Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-02 · Administracinė byla Nr. AS-556-196-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-02
Bylos Nr.
AS-556-196-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS556-196/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTIS2010 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. gruodžio 28 d. išsiuntė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kurį 2010 m. sausio 21 d. patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakymą Nr. 49/225 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2S-2316; 2) įpareigoti atsakovus leisti suimtajam už savo lėšas įsigytus maisto produktus perduoti artimiesiems; 3) įpareigoti atsakovus papildyti galiojančius normatyvinius teisės aktus leidimu suimtajam įsigytus už savo lėšas maisto produktus perduoti artimiesiems.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad ginčijamas Kalėjimų departamento 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas jam buvo įteiktas Kauno tardymo izoliatoriuje 2009 m. rugpjūčio 26 d. ir šią aplinkybę patvirtina sprendimo siuntimo vokas. 2009 m. rugsėjo 21 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šią aplinkybę patvirtina skundo siuntimo vokas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi nusprendė, kad skundas turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme ir ši nutartis jam buvo atsiųsta 2009 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 9 d. grąžino jam skundą su priedais. Pažymėjo, kad jis yra sunkiai vaikštantis invalidas, kuris dėl sveikatos būklės negali ir nepajėgia įgyvendinti savo procesines teises. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo paduotas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino dalyje dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakymo Nr. 49/225 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2S-2316 panaikinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 8 p.).

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, ginčo šalis nesutinkanti su tokiu sprendimu gali skųsti administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjas nurodo ir prie skundo prideda voko kopiją, kuri patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą gavo 2009 m. rugpjūčio 26 d. Šis sprendimas priimtas Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmų, todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2009 m. rugsėjo 15 d. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjas kreipėsi 2009 m. rugsėjo 21 d. Šią aplinkybę nurodo pareiškėjas ir patvirtina prie skundo pridėta voko kopija. Akivaizdu, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs dvidešimties terminą skundui paduoti. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. A. B. dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Šią nutartį pareiškėjas teigia gavęs 2009 m. gruodžio 2 d. ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė paštu 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. taip pat praleidęs dvidešimties dienų terminą skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką, liga gali būti pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuomet, kai dėl jos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos. Tokiu atveju vertintina, kiek liga galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba liga ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-269/2007). Pareiškėjas pateikė teismui neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. 0066980, kuris patvirtina, kad jam nustatytas trisdešimties procentų darbingumo lygis. Prie skundo nėra pateikta įrodymų (dokumentų), patvirtinančių, kad įstatymo nustatytu terminu skundui paduoti pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi (jis būtų gydomas stacionariai ar lankęsis poliklinikoje), todėl teismas padarė išvadą, jog sveikatos būklė (neįgalumas) neribojo fizinių galių tokiu laipsniu, kad jis negalėtų pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo sveikatos būklė nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta svarbia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ numato galimybę tiek tikslinti teismui pateiktus reikalavimus, tiek ir pateikti naujus įrodymus (ABTĮ 52 ir 57 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatuota, kad ginčas priskirtinas nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę dėl ginčo išsprendimo į Kauno apygardos administracinį teismą kreiptis per dvidešimt dienų nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties gavimo dienos. Esant reikalui atitinkamus dokumentus (iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gautus skundo priedus), pareiškėjas gali prašyti teismą prijungti vėliau ir tokiu būdu užtikrinti kreipimosi į teismą operatyvumą. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad į Kauno apygardos administracinį teismą galėjo kreiptis tik gavęs grąžintą skundą su priedais iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, taip pat nepripažintina svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad norėdamas realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas veikė nepakankamai aktyviai ir operatyviai, bei į tai, kad objektyvių termino praleidimo priežasčių jis nenurodo, termino skundui paduoti neatnaujino (ABTĮ 34 str. 3 d.). Kadangi skundo dėl ginčijamų aktų panaikinimo padavimo teismui terminas neatnaujintas, o reikalavimas įpareigoti atsakovus leisti suimtajam už savo lėšas įsigytus maisto produktus perduoti artimiesiems yra neatsiejamai susijęs su ginčijamų aktų panaikinimu, todėl skundą dėl minėtų reikalavimų teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus papildyti galiojančius norminius teisės aktus leidimu suimtajam įsigytus už savo lėšas maisto produktus perduoti artimiesiems teismas nurodė, kad iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą leisti jam kaip suimtajam perduoti artimiesiems už savo pinigus izoliatoriaus parduotuvėje nusipirktus maisto produktus. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi, nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, buvo pasiūlyta pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas su analogišku prašymu yra kreipęsis į atsakovus ir galimai yra gavęs atsakovų atsakymus. Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad ginčas dėl galiojančių norminių teisės aktų papildymo atitinkamomis nuostatomis nėra kilęs ir toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Analogišką išvadą yra padaręs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartyje. Su šia išvada sutiko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS442-660/2009).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė ABTĮ ir materialinės teisės normas. Byla išnagrinėta ir nutartis priimta pažeidžiant funkcinio, rūšinio ar teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles ir dėl to yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (ABTĮ 142 str. 2 d. l p.). Pagal ABTĮ 17, 35 straipsnius, kai sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

2. Teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 32 straipsnio l dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, nes turi būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas.

