Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2691-968/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-02-01
Bylos Nr.: I-2691-968/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03774-2014-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas: S. F.
Atsakovas: AB Lietuvos

Kategorijos

1.9.3.7Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
1.9.10Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
1.10.1Informavimas
1.10.10Kitos su muitinės veikla susijusios bylos
1.15.2.3.1Turtinė žala
1.15.2.3.2Neturtinė žala
3.2.3Ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka
3.19.1jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-2691-968/2016Proceso Nr. 3-61-3-03774-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.9.3.7; 1.9.10; 1.10.1; 1.10.10; 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2; 3.2.3; 3.19.1; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Halinos Zaikauskaitės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant atsakovų atstovams J. M., P. D., S. K. ir V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovėms AB Lietuvos paštui, Vilniaus teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei AB Lietuvos pašto, dėl aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–9) ir jo patikslinimais (t. I, b. l. 64–78; t. II, 71–73). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2014-11-10 ir 2015-11-13 nutartimis (t. I, b. l. 88–94; t. II, b. l. 104–106) priėmė pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma:

– priteisti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos valstybei atstovaujančio Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų / neveikimo, kuri preliminariai yra 281 714,50 Lt, ir dėl Lietuvos valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Susisiekimo ministerija) neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų / neveikimo, kuri preliminariai yra 112 685,79 Lt;

– panaikinti AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laišką Nr. MP101372125LT, muitinės 2015-06-18 sąskaitą pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664, Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 raštą Nr. (9.2/42)-2V-13997, AB Lietuvos pašto 2015-08-03 laišką Nr. 3-4831 ir priteisti neteisėtomis (ilgalaikėmis, tęstinėmis) atsakovės atstovių veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą visiškai (adekvačiai) ir teisingai skunde nurodytai sumai.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodo nesutinkantis su AB Lietuvos pašto reikalavimais pateikti papildomus (esą perteklinius) dokumentus dėl jam iš JAV adresuotų pašto siuntų. Jam adresuoti informaciniai AB Lietuvos pašto raštai yra niekieno nepasirašyti. Be to, pareiškėjui adresuotos pašto siuntos buvo nepagrįstai ilgai užlaikomos. Dėl šių aplinkybių jis kreipėsi į AB Lietuvos paštą, taip pat į Muitinės departamento generalinį direktorių, prašė pateikti raštišką paaiškinimą, už kokias neprašytas ir neatliktas paslaugas pareiškėjas buvo apmokestintas ir kodėl jam buvo apskaičiuotas 21 proc. PVM tarifas nuo visos pašto siuntoje, siuntėjo šalies išduotoje deklaracijoje CN22 pažymėtos asmeniniam naudojimui siunčiamų prekių kainos ir siuntimo išlaidų sumos, taip pat prašė nedelsiant imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nutrauktas jo prigimtinių teisių ir laisvių pažeidinėjimas, o šių klausimų teisinis reguliavimas būtų nustatytas aiškiai ir tiksliai. Su AB Lietuvos pašto ir Muitinės departamento pateiktais atsakymais (2014-06-05, 2014-06-08 ir 2015-05-31) nesutinka, mano, kad prašomos informacijos AB Lietuvos paštas, Muitinės departamentas, taip pat Susisiekimo ministerija ir Vilniaus teritorinė muitinė nepateikė.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste negalėjo įsigyti importo deklaracijos blankų, nors norėjo tai padaryti, tam turėjo vykti į Vilniaus teritorinę muitinę, adresu: Naujoji Riovonių g. 3, Vilniuje. Tokius Vilniaus teritorinės muitinės veiksmus laiko kliudymu išspręsti jam rūpimą klausimą iš esmės, todėl reikalauja, kad būtų atlyginta valdžios funkcijų vykdytojų padaryta turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl jų neteisėtų veiksmų bei neveikimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju jam yra prievarta uždėta našta įrodinėti tai, ką neteisėtais veiksmais ar neveikimu įvykdė atsakovės, todėl toks valstybės piliečiui primestas bylinėjimasis sekina fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai bei yra pavojingas sveikatai.

Pareiškėjas S. F. į 2016-01-12 vykusį teismo posėdį atvyko, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (14.44 val.) pasišalino iš posėdžių salės.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepimuose (t. I, b. l. 121–129; t. II, b. l. 126–131) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-05-31 iki 2014-07-06 pašto siuntomis buvo atsiųstos prekės iš JAV. Kadangi prekės gautos iš trečiosios šalies, jos neturėjo Bendrijos prekių statuso, todėl turėjo būti deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti. Pašto siuntose, gabenamose su CN22 ir CN23 muitinės deklaracijomis, siunčiamas prekes nustatyta tvarka pašto siuntų gavėjų ir siuntėjų vardu muitinei deklaruoja AB Lietuvos paštas be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo.

Importo muitų ir mokesčių už prekes skaičiavimo pagrindas yra ne prekės vertė, bet prekės muitinė vertė, kuria yra laikoma sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, tikslinama kitomis išlaidomis. Jei muitinė turi pagrįstų abejonių ir nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė atspindi sumokėtą ar mokėtiną sumą, ji gali paprašyti papildomos informacijos vertei pagrįsti. Jei muitinei tokia informacija nepateikiama ir abejonės išlieka, muitinė priima galutinį sprendimą ir atlieka tokių prekių muitinį įvertinimą. Atsižvelgdama į tai bei į CN22 ir CN23 muitinės deklaracijose pateiktos informacijos patikimumą ir siekdama operatyviai atlikti muitinės formalumus, AB Lietuvos paštas prieš pateikdama prekes muitinei kreipiasi į siuntos gavėją dėl papildomų duomenų ir / arba dokumentų pateikimo. Kol AB Lietuvos paštas nepateikia muitinei pašto siunta atsiųstų prekių visos reikalingos informacijos ir dokumentų, tokios prekės nelaikomos pateiktomis muitinei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti.

Pareiškėjo vardu gautos pašto siuntos buvo siunčiamos su CN22 muitinės deklaracijomis. Jose pateiktas prekių aprašymas neatitiko nustatytų pildymo reikalavimų. Be to, šiomis siuntomis buvo siunčiami įvairūs maisto papildai, kuriems gabenti taikomi specialieji reikalavimai. Prekės buvo pirktos internetinėje parduotuvėje, todėl akivaizdu, jog šiais atvejais buvo įvykę sandoriai, kurie paprastai patvirtinami tam tikrais dokumentais, kurie pateikti nebuvo. Todėl muitinė ir AB Lietuvos paštas turėjo pakankamą pagrindą prašyti pateikti tikslesnius duomenis ir dokumentus iš pašto siuntų gavėjo S. F. Muitinės departamento nuomone, pareiškėjas sąmoningai ir piktybiškai atsisako pateikti prašomą informaciją. Visos išlaidos, susijusios su pašto siunta siunčiamų prekių pristatymu iki jų paskirties vietos, turi būti įskaitomos į šių prekių muitinę vertę, tačiau kai pašto siunta siunčiamos nekomercinio pobūdžio prekės, jų muitinė vertė šiomis išlaidomis netikslinama. CN22 muitinės deklaracijoje nėra langelio, kuriame nurodomos siuntimo išlaidos, ir nėra numatyta, kad šios išlaidos turi būti įtrauktos į prekių vertę. Todėl, nustatydama pareiškėjui siųstų prekių muitinę vertę, muitinė neturi pagrindo manyti, kad CN22 muitinės deklaracijose prekių vertė nurodyta kartu su transporto išlaidomis. Jeigu S. F. turėjo priešingų duomenų, šią informaciją kartu su tai pagrindžiančiais dokumentais jis turėjo pateikti muitinei. Nagrinėjamu atveju prekių muitinė vertė buvo nustatyta remiantis muitinės turimais duomenimis, t. y. duomenimis apie prekes, kuriuos siuntėjas nurodė CN22 muitinės deklaracijose. Pareiškėjui siųstos prekės atitiko atleidimo nuo importo muito sąlygas, todėl šiuo muito mokesčiu nebuvo apmokestintos. Tačiau atskiromis siuntomis pareiškėjui siųstos prekės neatitiko atleidimo nuo PVM sąlygų (jų vertė didesnė nei 160 Lt (45 Eur), jos pirktos internetinėje parduotuvėje), todėl prekėms buvo apskaičiuotas PVM. Lietuvos muitinė neturi įgaliojimų keisti („indeksuoti“) PVM įstatyme nustatytus prekių vertės dydžius, apibrėžiančius atleidimo nuo importo PVM sąlygas. AB Lietuvos paštas laikoma mokesčių mokėtoja ir atsako už mokėtinų muitų ir (arba) akcizų ir (arba) PVM už prekes, gaunamas jos deklaruojamose pašto siuntose, sumokėjimą, t. y. mokėtinus importo mokesčius už pašto siuntoje atsiųstas prekes, kurias muitinei deklaruoja pašto įmonė, Lietuvos muitinei sumoka AB Lietuvos paštas. Pašto įmonė surenka sumokėtus importo mokesčius iš gavėjo, atiduodama pašto siuntą.

Pareiškėjo minimas 30 Lt mokestis – tai AB Lietuvos pašto nustatytas mokestis už teikiamas pašto paslaugas. Siuntų gabenimo paslaugų teikimo sąlygos nėra priskirtos Lietuvos muitinės kompetencijai.

Muitinės duomenimis, S. F. per 25 mėnesius atsisiuntė 25 kg maisto papildų. Toks kiekis leidžia daryti prielaidą, kad šie papildai nėra skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas gali verstis šių papildų prekyba, vengdamas mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. Apie tai Vilniaus teritorinė muitinė informavo Valstybinę mokesčių inspekciją.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios muitinės veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu, ar atitinkamos pasekmės (jei jos kilo) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Taip pat visiškai nepagrįstas reikalaujamos žalos dydis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jam apskaičiuotais mokesčiais ir įregistruota mokestine prievole, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymu, turėjo teisę inicijuoti mokestinį ginčą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Dėl 2015-08-31 pareiškėjo skundo papildymo Muitinės departamentas nurodė, kad šis papildymas yra susijęs su mokesčių apskaičiavimu, todėl tai yra mokestinis ginčas, kuriam nagrinėti turėtų būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, t. y. išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka. S. F. dėl 2015-06-18 pašto siuntos Nr. MT700601154LT apmokestinimo 2015-06-22 kreipėsi į Muitinės departamentą, kuris pareiškėjo laišką persiuntė Vilniaus teritorinei muitinei išnagrinėti pagal kompetenciją. Vilniaus teritorinė muitinė 2015-06-30 raštu Nr. (9.2/42)-2V-13997 pateikė pareiškėjui išsamią informaciją apie teisės aktus, reglamentuojančius jo laiške pateiktus klausimus, ir išaiškino jų taikymą gautos siuntos atveju. Pareiškėjas dėl jo 2015-06-22 laiške išdėstytos situacijos daugiau į Muitinės departamentą nesikreipė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Muitinės departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Susisiekimo ministerija atsiliepimuose (t. I, b. l. 164–168; t. II, b. l. 121–124) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginys, jog tęstinė atsakomybė dėl AB Lietuvos pašto veiksmų tenka Susisiekimo ministerijai, yra niekuo nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nepateikė savo reikalavimus patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė jokių konkrečių neteisėtų Susisiekimo ministerijos veiksmų (neveikimo) ar aktų. Susisiekimo ministerijoje 2012–2014 metais ne kartą pagal kompetenciją buvo nagrinėjami pareiškėjo skundai dėl AB Lietuvos pašto veiksmų, sprendžiant siuntų atidavimo klausimus. Susisiekimo ministerija ėmėsi visų teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad pareiškėjo raštai, prašymai ir skundai būtų tinkamai išnagrinėti ir jam tinkamai atsakyta. Dėl to 2012-10-16 Susisiekimo ministerijos iniciatyva įvyko pasitarimas, po kurio buvo patobulinta AB Lietuvos pašto pranešimo apie tarptautinę pašto siuntą forma. Pareiškėjas šiame pasitarime dalyvauti atsisakė. Susisiekimo ministerija savo veiksmais jokios žalos jam nepadarė.

