Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-81-1005/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
2YT-81-1005/2018
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00804-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
D. R.
Suinteresuotas asmuo
J. S., I. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-81-1005/2018Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00804-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei, Vidai Suslikieneidalyvaujant pareiškėjui D. R.,

suinteresuotiems asmenims J. S., I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus atstovei Jurgitai Einorytei,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. S. (gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant), Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje I. B., J. S., J. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyrius ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad D. R. priėmė palikimą atsiradusį po G. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 2) kad giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – V. B. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 48 ir (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 38, kuriuose nurodyta jos pavardė nesutampa su motinos G. B. pavarde, nurodyta jos gimimo metrikų knygoje ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. B. dukrai V. R., mirusiai (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodoma, kad D. R. priėmė močiutės G. B. palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškėjas aiškina, kad jo močiutės G. B. ir jo motinos V. R. gimimo ir santuokos įrašuose yra skirtingai rašomos pavardės, todėl pareiškėjui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą atsiradusį po močiutės mirties, iškils kliūtis įrodyti jo ir močiutės giminystės ryšį. Pareiškime teigiama, kad skirtingi pavardžių variantai atsirado, turbūt todėl, kad tuo metu dokumentai buvo pildomi ranka, o žmonių išsimokslinimas ir raštingumas nebuvo visuotinis. Ginčo, kad V. R. yra G. B. dukra nėra, todėl faktas dėl giminystės ryšio negali būti nustatinėjamas, tačiau juridinę reikšmę turintis faktas turėtų būti nustatytas dėl asmenvardžių neatitikimo giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. R. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jo motina buvo V. R., o močiutė G. B.. Aplinkybių, kaip atsirado nevienodas šeimos pavardės rašymas dokumentuose nežino. Po močiutės mirties kurį laiką dar gyveno adresu (duomenys neskelbtini), paskui išsikraustė, o namo bendrasavininkams Stukams leido naudotis jo močiutei priklaususia namo dalimi. Į notarą dėl paveldėjimo tvarkymo nesikreipė, nes dokumentų tvarkyme nesusigaudo.

Suinteresuoti asmenys I. B., J. S., J. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyrius pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu I. B. parodė, kad D. R. yra jos brolis, jo pareiškimui neprieštarauja, į jokį paveldimą turtą nepretenduoja. Žino, kad S. jos brolio atsiklausė ar gali naudotis močiutei priklaususia namo dalimi. Dėl skirtingo pavardės rašymo parodo, kad jos prosenelė buvo ištekėjusi už lenko ir pavardė buvo „B.“, po to, pavardė buvo lietuvinama, ir rašant močiutės G. pavardę dokumentuose įsivėlė klaidų.

Teismo posėdžio metu J. S. parodė, kad su D. R. pareiškimu sutinka. Jau 14 metų gyvena (duomenys neskelbtini), yra namo bendrasavininkė. Močiutė G. gulėjo ant patalo, ją pažinojo. D. R. iš namo išsikėlė praėjus kuriam laikui po močiutės mirties, gal 2012 m., dabar tiksliai nepamena. D. R. laiko teisėtu paveldėtoju, todėl jo atsiklausė ar gali naudotis močiutei priklausančia namo dalimi. D. R. leido, namuose apsilanko kartais, padeda žemę dirbti, žolę nupjauna. Jie tą ir daro, sumoka žemės mokestį. Dėl močiutės pavardės nieko nežino.

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2007 m. gyvena S. kaimynystėje. D. R. yra jos buvęs kaimynas. Žino, kad močiutė mirė 2010 m. rugsėjo mėnesį. Po to, matė D. R. lankantis tuose namuose, D. R. žemę dirbdavo.

Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1984 m. gyvena S. kaimynystėje. D. R. yra jos buvęs mokinys, nes ji dirbo mokytoja. Močiutę G. pažinojo iš matymo, apie jos mirtį sužinojo iš kaimynų. Tai buvo apie 2010 metus. Po to, ji matydavo, kad D. R. lankėsi tuose namuose.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad prašo pareiškėjo D. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad G. B. nuo 2000-05-30 nuosavybės teise priklauso 18/100 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 15/100 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/100 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 15/100 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresų (duomenys neskelbtini). (b. l. 9-11) Iš notaro pažymos matyti, kad po G. B. mirties dėl jos palikimo priėmimo nėra kreiptasi. (b. l. 12) Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 48 matyti, kad V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra nurodyta G. B.. (b. l. 14) Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 38 matyti, kad susituokė R. R. ir V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios pavardė po santuokos R. (b. l. 15) Iš D. R. gimimo liudijimo matyti, kad jo tėvai yra R. R. ir V. R.. (b. l. 13) Iš mirties liudijimo matyti, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 16) Iš archyvo pažymos matyti, kad Panevėžio vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Kupiškio Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) J. ir A. (iki santuokos L.) B. duktė vardu G., gimusi (duomenys neskelbtini) Kupiškio mieste. (b. l. 17) Iš pažymos apie gyvenamąją vietą matyti, kad G. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini). (b. l. 19)

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo močiutės G. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po močiutės mirties pareiškėjas D. R. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau valdė močiutei priklausančią namo dalį, kiti turto bendraturčiai su juo bendravo, kaip su teisėtų paveldėtoju. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – V. B. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 48 ir (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 38, kuriuose nurodyta jos pavardė nesutampa su motinos G. B. pavarde, nurodyta jos gimimo metrikų knygoje ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. B. dukrai V. R., mirusiai (duomenys neskelbtini).

Teismas, susipažinęs su anksčiau išvardintais dokumentais konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju dėl senai buvusių įvykių ir dokumentų trūkumo nėra galimybės nustatyti, kada įsivėlė klaidos rašant G. B. pavardę. Nors skirtinguose dokumentuose yra nurodomos tik raidėmis „o“, „u“, „s“ ir „š“ besiskiriančios pavardės, visgi, yra akivaizdu, kad šių pavardžių skambesys ir pagrindiniai lingvistiniai elementai yra tie patys. Taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad tų laikų dokumentus pildant ranka esant mažam raštingumui pavardė „B.“ galėjo būti lengvai iškraipoma. Teismui nekyla abejonių, kad G. B. yra V. R. motina ir D. R. močiutė. Taigi, formalus Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymas, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui, nes nustačius tik juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R. priėmė savo mirusios močiutės palikimą, faktiškai pradėdamas jis valdyti, ir nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, susijusio su pavardžių neatitikimu skirtinguose dokumentuose, pareiškėjas netektų galimybės įforminti palikimo.

Esant aptartų aplinkybių visumai, pareiškėjo pareiškimas yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po močiutės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – V. B. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 48 ir (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 38, kuriuose nurodyta jos pavardė nesutampa su motinos G. B. pavarde, nurodyta jos gimimo metrikų knygoje ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. B. dukrai V. R., mirusiai (duomenys neskelbtini).

Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi dėl turto, likusio po G. B. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas