- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-15
- Bylos Nr.
- N-575-1901-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarimo O. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio posto pareigūnas 2006 m. kovo 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. A. dėl ATPK 209 str. 1 d. 3 p. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad 2006-03-15, 19 val., 05 min., iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Nidos posto muitinės žaliąjį kanalą įvažiavo automobilis Mercedes Benz, kuris stabtelėjęs prie Stop linijos ir kelio ženklo „Muitinė“, išvažiavo nespėjus prieiti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnui. Tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Protokole nurodyta, kad automobilio keleivis O. A. išvyko iš posto be muitinės pareigūno leidimo ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ 47.2 punkto reikalavimus.
II
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 21 d. nutarimu nutarė O. A. pagal ATPK 209 str. l d. 3 p. paskirti 8000 litų baudą. Teismas konstatavo, kad O. A. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad O. A. savo kaltės nepripažįsta, tačiau pažeidimo padarymo aplinkybių neneigia. O. A. parodė, kad 2006-03-15 grįžo į Lietuvą per Nidos pasienio kontrolės punktą, įvažiuojant į kontrolės punkto teritoriją užtvaras buvo pakeltas, koks degė šviesoforo signalas nematė, sustojo prie ženklo „Stop“ atsidarė langą, pasiruošė pasus, tačiau pamatęs, kad kontrolės namelyje nedega šviesa, niekas prie automobilio nepriėjo, pamanė, kad tikrinimo atlikti nereikia. Liudytojas A. P. parodė, kad dirba Neringos užkardos sargybų būrio pasieniečiu, 2006-03-15, apie 19 val. pro langą pamatė kaip į postą įvažiavo automobilis Mercedes Benz, kuris prie namelio kiek stabtelėjo, tačiau visiškai sustojęs nebuvo, padidino greitį ir išvažiavo į Lietuvos pusę. Liudytojas E. V. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriumi, 2006-03-15, apie 19 val., kalbėjosi su A. P. ir pastebėjo kaip į kontrolės punktą įvažiavo automobilis Mercedes Benz, A. P. nespėjus prieiti, automobilis padidino greitį ir nuvažiavo Lietuvos pusėn. Liudytojas V. P. parodė, kad 2006-03-15 grįžo kartu su O. A. į Lietuvą per Nidos pasienio kontrolės punktą, įvažiavę į kontrolės punkto teritoriją, prie užtvaro išsitraukė dokumentus, sustojo ir laukė, kol prieis pareigūnai, kadangi poste pareigūno nebuvo, užtvaras buvo pakeltas, jie nuvažiavo. Teismas konstatavo, kad O. A. privalėjo privažiavęs muitinės ženklą prie jo sustoti, toliau važiuoti galėjo tik leidus muitinės pareigūnui. Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų „Pasienio kontrolės punktą veiklos taisyklių“ 47.2. punktas draudžia išvykti iš patikrinimo vietos neužbaigus patikrinimo; šių taisyklių; 46.1 punkte numatyta, kad asmenys, kertantys valstybės sieną, pasienio kontrolės punkto teritorijoje privalo paklusti eismo reguliavimo signalams, laikytis kelio ženklų ir ženklinimo, elgesio viešose vietose reikalavimų; 46.2 punkte numatyta, kad per patikrinimą privaloma pateikti asmens, transporto priemonės ir gabenamų prekių (daiktų) dokumentus. Teismas pažymėjo, kad O. A. pats vairavo automobilį, todėl turėjo galimybę įvykdyti visus šiuos reikalavimus, palaukti pareigūnų, pateikti dokumentus. Be to, tik nuo jo priklausė, ar kiti su juo važiavę asmenys nepadarys pažeidimo. O. A. nelaukė, kol poste prie jo prieis pasienio pareigūnas, važiavo toliau. Iš vaizdo įrašo matyti, kad laikas, kurį O. A. praleido muitinės poste tikrai nebuvo toks ilgas, kad jis būtų galėjęs pagalvoti, jog pareigūnų šiame poste nėra ir dokumentai nebus tikrinami. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo padarymo pobūdį, pasekmes, į tai, kad O. A. administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai.
