Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-07 · Administracinė byla Nr. I1-789-789/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-07
Bylos Nr.
I1-789-789/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02604-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
Pareiškėjas
G. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I1-789-789/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02604-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,dalyvaujant pareiškėjui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4, 18).

Nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis nuo 2016 metų gegužės mėnesio. Skundo pateikimo metu buvo apgyvendintas 1-ojo gyvenamojo korpuso 2-jo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 204.

Paaiškina, kad serga prostatos liga, todėl tenka dažnai šlapintis naktimis. Jam skirta miegamoji vieta įrengta dviaukštės lovos antrame aukšte, todėl kėlimasis iš jos sukelia nepatogumus. Pažymi, kad gyvenamoje patalpoje iš viso įrengtos 9 miegamosios vietos.

Nurodo, kad anksčiau buvo apgyvendintas 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamoje patalpoje Nr. 214. Jam skirta lova buvo įrengta pirmame aukšte. Pažymi, kad Vilniaus PN pareigūnai nutarė jį ir kitus nuteistuosius perkelti į kitą gyvenamąją patalpą.

Teigia, kad apie pareiškėjo ligą Vilniaus PN administracija žinojo. Pareiškėjas teikė prašymą Vilniaus PN administracijai, kuriame prašė būti perkeliamas iš 2-ojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 204 į 2 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 213, nes joje tuo metu buvo laikomas tik vienas nuteistasis. Pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Nurodo, kad teikė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau gavo atsakymą, kad jo prašymas nebus tenkinamas siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą.

Nurodo, kad Vilniaus PN pareigūnų veiksmai sukėlė fizinius nepatogumus, fizinius skausmus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2016 m. 2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-169 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ pareiškėjas iš karantino gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 415 (miegamoji vieta – 02), 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-170 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ pareiškėjas buvo perkeltas iš gyvenamosios patalpos Nr. 202 (miegamoji vieta – 03) į gyvenamąją patalpą Nr. 214 (miegamoji vieta – 01), 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-144 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ pareiškėjas iš gyvenamosios patalpos Nr. 213 (miegamoji vieta – 01) buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 204 (miegamoji vieta – 06). Paaiškina, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengtos dviaukštės lovos. Miegamosios vietos Vilniaus PN numeruojamos – apatinės lovų miegamosios vietos žymimos nelyginiais numeriais, viršutinės – lyginiais numeriais.

Teigia, kad pareiškėjui ne visuomet buvo paskirta viršutinė lovos miegamoji vieta.

Paaiškina, kad, jeigu pareiškėjo netenkino jam paskirta miegamoji vieta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sveikatos būklės, jis galėjo ir turėjo savo gerove pasirūpinti pats, t. y. kreiptis į Sveikatos priežiūros specialistus su prašymu išduoti pažymą, kuri patvirtintų, jog dėl tam tikros sveikatos būklės pareiškėjui tinkamesnė miegamoji vieta yra pirmame lovos aukšte. Nurodo, kad, gavęs minėtą pažymą, pareiškėjas galėjo kreiptis į Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistą, atsakingą už nuteistųjų būrį, kuriam priklauso pareiškėjas. Tokiu atveju minėtas specialistas būtų ėmęsis veiksmų pakeičiant miegamąją vietą, o ne pačią gyvenamąją patalpą. Pažymi, kad pareiškėjas dėl tokios pažymos į Sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė ir jokių pretenzijų neturėjo. Atkreipia dėmesį, kad prašyme, pridėtame prie skundo, pareiškėjas prašė pakeisti miegamąją vietą kartu pakeičiant ir jo gyvenamąją patalpą.

Pažymi, kad nuteistųjų subkultūros apraiškų Vilniaus PN administracija netoleruoja. Vykdydama savo funkcijas, Vilniaus PN administracija vadovaujasi išskirtinai galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais. Vilniaus PN administracija aktyviai imasi visų įmanomų priemonių, siekdama užkirsti kelią nuteistųjų subkultūros tradicijoms egzistuoti.

Mano, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pažymi, kad Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. (patikslinto skundo, pateikto teismui, data).

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-169 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ pareiškėjas iš karantino gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 415 (miegamoji vieta – 02), 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-170 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ pareiškėjas buvo perkeltas iš gyvenamosios patalpos Nr. 202 (miegamoji vieta – 03) į gyvenamąją patalpą Nr. 214 (miegamoji vieta – 01), 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-144 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ pareiškėjas iš gyvenamosios patalpos Nr. 213 (miegamoji vieta – 01) buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 204 (miegamoji vieta – 06).

Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo fizinę sveikatą (b. l. 8, 9). Iš medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN sveikatos priežiūros skyriuje buvo stebimas nuo 2016 m. gegužės 3 d. (b. l. 9).

Pareiškėjo su skundu pateiktame Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 26 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime diagnozuoti šie pareiškėjo susirgimai: pirminė arterinė hipertenzija - serga apie 8-10 metų; arterinis kraujospūdis koreguojamas vaistais; prieš 8-10 metų taip pat diagnozuota stuburo patologija: stuburo juosmeninės srities lėtinė diskogeninė radikulopatija su stuburo stenoze; diagnozuota hipermetropija presbiopija.

Pagal teismo pareikalavimą buvo gauti papildomi duomenys dėl pareiškėjo sveikatos, kuriuose nurodyta, jog pareiške?jas visa? ginc?o laikotarpi? vartojo širdi? veikianc?ius ir kraujospu?di? mažinanc?ius vaistus „Ramipril“. Šio vaisto vartojimo vienas iš šalutiniu? poveikiu? yra gausesnis nei i?prastai šlapinimasis per diena? (nedažnas (gali pasireikšti mažiau nei 1 iš 100 žmoniu?)).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 3 d. Vilniaus PN administracijai teikė prašymą dėl perkėlimo į gyvenamąsias patalpas Nr. 214 1-ą vietą (lova įrengta pirmame dviaukštės lovos aukšte). Prašyme nurodė fizinės sveikatos sutrikimus, paaiškino, kad pareiškėjui yra trys stuburo išvaržos ir iš antro aukšto yra sunku nulipti.

2020 m. gegužės 29 d. Vilniaus PN administracijai teikė prašymą dėl perkėlimo iš gyvenamųjų patalpų Nr. 204 6-os vietos (lova įrengta antrame dviaukštės lovos aukšte) į gyvenamąją patalpą Nr. 213 1-ą vietą (lova įrengta pirmame dviaukštės lovos aukšte). Prašyme nurodė fizinės sveikatos sutrikimus, paaiškino, kad dėl vartojamų vaistų tenka dažnai šlapintis, todėl patiria fizinį skausmą ir nepatogumus naudojantis lova, kuri įrengta antrame aukšte (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas neprašė teismo taikyti ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas pareiškėjo skundo reikalavimams netaikomas.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmą prašymą perkelti jį į gyvenamąsias patalpas suteikiant jam lovos vietą pirmame dviaukštės lovos aukšte Vilniaus PN administracijai pateikė 2019 m. gegužės 3 d. Teismo vertinimu, Vilniaus PN galimai padaryti neteisėti veiksmai nesuteikiant pareiškėjui lovos vietos pirmame dviaukštės lovos aukšte gali būti vertinami tik nuo to momento, kai pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN su prašymu išspręsti jo prašomą klausimą, t. y. nuo 2019 m. gegužės 3 d.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus PN direktoriaus i?sakymu Nr. 7-170 „De?l nuteistu?ju? suskirstymo i? bu?rius“ pareiške?jas buvo perkeltas iš gyvenamosios patalpos Nr. 202 (miegamoji vieta – 03 (apatine?)) i? gyvenama?ja? patalpa? Nr. 214 (miegamoji vieta – 01 (apatine?)). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėjui buvo suteikta apatinė dviaukštės lovos lova.

2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus PN direktoriaus i?sakymu Nr. 7-144 „De?l nuteistu?ju? suskirstymo i? bu?rius“, pareiške?jas iš gyvenamosios patalpos Nr. 214 (atsakovė nurodė, jog i?sakyme padaryta klaida ir nurodyta Nr. 213) (miegamoji vieta – 01 (apatine?)) buvo perkeltas i? gyvenama?ja? patalpa? Nr. 204 (miegamoji vieta – 06 (viršutine?)). Taigi, nuo 2020 m. gegužės 27 d. pareiškėjui buvo suteikta viršutinė dviaukštės lovos vieta.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 29 d. teikė prašymą Vilniaus PN perkelti jį į gyvenamąją patalpą ir suteikti jam apatinę dviaukštės lovos lovą, tačiau iki patikslinto skundo teismui pateikimo dienos apatinė dviaukštės lovos lova jam nebuvo suteikta.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. ir 2020 m. gegužės 29 d. Vilniaus PN administracijai pateiktuose prašymuose dėl perkėlimo nurodytus fizinės sveikatos sutrikimus, kuriuos patvirtina į bylą pateikti duomenys, nepagrįstai nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam apatinę dviaukštės lovos lovą. Vilniaus PN nepateikė teismui jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas. Teismo vertinimu, tokie Vilniaus PN veiksmai vertinti kaip nepagrįsti ir neteisėti, jie sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). LVAT taip pat yra pabrėžęs, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, atsižvelgęs į įstatymuose (Lietuvos Respubliko s Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, CK 6.250 straipsnį) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo skundą tenkina iš dalies ir už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. (patikslinto skundo data), t. y. 79 paras, priteisia 600 Eur neturtinę žalą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė