Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, deklaruota gyvenamoji vieta Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­­– BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai rankoje laikė suktinę su viduje esančia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,113 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 20,2 %, kol 2024 m. rugpjūčio 16 d., apie 14.30 val., prie pėsčiųjų tilto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigūnus suktinę išmetė, kurią įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. nusipirko hašišo, kuris yra legalus. Jo manymu, tai medžiaga, kuri legali Lietuvoje ir jos THC koncentracija neturėjo viršyti leistinos normos. Tai medžiaga, kurią galima nusipirkti parduotuvėje ar degalinėje. Kur tiksliai pirko medžiagą nenurodys, pirko iš žmogaus ir tiek (b. l. 49–51).

Papildomai apklaustas kaltinamasis E. B. nurodė, kad parodymus davė ankstesnės apklausos metu, juos pamena. Žinojo, kad suktinė yra su narkotine medžiaga „žole“, bet ten buvo mažas kiekis, todėl galvojo, kad gal nieko neras ekspertai (b. l. 64–66).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytojas P. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. patruliavo radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini), kartu su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju N. L.. Apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) akligatvyje, šalia tilto vedančio į (duomenys neskelbtini) miško parką, Kaune, pastebėjo vyrą, kuris vos pamatęs jų tarnybinį automobilį pradėjo šalintis tilto link ir jis matė kaip vyras, kuris burnoje įsikandęs laikė suktinę iš burnos ją išsėmęs suspaudė dešinėje rankoje. Jis sustojo, išlipo iš automobilio ir pareikalavo asmens sustoti, bet minėtas vyras ėjo toliau visiškai nekreipdamas dėmesio. Pradėjo bėgti link jau tiltu einančio vyro ir matė kaip jis išmetė suglamžytą suktinę per tilto kraštą žemyn. Pribėgęs prie jo ir jį sulaikęs nuvedė prie tarnybinio automobilio, kur jo buvo pareikalauta pateikti asmens tapatybės dokumentą ir visus su savimi turimus daiktus. Šiam pateikus asmens tapatybės dokumentą paaiškėjo, kad asmuo yra E. B.. N. L. atliko jo dalinę apžiūrą, kurios metu neleistinų daiktų nerasta. Jis paklausė E. B. ką jis išmetė nuo tilto, tačiau šis tik atsakė: „kam jūs čia klausinėjat, juk ir patys žinot“. Jį patalpino į automobilio laikino sulaikymo patalpą ir nuėjo ieškoti išmestos suktinės, kurią rado perplėštą į dvi dalis ir nukritusią ant žemės lygiagrečiai su vieta, kurioje jis jį sulaikė ant tilto. Nuėjus vėl pabendrauti su E. B., šis pasakė, kad suktinėje „hašišas“ (b. l. 32–34).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini). Tilto dešinėje ir po juo matoma žalia pieva, kurioje rasta ir paima rusvos spalvos, į dvi dalis perplėšta suktinė (b. l. 10–18).

Iš specialisto išvados nustatyta, kad rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš perplėštos savadarbės suktinės, aptiktos 2024 m. rugpjūčio 16 d. šalia tilto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, yra tabako dalelės. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš perplėštos savadarbės suktinės, aptiktos 2024 m. rugpjūčio 16 d. šalia tilto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,113 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 20,2 % (b. l. 24–27).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, liudytojo parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, įvertinęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatas, daro išvadą, jog kaltinamasis E. B., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai rankoje laikė suktinę su viduje esančia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,113 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 20,2 %, kol 2024 m. rugpjūčio 16 d., apie 14.30 val., prie pėsčiųjų tilto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigūnus suktinę išmetė, kurią įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Byloje kaltinamojo E. B. parodymais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis narkotines medžiagas prie savęs laikė savo reikmėms, jų niekam nedavė, neplatino, tai yra, tikslo platinti neturėjo. Kaltinamojo elgesys – neneigė, kad turėjo narkotinę medžiagą – rodo, jog suprato, kokia tai medžiaga, kad disponavimas ja draudžiamas, taigi kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir žinodamas, jog tai yra uždrausta veika, nepaisant to, vis tiek ją laikė, norėjo vartoti, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neturint tikslo jas platinti, požymiai, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Teismas pažymi, jog E. B. inkriminuotas ne tik narkotinių medžiagų laikymas, bet ir įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Nenustačius ir neįrodžius narkotinių medžiagų įgijimo konkrečių aplinkybių, net ir tuo atveju kai nustatytos ir įrodytos neteisėto laikymo ar gabenimo aplinkybės, asmuo už įgijimą negali būti baudžiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių narkotinių medžiagų įgijimą, nesurinkta. Kaltinamasis pats negalėjo nurodyti iš kokio asmens gavo narkotinių medžiagų. Jokios kitos narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės (kur, kada, kaip, iš ko, už kiek, kokiu būdu įgyta) kitais įrodymais taip pat nenustatytos. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šioje byloje neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais kaltinamasis įgijo kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo.

Pašalinus vieną iš inkriminuotų neteisėtų veiksmų – įgijimą, nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti, nesikeičia, nes, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis įvykdė alternatyvią nusikalstamą veiką – neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagas.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu – sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka per vienerių metų laikotarpį nebaustas (b. l. 70–71), psichiatrinis gydymas – neregistruotas (t., b. l. 78), priklausomybės gydymas – neregistruotas (t., b. l. 77). Kaltinamasis dirba, turi gyvenamąją vietą.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusios tabako dalelės ir objekto pakuotės, saugomos Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 28–29), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant: per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. B. 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusias tabako daleles ir objekto pakuotes, saugomas Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 28–29), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.