Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. B. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 23S229070 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą, tačiau darbo sutarties nesudarė ne dėl savo kaltės, pradėjo ieškotis kito darbdavio, pragyvenimui Lietuvoje turėjo asmeninių lėšų savo banko sąskaitoje, todėl Sprendimas priimtas neįvertinus visų, su pareiškėju susijusių aplinkybių.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Šri Lankos pilietis. Per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (MIGRIS) pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju ir Bendrove bus sudaryta neterminuota darbo sutartis, pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir bus mokamas 1386 Eur mėnesinis atlyginimas.

7. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas) ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas).

8. Leidimas laikinai gyventi išduotas 2023 m. gruodžio 19 d., įteiktas – 2024 m. sausio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, atitinkamai nėra duomenų apie mokamą darbo užmokestį.

9. Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nesudaryta darbo sutartis. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) bei 6 (<...> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta <...>) punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...>) bei 5 (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi <...>) punktais.

10. Sprendime konstatuota, kad duomenys apie buvo patikrinti Sodros informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, kitose įmonėse užsienietis nedirba, be to, 2024 m. kovo 21 d. Bendrovė pranešė Departamentui, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie darbą Lietuvoje – tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, informacijos Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

11. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad buvo pareikšta, jog darbo nėra, todėl nebuvo įdarbintas, o atsakovas neįvertino visų aplinkybių ir neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo ne dėl savo kaltės.

12. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat, kai su užsieniečiu nesudaryta darbo sutartis (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, o išimčių, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatyta.

14. Spręsdama, ar šiuo atveju ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo pripažįstama, jog prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau, pavyzdžiui, atsakovui pateikiant įrodymus, jog jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi nurodytą vieną iš panaikinimo pagrindų – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ketino dirbti Bendrovėje, kad Bendrovė buvo išdavusi tarpininkavimo raštą ir įsipareigojusi mokėti būtent 1386 Eur darbo užmokestį, todėl nenustačius kitų aplinkybių, negali būti pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, klaidino dėl mokėtino darbo užmokesčio ir (ar) neketino dirbti Bendrovėje.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024.

17. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 8.3 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

18. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (minimali mėnesinė alga).

19. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, kad pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė. Duomenų, apie ginčus dėl nesudarytos darbo sutarties, nepateikta. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad turi lėšų asmeninėje banko sąskaitoje, kurių užtenka pargyvenimui Lietuvoje, tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė.

20. Aprašo 130 punkte nurodyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietis, teikdamas prašymą Departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje pareiškėjo duomenis apie, ir nustatęs, kad pareiškėjas darbo sutarties nesudarė, pajamų negauna, pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta ir pareiškėjas neturi pakankamai pajamų pragyventi Lietuvoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

22. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kilusius neaiškumus (pvz., dėl nesudarytos darbo sutarties) išsiaiškinti, ar kreipėsi į įmonės atstovus ir (ar) kitas institucijas.

23. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad atsakovas neįvertino visų aplinkybių ir neatsižvelgė, jog pareiškėjas nedirbo ne dėl savo kaltės, kadangi Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjo gaunamas pajamas, įrodymų apie turimas lėšas pragyvenimui nepateikė ir pats pareiškėjas, be to, Bendrovė nepateikė atsiliepimo, kuriuo patvirtintu pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nesudarytos darbo sutarties. Nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas darbo sutarties nesudarė ir atitinkamai pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme bei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiu būdu buvo sistemingai nevykdomos Įstatyme nustatytos prievolės.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Departamentas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenys, kurie neatitinka tikrovės, tačiau Sprendime teisingai konstatavo, kad pareiškėjas darbo sutarties nesudarė, ir atitinkamai pareiškėjui negaunant pajamų, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

25. Nagrinėjamoje situacijoje vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą Departamento nurodytas Sprendimo priėmimo pagrindas – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, t. y. Departamentas pagristai priėmė Sprendimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 bei 6 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo D. L. B. V. skundą atmesti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 24S117238 dalį, kurioje nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) įtvirtintu pagrindu.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.