Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant pareiškėjo bankrutavusios A. R. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ atstovei B. S., suinteresuoto asmens G. R. atstovui advokato padėjėjui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios A. R. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ skundą dėl bankrutavusios A. R. individualios įmonės 2015 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ panaikinimo A. R. individualios įmonės bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Resikona“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „DNB bankas“, N. T. ir G. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto administratoriaus įgalioto asmens nuomone, patvirtintus skundžiamu nutarimu nustatytą turto pardavimo tvarką būtų parduodama ir įmonės savininko A. R. sutuoktinei G. R. priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu A. R.. Tai reikštų, kad G. R. solidariai su savo sutuoktiniu atsako už bankrutavusios įmonės prievoles, kas prieštarautų tiek LR civilinio kodekso nustatytam teisiniam reglamentavimui, tiek formuojamai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su sutuoktiniu atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tik tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas. Bankroto administratoriaus žiniomis, įmonė nebuvo šeimos verslas. A. R. sutuoktinė G. R. niekada nedirbo įmonėje. Bankroto administratoriui nėra žinoma, kad sutuoktinė G. R. kokiu nors būdu prisidėjo prie individualios įmonės veiklos ar gavusi iš to pajamų, tuo labiau, kad šios pajamos būtų buvusios pagrindinės sutuoktinės pajamos. Todėl, bankroto administratoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybių išieškoti iš A. R. individualios įmonės savininko A. R. sutuoktinės G. R. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio tiek bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu, tiek priklausančio jai asmenine nuosavybe. Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. yra priėmęs nutartį, leidžiančią išieškoti būtent tik iš ½ dalies buto, priklausančios savininkui A. R.. Vadovaujantis nurodytu, anot administratoriaus. skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta pardavinėti butą kaip visą daiktą, yra neteisėtas, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Teismo posėdyje dalyvavę asmenys palaikė savo pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi A. R. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. 2014 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. balandžio 29 d. įvykusio įmonės kreditorių susirinkimo metu, kreditoriams AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“, kurių suminė finansinių reikalavimų procentinė išraiška sudaro 64,61 proc. nuo visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, pateikus pasiūlymą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, kuriuo nutarta: „Įkeistą nekilnojamą turtą – butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), priklausantį A. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, pardavinėti kaip visą daiktą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti pirmųjų varžytynių kainą – 23 000 Eur, antrųjų – 20 000 Eur. Nepardavus iš varžytynių, kviesti kreditorių susirinkimą tolesnei turto pardavimo tvarkai ir kainai nustatyti. Apie paskelbtas varžytynes papildomai skelbti interneto tinklalapyje www.aruodas.lt.“

A. R. individualios įmonės bankroto administratorius prašo panaikinti 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, teigdamas, kad nutarus parduoti butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), kuris priklauso ne tik bankrutavusios įmonės savininkui, bet ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir nesant įrodymų, kad įmonė yra šeimos verslas, būtų pažeistos įmonės savininko sutuoktinės teisės bei turtiniai interesai.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 29 d. notaro patvirtinta sutartimi N. T. suteikė A. R. 23 169,60 Eur paskolą. Sutarties įvykdymui užtikrinti 2009 m. spalio 29 d. A. R., N. T. ir G. R. pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo sutuoktiniai A. ir G. R. įkeitė butą, esantį(duomenys neskelbtini), kuris individualios įmonės savininkui A. R. ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį kiekvienam. Minėtų sutarčių pagrindu Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi A. R. individualios įmonės bankroto byloje patvirtintas patikslintas kreditorės N. T. 26 067,25 Eur finansinis reikalavimas, kurio 23 169,60 Eur dalis užtikrinta hipoteka.

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad 2009 m. spalio 29 d. hipotekos sutartis (lakštas) yra nenuginčyta, galiojanti ir turi sutarties šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), vadovaudamasis CK 4.172 straipsnio nuostatomis sprendė, jog net ir padalinus nekilnojamąjį daiktą ir nustačius sutuoktiniams jiems priklausančias įkeisto turto dalis, hipotekos reikalavimas nebus dalijamas (CK 4.172 str.).

Teismas sutiko su suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atsiliepimo į skundą teiginiais, kad skundžiamu nutarimu kreditoriai nustatė ne viso A. R. ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo tvarką, o tik hipoteka įkeisto turto, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šios išvados pagrindu, teismas atmetė skundo argumentus, kad skundžiamu nutarimu buvo išspręstas klausimas dėl G. R. solidarios atsakomybės už individualios įmonės skolas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju individualios įmonės savininko sutuoktinės prievolė atsakyti už skolininko skolas įkeistu turtu (jo dalimi) kilo iš hipotekos sandorio, dėl ko sprendžiant ginčijamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą teisiškai nėra reikšminga, ar individuali įmonė buvo šeimos verslas, ar ne. Todėl šio fakto nagrinėjamu atveju įrodinėti nereikia. Aptartų aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl vienam iš bankrutavusios individualios įmonės kreditorių įkeisto turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise individualios įmones savininkui ir jo sutuoktinei, kuri bankroto byloje įtraukta bendraatsakove, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nepažeidė CPK ir ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių įkeisto turto pardavimo tvarką, kylančią iš hipotekos sandoriais prisiimtų prievolių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, reikšminga nagrinėjamojoje byloje. Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Ginčo byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis hipoteka įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį kiekvienam. Hipotekos kreditorė N. T. nereikalavo vykdyti išieškojimą iš individualios įmonės savininko sutuoktinei priklausančios hipoteka įkeisto turto dalies (CK 4.172 straipsnio 2 dalis). Todėl sprendžiant klausimą dėl išieškojimo nukreipimo į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, svarbu nustatyti, ar bankrutuojanti individuali įmonė yra šeimos verslas, taip pat, ar paskola, jeigu ji buvo paimta A. R. vardu, yra jo asmeninė prievolė, ar buvo panaudota šeimos interesams bei laikytina bendra sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

G. R. atstovas advokato padėjėjas E. K. pateikė į bylą rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad A. R. individuali įmonė niekuomet nebuvo bendras sutuoktinių verslas. G. R. niekuomet nedalyvavo šios įmonės veikloje, įmonės verslui nebuvo naudojamos nei bendras, kaip sutuoktinių turtas, nei abiejų fizinis ar intelektualinis darbas. G. R. nedalyvavo įmonės veikloje. 2009-10-29 A. R. suteikta paskola nebuvo naudojama šeimos interesais ir negali būti laikytina bendra sutuoktinių prievole. Gautus pinigus pagal šią paskolą A. R. investavo į UAB „Barasta“, kuriai Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Barasta“ bankroto byloje buvo patvirtintas A. R. 400 000 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. (t. 2, b. l. 163-181).

Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų duomenų matosi, kad 2015-10-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė N. T. perleido reikalavimo teises pagal 2009-10-29 paskolos sutartį naujajam kreditoriui M. J.. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. patvirtino taikos sutartį, kuria M. J., A. R., G. R. susitarė pratęsti 2009-10-29 Sutarties 1 punkte numatytą paskolos grąžinimo terminą iki 2016 m. gruodžio 15 d. (t. 1, b. l. 180-181).

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje kreditoriai neįrodė, kad G. R. dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, be to, A. R. suteikta paskola nebuvo panaudota šeimos interesams, todėl darytina išvada, kad individualios įmonės savininko sutuoktinė neatsako už bankrutuojančios įmonės skolas, o taip pat ji nėra hipotekos kreditorės skolininkė pagal paskolos sutartį. Vadovaujantis nurodytu, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta pardavinėti butą kaip visą daiktą, yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 1 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti bankrutavusios A. R. individualios įmonės 2014 m. balandžio 29 d. vykusio ketvirtojo kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.