y. neįrodė, jog yra faktinis priežastinis ryšys tarp šildymo prietaiso avarijos, įvykusios patalpose, esančiose Trakų 2-10/Pylimo 24-10, Vilniuje, ir UAB „Perfekcija“ patalpoms padarytos žalos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimai, pareikšti atsakovams N. G., L. B. ir A. M. yra nepagrįsti, o ieškinys šių atsakovų atžvilgiu atmestinas. Teismas taip pat nurodė, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti, iš kokios patalpos, ar iš atsakovei M. K. priklausančio buto, ar iš patalpų, kurios ribojasi su M. K. priklausančiu butu, buvo užpiltos UAB „Perfekcija“ priklausančios patalpos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti, koks asmuo yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str. 1 d.), teismas ieškinį atsakovės M. K. atžvilgiu paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas „If P&C Insurance AS“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-06 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atsakovės M. K. atžvilgiu paliktas nenagrinėtas, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti atsakovės M. K. atžvilgiu, taip pat prašo priteisti iš atsakovės M. K. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ieškinį atsakovės M. K. atžvilgiu palikdamas nenagrinėtu pažeidė CPK 297 str., 296 str. 2 d. ir 265 str. 2 d., 329 str. 2 d. 7 p. nuostatas. CPK 265 str. 2 d. nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Tuo tarpu teismas, palikdamas ieškinį atsakovės M. K. atžvilgiu nenagrinėtu, priėmė sprendimą ne dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų ir tai yra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Pažymi, jog vadovaujantis CPK 297 str. 1 d., ieškinys atsakovės M. K. atžvilgiu galėjo būti paliktas nenagrinėtas tik teismo nutartimi, tačiau teismas tokios nutarties nepriėmė, o ieškinį paliko nenagrinėtą tai nurodydamas sprendime. Apelianto įsitikinimu, teismui atmetus ieškinį atsakovų N. G., L. B. ir A. M. atžvilgiu, teismas privalėjo priimti sprendimą (ieškinį tenkinti arba jį atmesti) M. K. atžvilgiu. Tuo tarpu teismas net nevertino apelianto patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų dėl CK 6.263 ir 6.266 straipsnių taikymo, įrodinėjimo naštos paskirstymo bei teismų praktikos taikymo, tuo pačiu pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. nuostatas. Pažymi, jog teismas, vertindamas bylos įrodymų visumą bei atmesdamas ieškinį atsakovų A. M., N. G. ir L. B. atžvilgiu, privalėjo konstatuoti, jog vanduo į UAB „Perfekcija“ patalpas atitekėjo iš atsakovės M. K. buto, kadangi byloje nėra įrodymų, liudijančių priešingai. Byloje nėra įrodymų, jog vanduo atitekėjo iš patalpų, esančių virš atsakovės M. K. buto. Atvirkščiai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. K. bute gyvenanti jos motina vengė bendradarbiauti tiek su šalių atstovais, tiek ir su teismo ekspertizę atlikusiais ekspertais (ekspertai nebuvo įleisti į atsakovės M. K. butą bei laiptinę). Byloje taip pat nėra įrodymų, jog vanduo atitekėjo iš patalpų, esančių greta atsakovės M. K. buto. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog bendrojo naudojimo vamzdžiai, tame tarpe einantys per M. K. butą bei UAB „Perfekcija“ patalpas žalos padarymo metu buvo tvarkingi bei jų niekas neremontavo. Tai tik patvirtina, kad vandens pratekėjimo šaltinis buvo būtent atsakovės M. K. bute, o ne bendroje inžinerinėje įrangoje. Nurodo, kad šiuo atveju įvykio priežasties įrodinėjimo pareiga tenka ne ieškovui, o atsakovei M. K.. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš viršuje esančio atsakovės buto, o atsakovė privalo paneigti šią aplinkybę. Tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nepasisakė dėl apelianto ieškinyje nurodytos teismų praktikos bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovai A. M., L. B., N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-06 sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo ieškinys A. M., L. B. ir N. G. atžvilgiu, palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio teiginius dėl vandens tekėjimo iš buto, esančio Trakų g. 2-10/Pylimo g. 24-10, Vilniuje, paneigė byloje atlikta ekspertizė. Apeliantas, siekdamas, kad ieškinys atsakovės M. K. atžvilgiu būtų patenkintas, privalėjo įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra jai priklausantis butas, o ne kiti šaltiniai. Reikia įvertinti, ar byloje esančių įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido labiau tikėti, kad butas buvo užlietas iš patalpų, priklausančių atsakovei M. K., negu, kad butas buvo užlietas iš kitų patalpų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pagal byloje esančius įrodymus nebuvo galimybės nustatyti, iš kokios patalpos, ar iš atsakovei M. K. priklausančio buto, ar iš patalpų, kurios ribojasi su M. K. priklausančiu butu, buvo užpiltos UAB „Perfekcija“ priklausančios patalpos. Pažymi, jog apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – eksperto išvadą. Apeliantas skunde nepaneigė naujai pateiktų įrodymų medžiagos pateikimo pirmosios instancijos teismui galimybių stokos ir nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti apeliaciniam teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šie įrodymai neturėtų būti vertinami.
Atsakovė M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nusprendus, kad praleistas skundo pateikimo terminas – apeliacinį procesą nutraukti; nusprendus, kad apeliacinio skundo pateikimo terminas nėra praleistas: taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ieškovo (apelianto) „If P&C Insurance AS“ reikalavimams atsakovės M. K. atžvilgiu arba apeliacinį skundą atmesti; taip pat prašo priteisti iš apelianto „If P&C Insurance AS“ bylinėjimosi išlaidas atsakovės M. K. naudai. Nurodo, kad atsakovė sutinka, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį palikti nenagrinėtą turėjo teismo nutartimi. Tačiau CPK 328 straipsnio nuostatos draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek rengiant apeliacinį skundą naudojosi kvalifikuota teisine pagalba – „If P&C Insurance AS“ atstovavo advokato padėjėjas ir darbuotoja, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Apeliaciniame skunde yra aiškiai ir net paryškintai pažymėta, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas tik teismo nutartimi. Darytina išvada, kad apeliantui yra žinomos tiek ieškinio palikimo nenagrinėtu tvarka, pasekmės, tiek apskundimo tvarka. CPK 298 straipsnis numato, kad dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 str. 1 dalis). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo „If P&C Insurance AS“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas buvo paskelbtas 2012-08-06. Apeliantas skundą dėl minėto teismo sprendimo pateikė tik 2012-09-04, t. y. praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą. Apeliantas neprašo atnaujinti termino atskirajam skundui pateikti, todėl vadovaujantis CPK 338 str., 301 str. 1 d.. 315 str. 2 d. 1 p., 315 str. 5 d. nuostatomis apeliacinis procesas pagal „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą turi būti nutrauktas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ne galutinį sprendimą, bet ieškinį paliko nenagrinėtą dalyje dėl pareikštų reikalavimų M. K. atžvilgiu, skundžiamas procesinis sprendimas neužkerta kelio apeliantui (ieškovui) „If P&C Insurance AS“ vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.), todėl darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismas išsprendė ne visus ieškovo reikalavimus yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko „If P&C Insurance AS“ ieškinį nenagrinėtą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra prašymų prijungti naujus įrodymus, nėra jokių motyvų, paaiškinančių, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl nėra pagrindo apelianto teikiamus įrodymus priimti. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, naujas įrodymas „Patalpos 5-5, esančios (duomenys neskelbtini), užpylimo priežasties dalinės ekspertizės aktas“ negali būti priimtas ir vertinamas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad CK 1.125 str. 7 d. numato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovas „If P&C Insurance AS“ praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atsakovės M. K. atžvilgiu negali būti tenkinamas (CK 1.131 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad M. K. nebuvo žinoma apie jokius teisminius procesus, kuriuose ji būtų atsakove, M. K. neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį bei prašyti taikyti ieškinio senatį, todėl šis prašymas reiškiamas teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Taip pat nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl minėtos teismų praktikos ar netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas „If P&C Insurance AS“ neįrodė, kad vanduo ištekėjo iš atsakovei M. K. priklausančio buto, o ne iš gretimų ar kitų patalpų. Apeliaciniame skunde apeliantas „If P&C Insurance AS“ nenurodė, kokie byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vanduo į UAB „Perfekcija“ patalpas ištekėjo iš atsakovei M. K. buto, o ne iš gretimų ar kitų patalpų. Apeliantas skundą iš esmės grindžia nauju įrodymu – „Patalpos 5-5, esančios (duomenys neskelbtini), užpylimo priežasties dalinės ekspertizės aktu“. Tačiau šis įrodymas negali būti vertinamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad užpylimas įvyko iš atsakovės M. K. patalpų.
Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus klubas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo klausimą dėl ieškovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad VšĮ „Vilniaus klubas“ 2007-04-12 Savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 452 (pakeista 2009-01-28 sutartimi) pagrindu valdo ir naudoja 696 kv. m. patalpas, esančias pastato adresu (duomenys neskelbtini), pirmame ir antrame aukštuose. Minėto pastato dalyje, kurios rūsyje yra užlietos UAB „Perfekcija“ patalpos, atsakovei M. K. priklauso butas pirmame aukšte, o VšĮ „Vilniaus klubas“ valdo patalpas antrame pastato aukšte. Apie UAB „Perfekcija“ priklausančioms patalpoms padarytą žalą VšĮ „Vilniaus klubas“ sužinojo tik gavęs pirmosios instancijos teismo pranešimą apie gautą ieškovo ieškinį, todėl VšĮ „Vilniaus klubas“ nežino jokių su šiuo įvykiu susijusių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes neturėjo teisės CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą atsakovės M. K. atžvilgiu.
Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. CPK 296 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad to paties straipsnio 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės M. K. kartu su kitais bendratsakovais priteisti 27944,66 Lt žalos atlyginimą (T.2, b.l. 72-74). Pirmosios instancijos teismas 2012-03-27 ieškinį priėmė. Teismas nenustatė jokių ieškinio trūkumų ir termino jiems pašalinti, todėl neturėjo teisės CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys atsakovės M. K. atžvilgiu yra paliktas nenagrinėtas, panaikinamas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė M. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius jos civilinės atsakomybės draudimą bylai aktualiu laikotarpiu (T. 3, b.l. 94-95). Todėl pirmosios instancijos teismas CPK 43 str. 2 d., CPK 45 str. 3 d., 47 str. 1 d. nustatyta tvarka privalo svarstyti draudiko patraukimo į bylą atsakovu, pradinio atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovu ar draudiko patraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria yra paliktas nenagrinėtas ieškinys atsakovės M. K. atžvilgiu ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.