- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- A-143-78-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. S. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 4 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymą Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 „Dėl Jūsų skundo“.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir atsakovas) pirmininkui pateikė 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, kuriuo prašė pateikti informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. R. mokamą atlyginimą ir jo priedus, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti atsakovą atsakyti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pateiktą 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, bet Komisija 2008 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 skundą atsisakė nagrinėti. Pareiškėja skundą grindė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 2, 10 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1, 2 dalimis, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, 109 straipsnio 1 dalimi, Teismų įstatymo 36 straipsniu, 102 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 106 straipsniu, 107 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalimis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniu. Teigė, kad Komisijos pirmininkas neturėjo teisės vienasmeniškai priimti skundžiamo sprendimo, nes ši komisija veikia kolegialiai (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 str. 1 d., 10 str. 1 d., 12, 13, 14 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 24) nurodė, kad pažyma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos A. R. atlyginimą 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. pareiškėjai išsiųsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 51 – 54) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, prašydama pateikti informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. R. mokamą atlyginimą ir jo priedus. 2008 m. spalio 17 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atsakyti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pateiktą 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą. Komisijos pirmininkas 2008 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 nurodė, kad Komisija negali priimti ir nagrinėti pareiškėjos paduoto skundo. Teismas konstatavo, jog nesutinka, kad Komisijos pirmininko atsisakymas nagrinėti pareiškėjos paduotą skundą yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsniu, Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatai) 10 punktu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Komisijos pirmininkas pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjos skundą, kuriuo ji ginčijo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neveikimą, kadangi atsakovas nėra laikytinas viešojo administravimo subjektu (ABTĮ 2 str. 4 d.). Be to, kaip ir administracinis teismas, Komisija nevykdo bendrosios kompetencijos teismo pirmininko veiklos kontrolės. Tai atlieka Konstitucijos ir Teismų įstatymo įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgęs į Nuostatų 17, 23 punktus, pažymėjo, kad Nuostatų 23 punktas leidžia Komisijos pirmininkui vienasmeniškai išspręsti klausimą dėl to, ar priklauso Komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą). Šiuo atveju Komisijos pirmininkas, vienasmeniškai atsisakęs priimti ir nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neveikimo, teisės aktų reikalavimams nenusižengė. Be to, pareiškėjai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267 buvo pateikta informacija apie teisėjos A. R. 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn. gautą atlyginimą. Todėl, teismo nuomone, skundžiamo akto panaikinimas pareiškėjai iš esmės nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, teismas pabrėžė, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Proceso šalies pateikta teisės aktų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos pirmininko 2008 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio pagrindo jį panaikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 59 – 65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą bei Komisijos pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymą Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 ir nutraukti bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nurodė, kad teismo posėdyje ji ir jos atstovas skundą palaikė, remdamiesi jame nurodytais motyvais, nes skundas buvo papildytas argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267 jai buvo pateikta informacija apie teisėjos A. R. 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn. gautą atlyginimą. Tai iš esmės pakeitė teisinę padėtį.
2. 2008 m. spalio 17 d. skundą Komisijai padavė tik dėl informacijos pateikimo. Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą realiai įvykdė.
3. Teisinėje valstybėje būtų neįmanoma, kad atsakovas, apskritai valstybės institucija, nepateiktų jai jokio atsakymo (Įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 2, 10 d., 3 str. 1 d., 4 str. 1 d., 6 str. 1, 2 d.).
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamo akto panaikinimas jai iš esmės nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Įstatymas nereikalauja nurodyti priežastį, dėl kurios prašoma pateikti informaciją. Teismas negali palikti galioti neteisėtų ir nepagrįstų teisės aktų.
5. Sąvoka ,,teismas“ naudojama keliomis prasmėmis: 1) teismas yra valstybės valdžios institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.); 2) procesine prasme teismas yra vienas teisėjas arba kolegialiai bylas nagrinėjantys teisėjai (Teismų įstatymo 36 str., CPK 62 str.); 3) organizacine prasme teismas yra teismo tarnautojų, užtikrinančių tinkamą teismo funkcionavimą ir padedančių teisėjams vykdyti teisingumą, visuma, kuriai būdingas tam tikras struktūrinis suskirstymas ir administracinis pavaldumas teismo pirmininkui (Teismų įstatymo 106 str., 107 str. 1, 2 ir 7 d.).
6. Komisijos pirmininkas 2008 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 nepagrįstai ir neteisėtai, visos Komisijos vardu atsisakė nagrinėti skundą (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 str. 1 d., 10 str. 1 d., 12, 13, 14 str.).
7. ABTĮ 90 straipsnis nustato, jog bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
8. Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (ABTĮ 4 str. 1 d.), o kilus abejonių dėl konstitucingumo sustabdo bylą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str. 2 d.).
9. Komisija yra ginčus nagrinėjanti valstybės institucija, todėl negali būti atsakovu. Atsakovas neprašė be jo nagrinėti bylos.
10. Teismas neįvykdė ABTĮ 87 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimo aprašomojoje sprendimo dalyje nurodyti atsakovo atsikirtimus.
11. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 1, 2, 4 d.).
12. Teismas neįvykdė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, keliamų motyvuojamajai sprendimo daliai.
13. 2008 m. lapkričio 21 d. skundo teismui reikalavimas įpareigoti atsakovą atsakyti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pateiktą 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą yra visiškai įvykdytas.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-102/2009 pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nenurodė, į kokią instituciją kreiptis, ir negrąžino žyminio mokesčio.
15. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS10-93/2006, skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
16. ABTĮ įpareigoja, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vieną mėnesį (108 str.), o jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui (109 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79) nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Pažyma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos A. R. atlyginimą 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. pareiškėjai išsiųsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267. Įvykdžius pareiškėjos prašymą, ginčą neliko.
2. Yra netinkamas atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Iš bylos matyti, kad pareiškėja, pasinaudodama ABTĮ 25 straipsnio numatyta teise į išankstinio ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka, pirmosios instancijos teismui paduotu skundu siekė apginti savo tariamai pažeistą teisę gauti iš atsakovo jos 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytą informaciją. Pasisakydama dėl pareiškėjos skundžiamo Komisijos pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio taikymo prasme reikalavimas panaikinti šį atsakymą nėra skundo dalykas, nes jis (šis atsakymas) yra tik tarpinis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos veiksmas (sprendimas), kuris savaime nekeičia nei paties administracinio ginčo, nei pareiškėjos siekiamos apginti tariamai pažeistos teisės į informaciją esmės. Todėl nagrinėjamai bylai yra reikšminga ir ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aiškintina situacija dėl kilusio ginčo esmės, t. y. bylai yra reikšminga nustatyti, ar pareiškėjos nurodyta tariamai pažeista (jos ginama) teisė į informaciją yra iš tikrųjų pažeista ir ar ši teisė turi būti teismo apginta priimant atitinkamą ABTĮ 88 straipsnyje numatytą sprendimą.
Iš bylos taip pat matyti, kad atsakovo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu bei jo priedu pareiškėjos prašymas gauti paminėtą informaciją buvo visiškai patenkintas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui tai dar kartą patvirtino pareiškėja ir jos atstovas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl ABTĮ 5 ir 22 straipsnių aiškinimo, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjos skundą iš esmės yra pagrįstas, t. y. nagrinėjamoje situacijoje teismas neturėjo teisinio pagrindo ABTĮ nustatytu būdu apginti pareiškėjos tariamai pažeistos teisės į informaciją.
Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.