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė AB Lietuvos paštas atsiliepime (t. II, b. l. 138–141) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Prašydama pateikti papildomus duomenis, AB Lietuvos paštas vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, kadangi pašto siuntose gabenamas prekes pašto siuntų gavėjų vardu muitinei deklaruoja būtent AB Lietuvos paštas. Už šių funkcijų atlikimą yra nustatytas teisėtas mokestis. Gaunamą pašto siuntą gavėjas gali deklaruoti muitinei ir pats arba naudodamasis muitinės tarpininko paslaugomis, tačiau apie tai turi iš anksto informuoti AB Lietuvos paštą. Apie tai neinformavę pašto siuntų gavėjai laikomi įgaliojusiais AB Lietuvos paštą deklaruoti jų gaunamose pašto siuntose atsiunčiamas prekes. Apie tai pašto paslaugų naudotojai yra informuojami AB Lietuvos pašto interneto svetainėje, taip pat pranešimais apie gautas siuntas.

Prie pareiškėjui siunčiamos pašto siuntos nebuvo pateikti prekės įsigijimo dokumentai, reikalingi mokesčiams apskaičiuoti. CN22 deklaracijoje buvo pateikta tik ta prekių vertė, kurią nurodė siuntėjas, tačiau ši deklaracija nepatvirtina duomenų teisingumo, kadangi prekių įsigijimo vertę pagrindžia jos įsigijimo dokumentai.

AB Lietuvos paštas 2015-08-03 raštu Nr. 3-4831 išsamiai atsakė į pareiškėjo keltus klausimus, atsakymą pateikė įstatymų nustatytais terminais.

AB Lietuvos paštas savo veiksmais pareiškėjui nesukėlė nei turtinės, nei neturtinės žalos. Be to, AB Lietuvos paštui negali būti taikomos teisinės pasekmės už jai teisės aktais nustatytų pareigų vykdymą. Pareiškėjui neįrodžius žalos buvimo fakto, nepagrindus žalos ir jos dydžio, o AB Lietuvos paštui neatlikus neteisėtų veiksmų, neegzistuoja būtinas atsakomybės sąlygų visetas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje AB Lietuvos pašto atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime (t. II, b. l. 144–147) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo faktines aplinkybes dėl 2015-06-18 gautos pašto siuntos Nr. MT700601154LT ir muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664. Dėl šioje sąskaitoje apskaičiuotų mokesčių teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo susimokėti pašto rinkliavą pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą. Šis pareiškėjo laišką persiuntė Vilniaus teritorinei muitinei, kuri 2015-06-30 raštu Nr. (9.2/42)-2V-13997 pateikė išaiškinimus pareiškėjo keliamais klausimais. Įvertinusi 2015-06-18 muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664 įforminimo teisingumą, Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad pašto siuntoje teisingai pritaikyti teisės aktai, pagrįstai ir teisingai apskaičiuoti importo mokesčiai. Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 raštas Nr. (9.2/42)-2V-13997 nėra administracinis aktas, jis yra informacinio pobūdžio mokesčių administratoriaus veiksmas. Šis raštas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių.

Šioje byloje pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimų jokiais reikšmingais bylai įrodymais, taip pat nenurodė, kokia konkreti turtinė bei neturtinė žala jam padaryta, nepagrindė jos dydžio.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Vilniaus teritorinės muitinės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Skundo dalis paliktina nenagrinėta.

1. Pareiškėjo patikslintame skunde (t. I, b. l. 64–78) išdėstytus reikalavimus, kurie teismo nutartimis (žr. VAAT 2014-11-10 nutartį t. I, b. l. 88–94; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-01-07 nutartį t. I, b. l. 112–119) buvo priimti nagrinėti teisme, įvertinus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste matyti, kad pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento ir Susisiekimo ministerijos, priteistiną turtinę ir neturtinę žalą (atitinkamai 281 714,50 Lt ir 112 685,79 Lt) atitinkamai kildina iš Muitinės departamento veikos, nagrinėjant jo 2014-06-30 rašte „Dėl reikalaujamų sumokėti PVM ir AB Lietuvos paštas rinkliavos už gaunamas pašto siuntas iš JAV apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo“ (toliau – 2014-06-30 raštas) (t. I, b. l. 146, 147), 2014-07-09 rašte „Dėl institucinės korupcijos AB Lietuvos pašte ir Muitinės departamente prie LR Finansų ministerijos ir Jūsų institucinės bei asmeninės atsakomybės (Papildomai 2014-06-30 raštui)“ (toliau – 2014-07-09 raštas) (t. I, b. l. 145) pateiktus klausimus, ir Susisiekimo ministerijos neveikimo reaguojant į Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymą (t. I, b. l. 169–175).

Iš pareiškėjo 2015-08-30 pateikto patikslinto skundo, jo turinį vertinant kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, matyti, kad jis prašo panaikinti AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laišką Nr. MP101372125LT (t. II, b. l. 74), muitinės 2015-06-18 sąskaitą pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664 (t. II, b. l. 75), Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 raštą Nr. (9.2/42)-2V-13997 (t. II, b. l. 79), AB Lietuvos pašto 2015-08-03 raštą Nr. 3-4831 (t. II, b. l. 81), susijusius su siuntos Nr. MT700601154 apmokestinimu. Taip pat pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos pašto, prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, kaip matyti, kildina iš, jo nuomone, neteisėtos šių institucijų veikos apmokestinant ir administruojant siuntą Nr. MT700601154.

Apsibrėžiant nagrinėjamo ginčo dalyką, paminėtina, kad dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai) (žr., pvz., LVAT 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Dispozityvumo principas, be kita ko, apima ir galimybę pasirinkti, kaip bus įgyvendinamos tam tikros procesinės teisės.

Atsižvelgdamas į tai ir į pareiškėjo pateiktame skunde, patikslintame skunde išdėstytų ir teismo priimtų reikalavimų apimtį, teismas pažymi, kad Muitinės departamento administraciniai sprendimai, priimti nagrinėjant pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-06-30 raštuose pateiktus klausimus, Susisiekimo ministerijos administraciniai sprendimai, priimti reaguojant į Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymą (t. I, b. l. 169–175), nėra savarankiškas šios administracinės bylos tyrimo dalykas. Taip pat savarankiškas šios administracinės bylos tyrimo dalykas nėra kitų institucijų ar pareigūnų (t. y. ne Muitinės departamento) veikos, susijusios su 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštų nagrinėjimu, neatsižvelgiant į tai, kad šie raštai buvo adresuojami ir kitoms institucijoms bei pareigūnams, todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo skunde išdėstyto reikalavimo atlyginti žalą, susijusią su 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštų nagrinėjimu, pagrįstumo, bus vertinama tik Muitinės departamento ir jos pareigūnų veika.

2. Pareiškėjas, be kita ko, prašo iš Lietuvos valstybės priteisti viešojo administravimo subjektų padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

3. Dėl žalos, susijusios su 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštų nagrinėjimu

Pareiškėjas prašo teismo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, priteisti 281 714,50 Lt turtinės ir neturtinės žalos, kuri buvo padaryta, jo nuomone, neteisėta Muitinės departamento ir jos pareigūnų veika, atsakant į jo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštuose pateiktus klausimus.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014-06-30 raštu kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių (šis raštas Muitinės departamente gautas ir užregistruotas 2014-07-08 (reg. Nr. 2B-12347), AB Lietuvos pašto direktorę, pateikė informaciją, susijusią su jam adresuotų iš JAV atsiųstų pašto siuntų Nr. MT700869436LT, MT700880621LT, MT700880635LT pristatymu per AB Lietuvos paštą, nurodė, kad nesutinka su reikalavimu pateikti papildomus dokumentus apie jam atsiųstas pašto siuntas ir kad visus klausimus (ir deklaravimo muitinei) dėl jam adresuotų pašto siuntų spręs pats, be AB Lietuvos pašto tarpininkavimo, prašė paaiškinimo iš AB Lietuvos pašto, už kokias neprašytas ir neatliktas paslaugas jis buvo apmokestintas ir turėjo sumokėti po 30 Lt už kiekvieną atsiimtą jam adresuotą pašto siuntą, o iš Muitinės departamento, kodėl už gautas pašto siuntas yra skaičiuojamas 21 proc. PVM tarifas nuo visos ant pašto siuntos priklijuotos, siuntėjo šalies išduotoje deklaracijoje pažymėtos, siuntoje asmeniniam naudojimui atsisiunčiamų prekių kainos ir siuntimo išlaidų sumos, prašė nedelsiant imtis visų reikiamų veiksmų, kad jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimas būtų sustabdytas, o jam adresuotos pašto siuntos būtų pristatytos laiku (t. I, b. l. 146, 147). Papildydamas 2014-06-30 raštą, pareiškėjas 2014-07-09 raštu kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių (šis raštas Muitinės departamento gautas ir užregistruotas 2014-07-09 (reg. Nr. 2B-12472), AB Lietuvos pašto direktorę, pakartotinai informavo apie sulaikytas jam priklausančias siuntas iš JAV ir apie tai, kad artimiausiu metu AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamente bus gauta iš JAV 2014-06-19 išsiųsta siunta su siuntėjo ref. Nr. 22737921-0 (t. I, b. l. 145). Pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštus Muitinės departamentas atitinkamai 2014-07-09 raštu Nr. (17.3/11)3B-7755 ir 2014-07-11 raštu Nr. (17.17/11)3B-7877 persiuntė Vilniaus teritorinei muitinei, įpareigojo skubiai atlikus tyrimą (iki 2014-07-20) pareiškėjui atsakyti dėl jo raštuose nurodytų siuntų iš JAV ir muitinės formalumų šioms siuntoms atlikimo (t. I, b. l. 148, 149), apie tai pareiškėjas informuotas Muitinės departamento 2014-07-10 raštu Nr. (17.3/11)3B-7823 (t. I, b. l. 154). Į pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštus Vilniaus teritorinė muitinė atsakė atitinkamai 2014-07-11 raštu Nr. (9.2/41)-2V-14995 (t. I, b. l. 152, 153) ir 2014-07-15 raštu Nr. (9.2/41)-2V-15150 (t. I, b. l. 151), šiuos atsakymus išsiuntė pareiškėjui ir apie tai 2014-07-17 raštu Nr. (9.1/41)-2V-15286 (t. I, b. l. 150) informavo Muitinės departamentą. Vilniaus teritorinės muitinės 2014-07-11 rašte Nr. (9.2/41)-2V-14995 ir 2014-07-15 rašte Nr. (9.2/41)-2V-15150 atsakyta į pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštuose iškeltus klausimus, be kita ko: paaiškinta, kaip ir kokiu pagrindu (be kita ko, 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 29 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies (e) punktu) nustatoma importuojamų prekių muitinės vertė; nurodyta, kokiu būdu ir kokiu pagrindu nustatyta siuntose Nr. MT700880621LT ir MT700880635LT atsiųstų prekių muitinė vertė, o nustatant apmokestinamąsias prekių vertes, nuo kurių apskaičiuoti importo mokesčiai, iš bendrų prekių siuntų verčių siuntimo išlaidos neatimtos; pagrįsta, kokiu pagrindu taikytas prekių deklaravimo metu galiojęs Lietuvos banko nustatytas USD ir LTL santykis; suteikta informacija apie tai, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 40 straipsnio 4 dalį importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose), siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 Lt, o PVMĮ nenustatyta galimybė iš importuojamų prekių apmokestinamosios vertės, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, atimti importo PVM neapmokestinamas sumas tais atvejais, kai bendra siunčiamų prekių vertė viršija 75 Lt arba 160 Lt; informuota, kad Muitinės departamentas neturi įgaliojimų keisti („indeksuoti“) PVMĮ 40 straipsnyje nustatytas importo PVM neapmokestinamas 75 Lt ir 160 Lt sumas; suteikta informacija, kad iki 2014-07-15 muitinei nebuvo pateikta nustatytos formos deklaracija, todėl muitinė atsiųstoms prekėms negali įforminti muitinės procedūros siuntoje Nr. MT700869436LT.

Muitinės departamento teisės ir pareigos, be kita ko, nustatytos aktualios redakcijos finansų ministro 1998-07-10 įsakymu Nr. 171 patvirtintuose Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatuose (toliau – Muitinės departamento nuostatai). Vienas iš Muitinės departamento veiklos tikslų – užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą muitinėje (9.3 punktas). Muitinės departamento nuostatų 10.9 punkte nustatyta, kad, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, Muitinės departamentas teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją, konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą muitų teisės aktų taikymo klausimais, o šių nuostatų 10.10 punkte nustatyta, kad Muitinės departamentas nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl muitinės įstaigų sprendimų arba jų nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti. Muitinės departamento nuostatų 18.20 punkte nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius užtikrina Muitinės departamento teikiamų asmenims konsultacijų muitų teisės aktų taikymo klausimais vienodumą ir kokybę. Nagrinėdamas prašymus, skundus ir teikdamas konsultacijas, Muitinės departamentas veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jis yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštų, Vilniaus teritorinės muitinės 2014-07-11 rašte Nr. (9.2/41)-2V-14995 ir 2014-07-15 rašte Nr. (9.2/41)-2V-15150 jam pateiktų atsakymų turinį ir su pareiškėjo raštų nagrinėjimu susijusius Muitinės departamento atliktus procesinius veiksmus vertinant nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, kad Muitinės departamento ar Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojai, reaguodami į pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštuose nurodytą informaciją, būtų veikę aplaidžiai, ne pagal teisės aktus ar būtų neįvykdę jiems teisės aktais priskirtų funkcijų. Kaip nustatyta nagrinėjant šią bylą, Muitinės departamento pavedimu Vilniaus teritorinė muitinė prieš tai atlikusi tyrimą dėl pareiškėjui adresuotų siuntų iš JAV Nr. MT700869436LT, MT700880621LT, MT700880635LT ir muitinės formalumų šioms siuntoms atlikimo, pagal savo kompetenciją iš esmės pateikė pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštuose prašytą suteikti informaciją dėl prekių muitinio įvertinimo, dėl vertinių sumų, neapmokestinamų importo PVM, dėl norminių aktų keitimo ir neapmokestinamų sumų „indeksavimo“. Teismo nuomone, Vilniaus teritorinės muitinės 2014-07-11 rašte Nr. (9.2/41)-2V-14995 ir 2014-07-15 rašte Nr. (9.2/41)-2V-15150 pareiškėjui aiškiai ir suprantamai buvo atsakyta į visus Muitinės departamento kompetencijai priskirtus klausimus, pateikta informacija, konsultacijos ir metodinė pagalba buvo adekvati 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštuose pateiktiems paklausimams. Muitinės departamentui ir Vilniaus teritorinei muitinei nenustačius konkrečių pažeidimų, Muitinės departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo imtis konkrečių veiksmų muitinės pareigūnams nubausti. Taip pat, kaip matyti iš į bylą pateiktų Muitinės departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės raštų, pareiškėjas buvo informuojamas apie jo raštų pagrindu atliekamą tyrimą, o Muitinės departamento generalinis direktorius kontroliavo, kaip Vilniaus teritorinė muitinė vykdo jo pavedimą dėl pareiškėjo raštuose išdėstytos informacijos tyrimo; taigi teismas nenustatė teisiškai reikšmingų pagrindų teigti, kad Muitinės departamento generalinis direktorius neužtikrino Muitinės departamento teikiamų asmenims konsultacijų muitų teisės aktų taikymo klausimais vienodumo ir kokybės.

