Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

1.1. A. K., veikdamas bendrininkų grupe su R. A., iki 2023 m. kovo 19 d., 19 val. 44 min. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 138,613 g narkotinių medžiagų – kanapių dervos, kurias 2023 m. kovo 19 d., apie 19 val. 55 min. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), skolon po 2 Eur už vieną gramą pardavė K. K. ir bendrai veikusiai A. R. tolimesniam platinimui.

1.2. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

2.1. A. K., 2023 m. birželio 27 d., apie 22 val. 00 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš R. M. adresu (duomenys neskelbtini) už 100 Eur, įgijo ir laikė nedidelį kiekį – 0,154 g narkotinės medžiagos – heroino, taip pat 2023 m. birželio 28 d. savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,192 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2023 m. birželio 28 d., kol apie 14 val. 02 min. kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.2. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

3. A. K. taip pat kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent:

3.1. A. K. 2022 m. rugpjūčio 10 d., apie 12 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau tris kartus ranka sudavė nukentėjusiajam M. Š. į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam M. Š. apatinio žandikaulio lūžį sąvaržos ir kairės šakos srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3.2. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. birželio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. To paties teismo ir vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas A. K. buvo tęsiamas iki 2024 m. birželio 27 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamasis A. K. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

6.1. Kaltinamojo nuomone, apygardos teismas, spręsdamas ar surinktų duomenų pakanka manyti, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, konstatavo jo kaltę ir dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas.

6.2. Pasak A. K., spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą teismas nepagrįstai vertino vien tik nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas neatsižvelgė į kitas BPK išvardintas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo. Kaltinamasis nurodo, kad jis saistomas tampriais ryšiais su savo šeima, turi sutuoktinę ir dvi nepilnametes dukras, su kuriomis net ir būdamas suimtas bendrauja, dalyvauja jų auginime, taip pat jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis nurodo, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys jo turėtą legalų pragyvenimo šaltinį nuo 2007 m., t. y. jis dirbo Airijos Respublikoje. Be to, tuo atveju, jeigu jam būtų pakeista kardomoji priemonė, jis būtų įdarbintas UAB „X“.

6.3. Skunde nurodoma, kad pakeitus kardomąją priemonę jam būtų galimybė gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir būti kartu su savo šeima, dalyvauti vaikų auginime ir auklėjime. Taip pat nurodo ir apie tai, kad byloje yra pateiktas jo sutuoktinės prašydamas perduoti jį pagal laidavimą.

6.4. Kaltinamasis nurodo, kad apygardos teismas nesvarstė galimybės jam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kurios būtų nesusijusios su laisvės suvaržymu ir atitiktų proporcingumo principą. A. K. nuomone, apygardos teismas, nurodydamas, kad suėmimas nebus pakeistas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, rodo teismo šališkumą.

7. Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir paskirti A. K. švelnesnę kardomąją priemonę.

1.1. Kaltinamojo gynėjo nuomone, apygardos teismas, spręsdamas ar surinktų duomenų pakanka manyti, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nustatydamas A. K. kaltę. Pasak gynėjo, jokie įrodymai nepagrindžia A. K. dalyvavimo platinant didelį (kaltinime nurodyta – labai didelį – teismo pastaba) kiekį narkotinių medžiagų. Skunde pažymima, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai iki šiol nėra išslaptinti.

1.2. Skunde nurodoma, kad vien tik aplinkybė, jog A. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam gresiančių bausmių griežtumas, negali būti pakankamu pagrindu pratęsti taikomos A. K. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

1.3. Taip pat skunde nurodoma, kad, kaip ir ankstesniuose skunduose buvo minėta, kaltinamasis A. K. turi šeimą, motiną, kuri yra senyvo amžiaus, jis ją prižiūrėdavo, turi nuosavą namą. A. K. anksčiau nebuvo teistas. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas A. K. ir nukentėjusiajam susitaikius.

1.4. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, byloje yra pateikti dokumentai, susiję su A. K. darbu užsienyje. Teismui pateikti dokumentai, teigiamai charakterizuojantys A. K. asmenybę, taip pat ir buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtina, kad 2007–2019 m. A. K. dirbo Airijos Respublikoje. Šie duomenys, kaltinamojo gynėjo nuomone, patvirtina, kad iki suėmimo A. K. dirbo, galėjo išlaikyti save ir savo šeimą, nejautė nepritekliaus. Tai rodo, kad A. K. neturėjo tikslo užsiimti nelegalia veikla, siekiant neteisėtu būdu gauti lėšų pragyvenimui.

1.5. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad A. K. sutinka sumokėti 17 500 Eur dydžio užstatą. Tai garantuotų, kad jis laikysis įsipareigojimų, niekur nesislapstys.

2. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo kaltinamojo A. K. ir jo skundus patenkinti, prokurorė prašo kaltinamojo A. K. ir gynėjo skundus atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo skundai atmetami.

3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo A. K. suėmimo termino pratęsimas trims mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas šios kardomosios priemonės pratęsimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

4. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tokius duomenis įvertino tinkamai.

5. Skunduose kaltinamasis A. K. ir jo gynėjas nepagrįstai nurodo, jog apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą konstatuodamas A. K. kaltę. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai bus daroma nagrinėjant bylą teisme teisiamajame posėdyje. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiami su galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimu susiję klausimai, byloje surinkti duomenys nėra analizuojami ir vertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus padarytos išvados dėl įrodymų leistinumo. Be to, nesprendžiamas ir klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apie kurį nurodo kaltinamasis skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Būtent tokia apimtimi apygardos teismas ir analizavo bylos duomenis bei pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo A. K. ir kitų kaltinamųjų R. A., A. R., nukentėjusiojo M. Š., liudytojo D. J. parodymuose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, apžiūros protokoluose, kratos protokoluose, specialisto išvadoje, daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose baudžiamosios bylos duomenyse. Skundžiamoje teismo nutartyje jokių teiginių, kad A. K. padarė nusikalstamas veikas, kad jis kaltas, nėra. Tai reiškia, kad teismas dėl A. K. kaltės nepasisakė ir šališkumo neparodė.

6. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 138 straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių, o kita (BK 260 straipsnio 3 dalis) – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. K. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

7. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

8. Priešingai negu nurodoma skunduose, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apygardos teismas įvertino ne tik galimai padaryto BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę, bet atsižvelgė ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su duomenimis apie kaltinamojo asmenybę, jo socialiniais ir darbiniais ryšiais bei jo turimais ryšiais užsienyje. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas jau įvertino, kad A. K. turi šeimą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus. Kaltinamasis skunde nurodo apie tamprius ryšius su sutuoktine ir vaikais, nurodo, kad dalyvauja vaikų auginime ir auklėjime. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma apie tai, kad A. K. motina yra senyvo amžiaus, kaltinamasis ją prižiūrėdavo, be to, kaltinamojo šeima gyvena Lietuvos Respublikoje. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbios, tačiau šios aplinkybės (santykiai su sutuoktinę ir vaikais bei savo motina) egzistavo ir tuo metu, kai A. K. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai jam nesutrukdė galimai padaryti nusikalstamas veikas, tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės, taip pat ir tai, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, savaime neleidžia daryti išvados, jog A. K., siekdamas išsaugoti turimus socialinius ryšius, nebandys pasislėpti ir nevengs baudžiamojo proceso.

9. Spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimą apygardos teismas įvertino ir kitas aplinkybes. Teismas įvertino, kad UAB „X“ pateiktoje pažymoje A. K. charakterizuojamas teigiamai, šios bendrovės vadovas, kaip nurodoma skunduose, įsipareigoja kaltinamąjį įdarbinti. Tačiau teismas įvertino ir kitus duomenis. Kaip nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, nors A. K. anksčiau teistas nebuvo, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Iš bylos duomenų matosi, kad kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja A. K. ir leidžia daryti išvadą, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų.

10. Apygardos teismas įvertino dar ir tai, kad duomenų apie legalias A. K. gaunamas pajamas byloje nėra. Kaltinamojo ir jo gynėjo skunde nurodoma, kad iki suėmimo kaltinamasis dirbo, nurodoma, jog apie legalių pajamų gavimą teismui buvo pateikti dokumentai. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matosi, kad kaltinamasis A. K. nuo 2022 m. vasario 22 d. nedirbo. Ankstesnėje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kaltinamojo A. K. skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, pažymėjo, kad pats kaltinamasis tai, jog legaliai nedirbo, patvirtino ankstesniame skunde, nurodydamas, kad iki sulaikymo nedirbo, ieškojo darbo, bet dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms darbo nerado. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad byloje pateikta darbo sutartis patvirtina, jog A. K. dirbo užsienio valstybėse. Apygardos teismas įvertino šią aplinkybę ir teisingai nurodė, kad pateikta darbo sutartis su organizacija „Y“, kuri pasirašyta 2017 m., nepatvirtina, kad A. K. pagal šią sutartį dirbo ir gavo pajamas 2023 m., kai galimai padarė labai sunkų nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši darbo sutartis tarp šalių pasirašyta 2017 m., nors sutarties sąlygose nurodyta, kad darbuotojas, t. y. A. K., turėjo pradėti dirbti nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. Šios aplinkybės, teisėjų kolegos nuomone, kelia abejonių pateiktos sutarties teisingumu, ar ši sutartis buvo realiai vykdoma ir pagal ją iš tikrųjų A. K. dirbo bei gavo ir kokiu laikotarpiu gavo legalias pajamas. Aplinkybės, kad šios nusikalstamos veikos galimai padarymo metu, t. y. 2023 m. kovo 19 d., kaltinamasis gavo legalias pajamas, nepatvirtina ir kaltinamojo skunde nurodomi buhalteriniai dokumentai (metinės deklaracijos, ataskaitos už mokestinius metus, mokesčių kredito ir universalaus socialinio mokesčio pažymėjimai ir kt.), nes šiuose dokumentuose nurodytas laikotarpis (2007 m. – 2019 m.) taip pat neaktualus nagrinėjamoje situacijoje. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismui, kad byloje nėra duomenų apie legalias A. K. pajamas, o tuo tarpu kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, kad kaltinamasis ją galbūt padarė dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų.

11. Be to, spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą apygardos teismas įvertino dar ir A. K. turimus ryšius užsienyje. Byloje esantys duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, jog kaltinamasis dažnai lankydavosi užsienio valstybėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje ir šiais ryšiais jis gali pasinaudoti norėdamas pabėgti (pasislėpti) nuo teismo.

12. Teisėjų kolegija, kaip ir apygardos teismas, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus svarbius veiksnius, patvirtinančius bėgimo (slėpimosi) tikimybę, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai. Skunduose nurodomos aplinkybės, kurias apygardos teismas jau teisingai įvertino, šios aplinkybės nėra pakankamos paneigti kaltinamojo prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo galimybę. Kaltinamojo skunde nurodomas noras gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų taip pat nepaneigia kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo. Atsakant į tuos pačius kaltinamojo skundo argumentus, jau ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nurodyta, gydymas reabilitacijos centre vyksta savanoriškumo pagrindu bei nėra privalomas, todėl tai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad paleistas į laisvę A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo A. K. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, o pats kaltinamasis skunde nurodo ir apie kitas švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į A. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (jis anksčiau baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad iki suėmimo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį), į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį (kaltinamasis galimai padarė baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, pastarąjį galimai padarė veikdamas bendrininkų grupe, šis nusikaltimas susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti), skunduose prašomos taikyti kitos švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas (17 500 Eur dydžio užstatas, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali būti pakankamos, kad užtikrintų kaltinamojo A. K. dalyvavimą teismo procese. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas nagrinėjamu atveju neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, be to, tokios priemonės neužkirstų ir fizinės galimybės kaltinamajam pasislėpti nuo teismo.

14. Teisėjų kolegija sutinka, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo teises, tačiau, atsižvelgiant į jam pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, A. K. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamasis šiuo metu suimtas daugiau nei metus (nuo 2023 m. birželio 28 d.). Tokią suėmimo taikymo trukmę nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingą. Nei bendra suėmimo taikymo A. K. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, aukštesniojo teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. A. K. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris šiuo metu neišnykęs. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas, siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

15. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų matosi, kad apygardos teismas deda pastangas tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad teismo posėdžiuose jau apklausti liudytojai ir dalis kaltinamųjų. Apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra didelis skaičius (10) kaltinamųjų, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, natūralu, jog dalis posėdžių gali neįvykti ir neįvyko dėl kitų kaltinamųjų ligų. Tačiau iš bylos matosi, kad teisiamieji posėdžiai suplanuoti 2024 m. rugpjūčio 7 d., 2024 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 23 d., 2024 m. spalio 14 d. ir 2024 m. spalio 16 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog procesas yra vilkinamas.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą apygardos teismas išsprendė ne taip, kaip tikėjosi A. K., nesuteikia pagrindo išvadai apie teismo šališkumą. Nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas, o kitų aplinkybių, kurios rodytų teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo nagrinėjęs teisėjas pagal BPK 58 straipsnį negalėtų nagrinėti šios bylos, teisėjų kolegija nenustatė.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo skundai atmetami, o Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi pratęstas kaltinamojo suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi pratęstą A. K. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.