III
Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarimą, jo veiksmus perkvalifikuoti pagal ATPK 208 str., taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirtą baudą sušvelninti. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Teisme jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio teisės pažeidimo. Tačiau pažymi, kad nei jis, nei keleiviai nepastebėjo prie patikrinimo vietos nei muitinės, nei pasienio pareigūnų ir dėl to išvažiavo. Taip galėjo nutikti dėl nuovargio, be to pamanė, jog įvažiuojant į Lietuvą niekas keleivių ir mašinų netikrina, užtvaras, leidžiantis išvažiuoti iš posto teritorijos, buvo pakeltas. Paaiškina, kad automobiliu vežė žinomus visuomenėje asmenis, kurie neturėjo tikslo išvengti muitinės ar kitokio patikrinimo. Be to, ATPK 209 str. 1 d. 3 p. ir Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ 47.2. punkte kalbama apie išvyką be muitinės pareigūno leidimo. Šiuo atveju jis sąžiningai suklydo ir pakeltą užtvarą traktavo kaip leidimą išvykti iš patikrinimo posto. Todėl, apelianto nuomone, padarytas teisės pažeidimas negali būti kvalifikuojamas pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p., o turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 208 str. 1 d., t.y. kaip kliudymas muitininkui bet kokia forma atlikti savo pareigas. Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirtą nuobaudą maksimaliai sumažinti.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad O. A. kaltė dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Institucijos vertinimu, pažeidimas yra kvalifikuotas tinkamai, ir nėra pagrindo perkvalifikuoti jo veiką į ATPK 208 str. numatytą pažeidimą. Byloje nenustatyti aktyvūs veiksmai, kuriais asmuo būtų kliudęs bet kokia forma muitinės pareigūnui atlikti savo pareigas. Teismas nutarime pagrįstai konstatavo, kad O. A. nesilaikė teisės aktų, nustatančių vykimo per valstybės sieną pasienio kontrolės punktuose teisėtumo reikalavimų, numatytų Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintose Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklėse. Tai, kad asmuo dėl subjektyvių priežasčių - nuovargio, suklydimo ar dėl kt. veiksnių - neatliko savo pareigų bei tikslo išvengti muitinės kontrolės ar kitokio patikrinimo nebuvimas, nėra aplinkybės šalinančios pažeidimo padarymo faktą. Taip pat tai, kad buvo pakelta kelio užtvaro svirtis ar kad muitinės pareigūnas iškarto nepriėjo prie automobilio, nėra priežastis atleisti asmenį, kertantį valstybės sieną, nuo jam priklausančių prievolių vykdymo. Apeliantui paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Bylos nagrinėjimo metu O. A. neprašė taikyti ATPK 30¹ str. ir nebuvo nustatyta pagrindų, leidžiančių šį straipsnį taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 3 p. nustato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: visų rūšių transporto priemonių ir asmenų, esančių muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje, išvykimas be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.
Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.2. punkte nustatyta, kad asmenys, kertantys valstybės sieną, pasienio kontrolės punkto teritorijoje privalo per patikrinimą pateikti asmens, transporto priemonės ir gabenamų prekių (daiktų) dokumentus. Minėtų taisyklių 47.2. puntas nustato, kad asmenims, kertantiems valstybės sieną, draudžiama išvykti iš patikrinimo vietos neužbaigus patikrinimo. Tų pačių taisyklių 5 punktas apibrėžia, kad pasienio kontrolės punktuose atliekamą patikrinimą sudaro pasienio, muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis ir fitosanitarinis tikrinimai.
Šioje byloje nustatyta, kad 2006-03-15, 19 val., 05 min., iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Nidos posto muitinės žaliąjį kanalą įvažiavo automobilis Mercedes Benz, kurį vairavo O. A. ir iš pasienio kontrolės posto išvyko be muitinės pareigūno leidimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir minėtų teisės aktų reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad O. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p. Apelianto kaltė dėl šio pažeidimo yra įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, muitinės pareigūnų A.P.K. ir E. V. tarnybiniais pranešimais, liudytojais apklaustų E. V. , A. P. bei V. P. parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis bei O. A. paaiškinimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis pasienio kontrolės poste buvo sustojęs tik 2 sekundes, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas sąžiningai klydo manydamas, kad muitinis patikrinimas šiame poste neatliekamas, ir kad dėl pažeidimo nėra jo kaltės.
Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pareiškėjui skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o paskirtoji nuobauda neproporcinga įvykdytai veikai. Pirmosios instancijos teismas itin palankiai įvertino padarytą veiką ir pažeidėjo asmenybę apibudinančias aplinkybes ir paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, O. A. skirta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o jos vykdymas turėtų padėti pareiškėjui suprasti, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
O. A. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.