3. Teismas neįvertino, kad nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. spalio 9 d. buvo laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje ir nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. spalio 9 d. pradėjo ir tęsė bado akciją dėl jo neteisėto suėmimo, kas yra svarbi priežastis, dėl kurios skundas buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. rugsėjo 21 d., o Kauno apygardos administraciniam teismui 2009 m. gruodžio 28 d. - dar neatsigavus ir neatstačius jėgas po bado akcijos. Be to, nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo išvežtas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2009 m. rugpjūčio 31 d. dalyvauti administracinėje byloje, o nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 8 d. buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių dalyvauti Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamoje byloje, kas taip pat yra svarbi priežastis, nes buvo būtina ruoštis nurodytų bylų nagrinėjimui. Taip pat 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d. buvo išvežtas dalyvauti 2009 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos vyriausio administracinio teismo administracinėje byloje ir dar iki 2009 m. rugsėjo 27 d. privalėjo pateikti dokumentus į Vyriausybės atsiliepimus į jo peticiją byloje.

4. Teismo nutartyje netinkamai taikomi ir pažeidžiami ABTĮ 52, 57 straipsniai, kadangi teismas nutartyje prieštaraudamas ir pažeisdamas minėtus įstatymus ne tik neišreikalavo pareiškėjo prašymu jo skundus ir jų tyrimo medžiagą ABTĮ 57 straipsnio pagrindu iš atsakovų, kad būtų pateikti įrodymai, jog atsakovai prie skundo pateiktuose raštuose kaip įrodymuose atsisakė papildyti galiojančius žinybinius normatyvinius teisės aktus leidimu suimtajam įsigytus už savo lėšas maisto produktus perduoti artimiesiems, bet ir suvaržė jo teisę naudotis paduotu pirminiu skundu su priedais, kad galėtų tikslinti teismui pateikiamus reikalavimus skunde bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nes neteisėtai nutartyje reikalauja pateikti patikslintus skundo reikalavimus jau skundo priėmimo stadijoje nuo 2009 m. gruodžio 2 d. be pirminio skundo su priedais jam grąžinimo, kai negalėjo atsiminti pirminio skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui turinio ir reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas jau anksčiau (2009 m. rugsėjo 21 d.) buvo padavęs skundą, kuriuo buvo pareiškęs iš esmės analogiškus reikalavimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-660/2009 buvo konstatuota, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, bei, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo šioje byloje Kauno apygardos administraciniam teismui paduotame skunde nėra esminių pakeitimų, kurie sudarytų pagrindą kitaip spręsti pareiškėjo skundo teismingumo bei termino skaičiavimo klausimą nei nurodyta minėtose įsiteisėjusiose teismų nutartyse.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi praleidęs dvidešimties dienų terminą nuo skundžiamo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2S-2316 gavimo dienos (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 3 d.).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. teisė į teisminę gynybą netinkamai realizuota dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (dokumentų), patvirtinančių, jog įstatymo nustatytu terminu skundui paduoti pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi (jis būtų gydomas stacionariai ar lankęsis poliklinikoje) ir kad sveikatos būklė (neįgalumas) ribojo fizines galias tokiu laipsniu, jog pareiškėjas negalėtų pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. spalio 9 d. buvo laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje bei nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. spalio 9 d. pradėjo ir tęsė bado akciją dėl jo neteisėto suėmimo, turėjo atlikti svarbius procesinius veiksmus įvairiose teisminėse bylose, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad šios aplinkybės jam objektyviai kliudė laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl paminėtos pareiškėjo termino skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino skundo padavimo termino dalyje dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakymo Nr. 49/225 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2S-2316 panaikinimo ir atsisakė priimti skundą dėl ginčijamų aktų panaikinimo, įpareigojimo atsakovus leisti suimtajam už savo lėšas įsigytus maisto produktus perduoti artimiesiems ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus papildyti galiojančius normatyvinius teisės aktus leidimu suimtajam įsigytus už savo lėšas maisto produktus perduoti artimiesiems yra nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taip pat pažymėtina, kad šiuo reikalavimu pareiškėjas iš esmės ginčija norminį administracinį aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o toks reikalavimas iš esmės nėra galimas nagrinėti teisme tiek atsižvelgiant į administracinių teismų kompetenciją, tiek į pareiškėjo subjektiškumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Arūnas Sutkevičius