Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. N., LR VDI Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vertėsi nelegaliu darbu. 2014-04-14, 11.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), spaustuvės darbuotojos pareigose dirbo J. Š., kuri patikrinimo metu pakavo atspausdintus plakatus. J. Š. darbo pažymėjimo nepateikė, paaiškino, kad atėjo pabandyti dirbti. Patikrinimo metu apie J. Š. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Remiantis integracijos su VSDFV IS duomenimis J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta 2014-04-24. R. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažeidė Lietuvos RespublikosDarbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 3, 6 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. N. prisipažino padaręs pažeidimą iš dalies. Parodė, kad J. Š. 2014-04-14, apie 10 val. atvyko į įmonę pasikalbėti dėl darbo. Jis jai parodė spaustuvę, paaiškino darbo sąlygas. J. Š. parodė ką ji sugeba – ji nustatinėjo brošiūravimo įrengimą paleidimui, pakavo skrajutes. Ji sutiko dirbti ir jis tą pačią dieną elektroniniu paštu pranešė Sodrai, kad sudaroma darbo sutartis ir J. Š. pradeda dirbti. Pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu VDI patikrinimo metu. Darbo sutartis su J. Š. buvo sudaryta prieš VDI patikrinimą. J. Š. turėjo pradėti dirbti 2014-04-15. Darbo sutarčių žurnale darbo sutartis nebuvo užregistruota, nes ji buvo atšaukta, kol bus sutvarkyti darbo biržos dokumentai. Po to, 2014-04-23 su J. Š. buvo sudaryta dartbo sutartis.

Liudytoja J. Š. parodė, kad 2014-04-14, po 9 val. ji atėjo į spaustuvę, norėdama pažiūrėti, koks yra darbo pobūdis bei parodyti ką pati moka. Su R. N. dėl darbo kalbėjosi 2014-04-11 ir 2014-04-14, buvo siūlomas darbas darbininkės pareigose už 1000 Lt atlyginimą. Su R. N. apžiūrėjo įrenginius, ji parodė kaip sugeba atlikti pakavimo darbus. R. N. išvažiavo tvarkyti jos dokumentų dėl įdarbinimo. Apie 11 val. atėjo tikrintojai, ji tuo metu kaip tik pakavo. R. N. grįžo kai tikrintojų jau nebuvo. Tą pačią dieną jie pasirašė darbo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir R. N. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2), patikrinimo aktas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriuose nurodyta, kad patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasta dirbanti J. Š., kuri pakavo atspausdintus plakatus. Sodros duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. Š. nebuvo įdarbinta, darbo pažymėjimo neturėjo, nurodė, kad atėjo pabandyti dirbti (b. l. 3, 7), J. Š. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad atėjo pabandyti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pakavo plakatus, susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio (b. l. 4), integracijos su VSDFV IS duomenys, iš kurių matyti, kad J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta 2014-04-24 (b. l. 5, 6), 2014-04-23 darbo sutartis, iš kurios matyti kad J. Š. priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja nuo 2014-04-24 (b. l. 8-9), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 10), darbo sutarčių registravimo žurnalas (b. l. 11-13), kita bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vertėsi nelegaliu darbu, nes leido nelegaliai dirbti J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl R. N. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d., jis kaltas ir baustinas.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. N. administracines nuobaudas nėra. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybė ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. N. padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą, tokia veika yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, tačiau analizuojant šio jo padaryto pažeidimo aplinkybes matyti, kad jis šį pažeidimą padarė nepiktybiškai, nelegaliai priimtas asmuo jo įmonėje dirbo tik kelias valandas, pažeidimas buvo pašalintas paties pažeidėjo, darbo sutartis buvo įforminta greitai, asmuo legaliai įdarbintas įmonėje. Toks pažeidimas R. N. įmonėje užfiksuotas pirmą kartą, tai rodo, jog tokio pobūdžio pažeidimų jis piktybiškai nuolatos nedaro.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir R. N. paskirti švelnesnę nuobaudą - 1000 Lt už vieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str. 3 d., 30 str., 30¹ str., 30² str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir taikant 30¹ str., skirti jam 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.