Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-11 · Administracinė byla Nr. AS-403-8-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-11
Bylos Nr.
AS-403-8-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Pareiškėjas
A. A. S., K. F.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
M. F., A. D., Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos institutui
Advokatai
Zenonas Naus
Administracinė byla Nr. AS6-08/2007Procesinio sprendimo kategorija 48; 49(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A. S. ir K. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. S. ir K. F. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. F. , A. D. , Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos institutui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos skundu teismo prašė: 1) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją supažindinti pareiškėjas su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais dėl buvusių savininkų S. B. ir N. F. grąžintinos žemės, įteikiant pareiškėjoms šių dokumentų nuorašus; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius organizuoti Palangos miesto detaliojo plano pakeitimą ir tikslinti duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventojoje (buvusio savininko N. F. turėtos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose) Palangos miesto detaliajame plane kvartale (duomenys neskelbtini) pažymėtą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją prijungiant prie laisvos žemės.

Pareiškėjos nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybes teisių į išlikusį kilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas yra pretendentės į buvusio savininko N. F. , S. B. turėtą nuosavybę Palangoje. Pareiškėjos pateikė žemės reformą vykdančioms institucijoms būtinus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui. Palangos miesto savivaldybė dar 2002 metais Palangos miesto žemėtvarkos skyriui perdavė informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Palangos miesto žemėtvarkos skyrius, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 57 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 106 punkte nustatytų terminų, tik 2004 m. spalio 15 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu parengti natūra grąžinamų žemės sklypų planus bei atlikti kitus būtinus veiksmus. Palangos savivaldybės administracijos direktorius pateikė Palangos miesto žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus duomenis dėl buvusių savininkų S. B. ir N. F. grąžintinos žemės. Žemėtvarkos skyrius sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektų neparengė ir su minėtais dokumentais bei duomenimis pareiškėjų iki šiol nesupažindino. Pareiškėjos manė, kad buvusių savininkų S. B. ir N. F. žemės nepagrįstai priskirtos valstybės išperkamai žemei, o dalis N. F. turėto žemės sklypo nepriskirta laisvai (grąžintinai) žemei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų A. A. S. ir K. F. įgaliotas atstovas Vladas Naus, patikslinęs skundo reikalavimą, teismo prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją supažindinti pareiškėjas su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) dėl buvusių savininkų S. B. , N. F. grąžintinos žemės, įteikiant pareiškėjoms šių dokumentų nuorašus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos teismo prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją supažindinti pareiškėjas su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) dėl buvusių savininkų S. B. ir N. F. grąžintinos žemės, įteikiant pareiškėjoms šių dokumentų nuorašus. Teismas pažymėjo, kad ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išankstine ne per teismą tvarka skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija - Nacionalinė žemės tarnyba. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą – teismui.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjų pateikto skundo matyti, kad pareiškėjos ginčija Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 5 d. pareiškėjų atstovas advokatas Zenonas Naus kreipėsi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu pateikti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos gautus buvusio savininko S. B. , N. F. žemėse suformuotų grąžinti sklypų planų ir kitos su tuo susijusios dokumentacijos nuorašus. Žemėtvarkos skyriui nepateikus šių duomenų, pareiškėjos su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau prieš tai nesikreipė į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą, nors pagal nustatytą tvarką jos privalėjo tai padaryti. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją supažindinti pareiškėjas su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) dėl buvusių savininkų S. B. ir N. F. grąžintinos žemės, įteikiant pareiškėjoms šių dokumentų nuorašus, yra veiksmai, kurie atliekami iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl, visų pirma turėjo būti skundžiamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms, o ne teismui. Dėl paminėtų priežasčių teismas nusprendė pareiškėjų skundą palikti nenagrinėtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio l dalies l punktu.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį ir gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai įvertino pareiškėjų skundo reikalavimą, klaidingai išaiškino Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagristai paliko pareiškėjų skundą nenagrinėtu.

Šalies argumentai

Pareiškėjos savo skunde prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – nedelsiant supažindinti pareiškėjas su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) dėl buvusių savininkų S. B. ir N. F. grąžintinos (laisvos) žemės, įteikiant pareiškėjoms šių dokumentų nuorašus. Toks prašymas buvo pateiktas teismui dėl to, kad atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos struktūrinis padalinys – Palangos miesto žemėtvarkos skyrius, akivaizdžiai vengė atlikti šio viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus – supažindinti pareiškėjas su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis), ką privalėjo atlikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 106 punkto nuostatas. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis šiuo konkrečiu atveju netaikytina, nes reglamentuoja kitokią situaciją, t. y. kai iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kyla ginčas dėl institucijų (pareigūnų) jau atliktų konkrečių veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumu, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimu, kai pareiškėjas su šiais sprendimais nesutinka. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkina atlikti tokius veiksmus, toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos (Administracinė byla Nr. AS4-172/2002, Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 3, p. 184-187). Pareiškėjos skundėsi atsakovo struktūrinio padalinio neveikimu. Kadangi įstatymas nenumato, kad dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo (net ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese) asmenys privalo skųstis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms, pareiškėjos neprivalėjo dėl duomenų trūkumo skųstis ne teismo institucijoms, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis naikintina, o pareiškėjų skundas nagrinėtinas teisme;

Teismas išnagrinėjo ne visus pareiškėjų skundo reikalavimus, todėl nepagristai visą pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtu.

Šalies argumentai

Pareiškėjos savo skunde reiškė du reikalavimus, antruoju iš kurių, prašė teismą įpareigoti kitą atsakovą – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius organizuoti Palangos miesto detaliojo plano pakeitimą ir patikslinti duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventojoje (buvusio savininko N. F. turėtos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose) Palangos miesto detaliajame plane kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją prijungiant prie laisvos žemės. Šio reikalavimo nei pareiškėjos, nei jų atstovai neatsisakė (bylos nagrinėjimo metu buvo tikslinama tik pirmojo reikalavimo formuluotė), todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis palikti nenagrinėtu visą pareiškėjų skundą neišnagrinėjus jo dalies ar nemotyvuojant tos dalies nenagrinėjimo priežasčių, yra akivaizdžiai nepagrista ir naikintina.

Pareiškėjos taip pat prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodo, kad laiškas su skundžiama nutartimi pareiškėjoms buvo įteiktas tik 2006 m. spalio 17 d., todėl terminą skundui paduoti praleido dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjų valios.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Palangos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad savivaldybėms priskirtas atlikti administracinis veiksmas – pateikti informaciją apie laisvą neužstatytą žemę, yra tik vienas iš veiksmų nuosavybės atkūrimo į žemę procese, kuris yra tik viena iš nedaugelio sąlygų, sudarančių prielaidas priimti sprendimą dėl paties nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi pareiškėjos prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės direktorių atlikti veiksmus, būtinus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, todėl jos skundą turėjo paduoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms, o tik po to teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjų prašymą atstatyti terminą atskirajam skundui paduoti bei išsiuntė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi, nustačius, kad pareiškėjų atskirasis skundas ir prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo pasirašytas advokato, tačiau byloje nėra advokato įgalinimus patvirtinančių dokumentų, atskirasis skundas ir prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti buvo iš esmės nenagrinėtas ir advokatui pasiūlyta pateikti dokumentus, patvirtinančius jo įgalinimus pasirašyti atskirąjį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2006 m. gruodžio 21 d. buvo gauti advokato Zenono Naus įgalinimus patvirtinantys dokumentai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad buvo pareikštas prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, jis pirmosios instancijos teismo iš esmės nebuvo išspręstas ir buvo išsiųstas apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju visų pirma turi išspręsti prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų skundžiama nutartis buvo priimta išnagrinėjus bylą jos šalims (jų atstovams) dalyvaujant. Teismas, išnagrinėjęs bylą, atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą. Teismo posėdžio metu šalys buvo informuotos apie procesinio sprendimo šioje byloje paskelbimo datą (b. l. 129-133). Todėl nagrinėjamu atveju taikytina ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis ir terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2006 m. spalio 9 d. Tokią nutarties apskundimo tvarką nurodė ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2006 m. spalio 9 d. nutartyje. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. TA8‑78/2006). Atsižvelgiant į paminėtą, paskutinė termino atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutarties paduoti diena buvo 2006 m. spalio 16 d., o pareiškėjų atskirasis skundas teismui buvo išsiųstas 2006 m. spalio 23 d., t. y. praleidus nustatytą terminą.

Atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutarties kaip pareiškėjos nurodomos A. A. S. ir K. F. . Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo kaip pareiškėjos taip pat nurodytos A. A. S. ir K. F. . Iš prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti turinio galima suprasti, kad atnaujinti terminą skundui paduoti prašo jos abi. Šis prašymas grindžiamas pavėluotu skundžiamos nutarties įteikimu pareiškėjoms. Prašyme teigiama, kad nutartis pareiškėjoms buvo įteikta tik 2006 m. spalio 17 d.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsniu, paminėta taisyklė taikoma ir sprendžiant dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios.

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjos grindžia tuo, kad joms pavėluotai buvo įteikta teismo nutartis. Tačiau jau minėta, kad nagrinėjamu atveju įstatymas numato, jog terminas skundui paduoti skaičiuojamas ne nuo nutarties įteikimo dienos, o nuo jos paskelbimo dienos. Todėl šiuo atveju esminę reikšmę turi ne nutarties gavimo, o jos paskelbimo diena. Šiuo atveju pareiškėjų atstovai dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo pranešta apie teismo procesinio dokumento paskelbimo datą, taigi žinojo, kada jis bus paskelbtas. Pripažintina, kad atstovo dalyvavimas teismo posėdyje paprastai laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu jame (lot. qui fact per alium, facit per se – tas, kas veikia per kitą, veikia pats). Todėl, esant tokiai situacijai, pareiškėjos (pačios ar per atstovus) galėjo pasirūpinti teismo procesinio sprendimo, apie kurio paskelbimo datą žinojo (turėjo žinoti), gavimu tiesiogiai iš teismo (atsiimant teisme, gaunant faksu ar kt.). Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiama nutartis buvo surašyta vėliausiai 2006 m. spalio 10 d., nes šią dieną teismas ją išsiuntė pareiškėjoms. Tačiau pareiškėjos nenurodė, kokios priežastys joms ar jų atstovams, kurių byloje iš viso buvo net trys, sutrukdė laiku gauti skundžiamą teismo nutartį tiesiogiai iš teismo. Be to, prašyme dėl termino atnaujinimo nurodoma, kad “apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį pareiškėjoms buvo pranešta be motyvų”. Tai duoda pagrindo manyti, kad pareiškėjos žinojo apie priimtą teismo nutartį ir jos esmę, tačiau nesiėmė jokių priemonių (pačios ar per atstovus) ją gauti ir apskųsti per įstatymo nustatytą terminą. ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad skundžiamos nutarties pavėluotą gavimą pareiškėjos grindžia ranka surašytu dokumentu, kuriame V. B. , teigdama, kad ji yra nenurodytos kurjerių tarnybos darbuotoja, tvirtina, kad K. F. laiškas buvo įteiktas pavėluotai. Sprendžiant iš šio rašto turinio, darytina išvada, kad laiškas K. F. buvo siųstas per tam tikrą kurjerių tarnybą. Tačiau į bylą pateiktas ne oficialus kurjerių tarnybos raštas, pasirašytas jos vadovo (ar kito įgalioto asmens) ir antspauduotas tarnybos spaudu, o tiesiog ranka surašytas dokumentas, kuriame konkreti kurjerių tarnyba net nenurodyta, nenurodyta koks konkretus laiškas (siųstas iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo ar kito asmens) K. F. buvo įteiktas tik 2006 m. spalio 17 d., nieko nenurodyta apie laiško įteikimą kitai pareiškėjai – A. A. S. Toks dokumentas, teismo vertinimu, nėra pakankamas, kad leistų daryti išvadą apie vėlyvą skundžiamos nutarties įteikimą K. F., o apie laiško įteikimą A. A. S. jame apskritai nėra nieko nurodyta.

Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių jos praleido terminą atskirajam skundui paduoti, egzistavimo, todėl prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkintinas, atskirasis skundas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjoms. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas iš esmės nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 148 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Prašymo dėl termino atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutarties paduoti atnaujinimo netenkinti.

Atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pareiškėjoms.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas