Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. V., jo atstovams Rolandui Vaičaičiui ir advokatui Ovidijui Bujevičiui, atsakovei O. D., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. patikslintą ieškinį atsakovei O. D., dėl skolos priteisimo, ir atsakovės O. D. priešieškinį atsakovui D. V., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, kad už atsakovę sudaryti sutartį su UAB „General Financing“ jis sutiko iš draugiškumo, norėdamas padėti, nes žinojo, jog atsakovė turi finansinių įsipareigojimų, dėl kurių ji pati negali sudaryti sutarties. Jis paėmė daiktus, o atsakovė įsipareigojo už juos mokėti. Daiktai atsakovei buvo perduoti parduotuvėje iš karto po sutarties pasirašymo. Šiuo metu iš viso yra sumokėta 1509,60 Lt, iš kurių atsakovė yra sumokėjusi 459,60 Lt. Apie tai, kad iš atsakovės yra paimti daiktai, jis sužinojo tik teisme. Sudarant sutartį, jie kreditoriaus neįspėjo, kad įmokas mokės kitas asmuo. Atsakovė jo sumokėto avanso 80 Lt negrąžino. Nesutinka grąžinti atsakovei jos mokėtų įmokų. Sutartį jis paėmė iš atsakovės, nes joje yra duomenys būtini įmokoms mokėti, nes įmokas vėliau mokėjo jis pats.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ji pati negalėjo sudaryti sutarties su pirminiu kreditoriumi, nesutiko bankas, nes ji nedirbo ir turėjo įsiskolinimą kitiems kreditoriams kuris buvo išieškomas per antstolį. Patvirtino, kad daiktus su dokumentais ji paėmė tą pačią dieną, kai ieškovas sudarė sutartį – 2011-05-13. Penkis mėnesius ji mokėjo įmokas. 2011-12-16 ji pasirašė įsipareigojimo raštą, kurį diktavo V Raštą ji vertina, kaip įsipareigojimą V, kad ji mokės už jį įmokas už paimtus daiktus. Nelaiko jo pirkimo-pardavimo sutartimi, nes pasirašant raštą jokių daiktų ji iš jo neėmė ir jam pinigų nemokėjo. Įmokas ji mokėjo ne V o į UAB „General Financing“ sąskaitą. Prasidėjus nesutarimams, ji 2011-12-19 perdavė sutartį su daiktų dokumentais ieškovui, kuris mokėjo po to įmokas, nes ji neturėjo pajamų. 2011-12-21 atvyko vaikinai, kurie prisistatę V draugais pareikalavo atiduoti daiktus. Į policiją ji nesikreipė, nes galvojo, kad ieškovas juos atsiuntė paimti daiktų. Ieškovo sumokėtą avansinį mokestį ji grąžino jam tą patį mėnesį. Įmokas ji būtų mokėjusi toliau, tačiau neturėjo sutarties.

Liudytojas A. D. parodė, kad atsakovė yra jo sutuoktinė, o ieškovas- buvęs bendradarbis. Jis dalyvavo, kai sutuoktinė tarėsi su ieškovu, kad šis paims išsimokėtinai daiktus. Taip pat dalyvavo paimant daiktus iš „Topo centro“. Už daiktus žmona mokėjo per terminalą „Tele loto“ 5-6 mėnesius iš jo atlyginimo. Mokėjimai sutriko, kai jam pavėlavo sumokėti atlyginimą. Apie raštelio pasirašymą jis sužinojo iš žmonos. Tą dieną ji daiktų iš V negavo, nes daiktai buvo pas juos. 2011-12-21 jis grįžęs į namus iš žmonos sužinojo, kad buvo atvykę du vyrai, kurie ieškovo vardu pareikalavo atiduoti daiktus, ji juos atidavė. Ieškovas į telefono skambučius neatsakė. Vėliau už daiktus negalėjo mokėti, nes buvo paimti dokumentai. Susitarimas su V buvo neatlygintinas, nes jie su ieškovu gerai sutarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad atsakovės O. D. prašymu ieškovas D. V. 2011 m. gegužės 13 d. su kreditoriumi UAB „General Financing“, atstovaujamu vartojimo kredito tarpininko UAB „TC prekyba“, sudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr.1, pagal kurį UAB „General Financing“ įsipareigojo suteikti ieškovui vartojimo kreditą prekėms iš UAB „TC prekyba“ – kompiuteriui ir fotoaparatui, kurių bendra kaina 1750,23 Lt, įsigyti. Ieškovas už įgytas prekes įsipareigojo kredito gavėjui mokėti dalimis kas mėnesį po 91,92 Lt nuo 2011-06-25 iki 2013-05-25 (b.l. 9). Sutartyje nustatytas avansinis mokestis- 87,51 Lt, kurį, kaip nurodė ieškovas, jis sumokėjo sutarties pasirašymo metu. Šalių paaiškinimu ir liudytojo A. D. parodymu nustatyta, kad pagal minėtą sutartį įsigyti daiktai (kompiuteris ir fotoaparatas) tą pačią dieną parduotuvėje buvo perduoti atsakovei O. D., kuri žodžiu ieškovui įsipareigojo kas mėnesį mokėti sutartyje nustatytą mėnesinę įmoką – 91,92 Lt. Atsakovė nuo 2011-06-19 iki 2011-10-21 sumokėjo ieškovo pradiniam kreditoriui UAB „General Financing“ penkias įmokas po 91,92 Lt, iš viso – 459,60 Lt (b.l. 34), kurios atsakovės ir liudytojo A. D. paaiškinimu buvo mokamos iš sutuoktinio A. D. gaunamo darbo užmokesčio. Vėliau atsakovė neturėdama lėšų negalėjo sumokėti eilinės mėnesio įmokos, todėl ieškovo pareikalavimu ji 2011 m. gruodžio 16 d. parašė raštą, kuriame atsakovė įsipareigojo mokėti už daiktus, kurių išmokėjimo vertė yra 1750,23 Lt (kompiuteris ir fotoaparatas), kuriuos lizingu paėmė D. V., iki sutarties termino (b.l. 7). Atsakovės paaiškinimu 2011 m. gruodžio 19 d. ieškovui pareikalavus, ji perdavė jam vartojimo kredito sutartį su kitais įsigytų prekių dokumentais. Ieškovas tikslu užtikrinti vartojimo kredito sutarties tinkamą vykdymą, 2011 m. gruodžio 23 d. pats sumokėjo pradiniam kreditoriui UAB „General Financing“ 186,00 Lt įmoką už praleistus du mėnesius (b.l. 8). Vėliau įmokas už įgytas prekes mokėjo ir šiuo metu moka ieškovas D. V..

Ieškovas savo susitarimą su atsakove, kuriai buvo perduoti ieškovo įsigyti daiktai ir kuri įsipareigojo už tuos daiktus mokėti ieškovo pradiniam kreditoriui pagal 2011-05-13 sudarytą Vartojimo kredito sutarties finansavimo sandorį, vertina, kaip pirkimo-pardavimo sutartį ir prašo priteisti jam iš atsakovės įsiskolinimą už parduotas atsakovei prekes – kompiuterį ir fotoaparatą. Atsakovė nesutinka, kad tarp šalių įvykęs susitarimas ir susiklostę teisiniai santykiai gali būti laikytini pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, byla Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N. , byla Nr. 3K-3-406/2008; kt.). Sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti, laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Sutarties sąlygos aiškinamos, jeigu jos yra neaiškios, t. y. jei sutarties šalys nesutaria dėl sutarties sąlygos turinio.

Šiuo atveju šalys vienodai aiškina tarpusavio sutarties sudarymo tikslus ir jos turinį, tačiau ieškovas neteisingai įvardija savo ir atsakovės santykius kaip pardavėjo ir pirkėjos, nes šalių santykiai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties turinio bei formos.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str. 1 d.). Šiuo atveju įvertinus šalių tarpusavio santykius ir jų susitarimą, darytina išvada, kad ieškovas įsipareigojo su pradiniu kreditoriumi UAB „General FInancing“ sudaryti Vartojimo kredito sutartį iš UAB „TC prekyba“ įsigytoms prekėms finansuoti, o įgytas prekes perduoti atsakovei jos nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo ieškovo vardu ir už jį vykdyti jo prievoles pagal 2011-05-13 Vartojimo kredito sutartį pradinio kreditoriaus naudai. Tokie šalių santykiai, kai viena iš sutarties šalių už įgytus daiktus įsipareigoja vykdyti kitos šalies prievolę trečiajam asmeniui negali būti vienareikšmiškai laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi, nes šiuo atveju nėra vieno iš esminių pirkimo-pardavimo sutarties elementų – pirkėjo įsipareigojimo už įsigytą daiktą sumokėti pardavėjui nustatytą pinigų sumą. Atsižvelgiant į šalių ketinimus, jų valią ir kitas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad įvyko šalių pasikeitimas prievolėje, todėl šalių santykiai turėjo skolos perleidimo sutarties požymių.

