Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentėjusiajai E. P., kaltinamajam K. L., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1976-06-09 pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LTSR BK) 147 str. 2 d. – 2 metai laisvės atėmimo;

1976-12-10 pagal LTSR BK 147 str. 2 d. – galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo;

1982-05-21 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 241 str. 1 d.– galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo, pripažintas itin pavojingu recidyvistu;

1989-06-02 pagal LTSR BK 146 str. 4 d., 16 str. 146 str. 4 d. – galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo su turto konfiskacija;

1994-12-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 4 d., 225 str. 2 d., 147 str. 4 d. (galiojusio iki 2003-05-01) – galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

2001-04-13 pagal BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. (galiojusio iki 2003-05-01) – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo su turto konfiskacija;

2005-07-18 pagal BK 178 str. 2 d. – 90 parų arešto;

2005-09-22 pagal BK 135 str. 1 d. – galutinė bausmė 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

2014-12-04 pagal BK 178 str. 1 d. – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 1 mėnuo 10 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Bausmės pabaiga 2015-12-30;

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. 2015-11-13, apie 00.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine E. P. metu, vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai į kairį skruostą bei vieną kartą į kairę ausį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kairės ausies srityje ir taip sukeldamas savo šeimos narei nukentėjusiajai E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-12 jo sugyventinę E. P. ištiko du epilepsijos priepuoliai, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, sugyventinė atsisakė vykti su jais į psichiatrijos ligoninę ir liko namuose, tapo agresyvi, trenkė jam plyta, pelenine, tačiau smūgių jis išvengė. Norėdamas ją sutramdyti, ranka trenkė jai per veidą ir per kairę ausį. Galėjo nagu pradrėksti ausį, nes prie ausies matė kraują.

Nukentėjusioji E. P. parodė, kad po brolio mirties sušlubavo sveikata, dėl depresijos 2015-11-12 vakare jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Važiuoti į ligoninę ji atsisakė. Jai kažkas pasidarė, buvo agresyvi, todėl sugyventinis K. L. sudavė smūgį į kairį žandą, nubrozdino ausį.

Teismo medicinos 2015-11-13 specialisto išvadoje Nr. G3111/2015(02) išvadoje nurodyta, kad E. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimas kairės ausies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 17).

Iš 2015-11-13 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad smurtą patyrusi E. P. paaiškino, jog sugyventinis K. L. ranka sudavė į veido sritį ir į kairę ausį. Ant moters kairio žando ir kairės ausies išoriškai matomas patinimas, paraudimas, prie kairės ausies – sudžiuvęs kraujas (b.l. 5-8).

2015-11-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3198 užfiksuota, kad 2015-11-13, 03.15 val. K. L. nustatytas 0,29 promilių girtumas (b.l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiai sutrukdžius E. P. sveikatą K. L. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ranka suduodamas smūgį nukentėjusiajai į kairę veido pusę ir kairę ausį, padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste bei odos nubrozdinimą kairės ausies srityje. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog tokių veiksmų ėmėsi, norėdamas sutramdyti savo sugyventinę E. P., kai po epilepsijos priepuolių ji tapo agresyvi ir bandė jam suduoti plyta bei pelenine. Nukentėjusioji paaiškino, kad prisimena tik vieną sugyventinio K. L. smūgį į kairį žandą. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, jog jis nukentėjusiajai sudavė du smūgius (į veidą ir į kairę ausį), kadangi tokius jo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada ir tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji E. P. įvykio vakarą turėjo sveikatos problemų, todėl tikėtina, kad ji galėjo ir neatsiminti visų prieš ją panaudoto smurto aplinkybių. Kadangi K. L. tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę, o toks asmuo pagal BPK 38 str. nuostatas yra šeimos narys, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

K. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, tai, kad nusikalstama baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant K. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, išsituokęs, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas. Svarbu pažymėti, kad K. L. teisiamas dešimtą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą K. L. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant vidurkiui artimą bausmės dydį.

Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kadangi naują nusikalstamą veiką K. L. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio pagrindu bendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2014-12-04 nuosprendžiu, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Nustatyta, kad paminėtu 2014-12-04 nuosprendžiu K. L. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 9 mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems J. Ž. ir D. A. nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis iki šiol neįvykdė, todėl prokurorė, siūlydama bausmę kaltinamajam, prašė teismo įpareigoti K. L. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Teismas pažymi, kad atidedant bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, galima skirti tik BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-6/2010), tuo tarpu minėtoje 3 dalyje baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas – nenumatyta, todėl ji K. L. neskirtina.

Atsižvelgus į tai, kad K. L. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo sugyventinės atsiprašė, ši jam atleido, toliau kartu gyvena, duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu nepateikta, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, K. L. skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-11-23 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4569 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 26,06 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš K. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. L. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., K. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.