Ieškovas, sudaręs 2011-05-13 sutartį ir perdavęs įsigytas prekes kartu su Vartojimo kredito sutartimi ir įsigytų daiktų dokumentais atsakovei, tikėjosi, kad jo prievolė kreditoriaus UAB „General Financing“ atžvilgiu yra pasibaigusi, nes šią prievolę pagal vartojimo sutartį įsipareigojo vietoje jo vykdyti atsakovė O. D., t.y. įvyko prievolės šalies (skolininko) pasikeitimas. Tam tikrais atvejais prievolės šalies pasikeitimas yra kvalifikuojamas kaip novacija. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo, t.y. prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Ieškovo paaiškinimu kreditorius UAB „General Financing“ net nebuvo informuotas apie prievolės šalies pasikeitimą, atitinkamai ir susitarimo su kreditoriumi dėl šalies pasikeitimo nebuvo. Šiuo atveju pradinė prievolė kreditoriaus UAB „General financing“ atžvilgiu išliko, pasikeitė tik prievolės asmenys, todėl laikytina, kad įvyko prievolės šalies pasikeitimas dėl ieškovo prievolės kreditoriui perkėlimo kitam asmeniui, bet ne šalies novacija.

Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi, iš prievolės kylanti skolininko pareiga yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui įstatyme numatytais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Skolos perkėlimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Pažymėtina tai, kad Civiliniame kodekse skolos perkėlimas kaip ir cesija nereglamentuotas kaip atskira sutarčių rūšis, t. y. jis neišskirtas kaip savarankiškas sandoris. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko, pakeitimas kitu asmeniu. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 str. 1 d.). Šio tikslo siekė ir ieškovas bei atsakovė. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Būtent tokius teisinius santykius ir atitiko šalių susitarimas dėl prievolės kreditoriui UAB „General Financing“ vykdymo. Tačiau pagal CK 6.115 ir 6.116 straipsnių normas skola kreditoriui gali būti perkeliama trečiajam asmeniui tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Tai yra imperatyvi įstatymo norma, ir sandoris, prieštaraujantis jai yra laikytinas niekiniu ir negaliojančiu. Toks reikalavimas suprantamas ir pateisinamas, nes nuo skolininko asmens priklauso realaus ir tinkamo sutarties įsipareigojimo įvykdymas. Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta (CK 6.116 str. 1 d. ir 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad D. V. ir O. D. pranešė kreditoriui UAB „General Financing“ apie skolos perkėlimo sutartį. Abi šalys patvirtino, kad kreditorius apie jų susitarimą nebuvo informuotas. Šiuo atveju tikėtina, kad kreditorius UAB „General Financing“, net ir būdamas informuotas apie šalių susitarimą, tokio sutikimo nebūtų davęs, nes šalių paaiškinimu yra nustatyta, kad atsakovė dėl savo turtinės padėties ir finansinio nestabilumo negalėjo užtikrinti tinkamo prievolės įvykdymo, ką patvirtino ir atsakovės veiksmai po 2011 m. lapkričio mėn., kai ji negalėjo sumokėti eilinės įmokos kreditoriui ir dėl to kilo šalių ginčas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad tarp šalių sudaryta skolos perkėlimo sutartis, kurios sudarymo faktą patvirtina atsakovės 2011 m. gruodžio 16 d. įsipareigojimas (b.l. 7), neįsigaliojo, tokia šalių sutartis laikytina niekine ir negaliojančia, nes prieštarauja CK 6.115 ir 6.116 straipsniuose nustatytoms imperatyvioms normoms (CK 1.80 str.).

Kreditoriaus sutikimas perkelti skolą nebuvo gautas, tačiau abi šalys D. V. ir O. D. ją pripažino ir dalinai vykdė. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad sudarytos ir neįsigaliojusios skolos perkėlimo abi sutarties šalys elgėsi nesąžiningai.

Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.).

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.).

Teismo iniciatyva pripažinus šalių sudarytą sutartį negaliojančia, yra taikytina restitucija. Pagal negaliojantį šalių susitarimą, ieškovas perdavė atsakovei UAB „TC prekyba“ įgytus daiktus – kompiuterį ir fotoaparatą, o atsakovė įsipareigojo vykdyti ieškovo prievolės kreditoriui „UAB „General Financing“ pagal 2011 m. gegužės 13 d. Vartojimo kredito sutartį bei sumokėjo kreditoriui 459,60 Lt įmokų už ieškovui suteiktą vartojimo kreditą. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Nagrinėjamu atveju taikant restituciją atsakovė privalėtų grąžinti ieškovui jai perduotus daiktus, o ieškovas privalėtų grąžinti atsakovei jos sumokėtas įmokas. Tačiau atsakovė paaiškino, kad ieškovo jai perduotų daiktų (kompiuterio ir fotoaparato) ji neturi, šie daiktai buvo prarasti prieš jos valią, t.y. į atsakovės namus atvykus nepažįstamiems asmenims ir prisistačiusiems ieškovo draugais, ji perdavė daiktus, tikėdama, kad daiktus ji grąžina ieškovui. Teismo posėdžio metu ieškovas paneigė šias aplinkybes, nurodydamas, kad atsakovė jam daiktų neperdavė nei asmeniškai, nei per trečiuosius asmenis. Jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, atsakovė teismui nepateikė, dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų į teisėsaugos pareigūnus ji nesikreipė, todėl daiktų perdavimo ieškovui faktas byloje neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės paaiškinimu ji daiktų nebeturi, natūra atlikti restitucijos šiuo atveju nėra galimybės, todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina jai perduotų daiktų vertė, taikant piniginį ekvivalentą. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 str. 1 d.). Vartojimo kredito sutarties sudarymo ir daiktų atsakovei perdavimo metu (2011-05-13) kompiuterio kaina buvo 1499,00 Lt, o fotoaparato – 251,23 Lt (b.l. 9), iš viso 1750,23 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad yra taikoma dvišalė restitucija, atsakovės 459,60 Lt sumokėtų įmokų suma yra eliminuotina iš daiktų vertės piniginio ekvivalento (1750,23 Lt – 459,60 Lt = 1290,63 Lt) ir ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1290,63 Lt.

Atsakovė yra pareiškusi priešieškinį, prašo priteisti iš ieškovo jos naudai 547,11 Lt skolos, iš jų: 459,60 Lt sumokėtų kasmėnesinių įmokų kreditoriui UAB „General Financinga“ ir 87,51 Lt ieškovui sumokėto avanso. Atsakovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad ji ieškovui yra grąžinusi gautus daiktus, todėl tikslu atstatyti šalių padėtį, ji prašo grąžinti jos sumokėtas įmokas ir avansinį mokestį. Atsakovei neįrodžius ir teismui nenustačius atsakovei perduotų daiktų grąžinimo ieškovui fakto, tačiau pripažinus šalių sandorį niekiniu ir pritaikius restituciją bei iš ieškovui priteistinos sumos išeliminavus atsakovės įmokėtų įmokų 569,60 Lt sumą, laikytina, kad atsakovės priešieškinis tenkintinas dalinai. Atsakovės reikalavimas dalyje dėl 87,51 Lt avanso grąžinimo yra netenkintinas, nes teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė tokią pinigų sumą būtų perdavusi ieškovui. Ieškovas pinigų sumokėjimo faktą paneigė, o liudytojo A. D., kuris yra atsakovės sutuoktinis, parodymai šiuo klausimu yra vertintini kritiškai, nes jie neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (70,3 proc.) priteistina dalis ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 70,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 4), 200,00 Lt išlaidos UAB „Vilogus“ už ieškinio parengimą (b.l. 17), 400,00 Lt atstovaujančiam advokatui už procesinio dokumento (atsiliepimo) parengimą (b.l. 82), 1500 Lt išlaidų advokatui už atstovavimą teisme (b.l. 52, 53, 72, 83, 105), iš viso 2170,00 Lt. LR CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtų rekomendacijų (patvirtintų teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu) 8.18 p. nustatytas maksimalus įkainis už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA. Teismų informacinės sistemos LITEKO ir teismo posėdžių protokolų duomenimis nustatyta, kad ieškovo advokatas atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose 5,5 valandos, todėl ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokatui už atstovavimą teismo posėdžiuose suma ieškinio patenkinimo atveju negali viršyti 664,00 Lt arba 120 Lt už vieną atstovavimo valandą (nuo 2012-08-01 – 127,5 Lt už vieną valandą). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, ieškinio reikalavimo suma taip pat nėra didelė, pagrįstomis laikytinos advokato atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos – 500,00 Lt. Ieškovo turėtos 200 Lt išlaidos už procesinio dokumento parengimą (b.l. 17) yra sumokėtos ne byloje atstovaujančiam advokatui, o UAB „Vilogus“, todėl laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįstomis laikytinos ieškovo išlaidos, susijusios su advokato pagalba: 400 Lt už procesinio dokumento parengimą ir 500,00 Lt už atstovavimą teisme, iš viso 900 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 633,00 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 49,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 682,00 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Teismui priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (84 proc.) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Šioje byloje atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 71,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 63, 68) ir 400,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 84), iš viso – 471,00 Lt. Priešieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovo atsakovės naudai reikėtų priteisti 396,00 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės taip pat yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai, yra taikytinas įskaitymas ir iš viso iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 286,00 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus dalinai, valstybės naudai iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis yra priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – iš kiekvieno po 10,00 Lt (LR CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 95 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. D. gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. V. a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 1290,63 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt litų 63 centus).

Priteisti iš atsakovės O. D. gim. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. V. a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 682,00 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovo D. V. a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovės O. D. gim. (duomenys neskelbtini), naudai 396,00 Lt (tris šimtus devyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų, taikyti bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir iš viso iš atsakovės O. D. gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. V. a.k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 286,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. V. a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės O. D. gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 10,00 Lt (dešimt litų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.