Vertinant Muitinės departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės bei jų pareigūnų veiksmus pareiškėjo teisės gauti informaciją kontekste, svarbu pažymėti, kad pareiškėjas 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštus adresavo ne tik Muitinės departamento generaliniam direktoriui, bet ir AB Lietuvos pašto generalinei direktorei, taip pat tai, kad jam buvo atsakyta AB Lietuvos pašto 2014-07-18 raštu Nr. 3-4448 (t. I, b. l. 44, 45), o šio rašto teisėtumas ir pagrįstumas, kaip ir AB Lietuvos pašto veika nagrinėjant pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti sistemiškai vertinant visą byloje surinktą medžiagą, informacija dėl pareiškėjui adresuotomis siuntomis iš JAV Nr. MT700869436LT, MT700880621LT, MT700880635LT atsiųstų prekių deklaravimo tvarkos ir pagrindų jam buvo teikta ne vieną kartą, o pareiškėjas nesutikdamas su šioms prekėms apskaičiuotais mokesčiais aktualios redakcijos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka turėjo teisę inicijuoti mokestinį ginčą.

Pabrėžtina, kad, įvertinus Vilniaus teritorinės muitinės 2014-07-11 rašto Nr. (9.2/41)-2V-14995 ir 2014-07-15 rašto Nr. (9.2/41)-2V-15150 turinį, pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštuose iškeltus klausimus, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju tarp pareiškėjo ir Muitinės departamento bei Vilniaus teritorinės muitinės buvo kilęs mokestinis ginčas taip, kaip jis suprantamas aktualios redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje (pagal ją mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)). Taigi Muitinės departamento generalinis direktorius šiuo atveju tinkamai įvertino pareiškėjo 2014-06-30 ir 2014-07-09 raštuose išdėstytų prašymų turinį, teisėtai ir pagrįstai jų nevertino kaip skundų, kuriais pareiškėjas siekia inicijuoti mokestinį ginčą. Šie pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėti nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, priteisti 281 714,50 Lt turtinės ir neturtinės žalos atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Muitinės departamento ir jos pareigūnų neteisėtos veikos. Tai konstatavęs, kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su šiuo skunde išdėstytu prašymu, teismas nenagrinės.

4. Dėl žalos, susijusios su Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymos įgyvendinimu

Pareiškėjas prašo teismo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos, priteisti 112 685,79 Lt turtinės ir neturtinės žalos, kuri jam buvo padaryta dėl Susisiekimo ministerijos neveikimo reaguojant į Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymą.

Nustatyta, kad Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymoje buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Muitinės departamento ir AB Lietuvos pašto, joje Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, atkreipė susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio dėmesį į pažymos išvadų 2 punktą (šiame punkte, be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad AB Lietuvos paštas nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo pašto siuntas nedelsiant pateikti muitinei ir siuntas, adresuotas A. F., pralaikė beveik mėnesį), pasiūlė įvertinti situaciją, AB Lietuvos pašto darbuotojų veiksmus / neveikimą, dėl kurių buvo pažeistos žmogaus teisės, imtis priemonių, kad daugiau tokios situacijos nepasikartotų (t. I, b. l. 169–175).

Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą susisiekimo ministras, gavęs Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymą, privalėjo išnagrinėti jam adresuotą rekomendaciją ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių.

Nustatyta, kad: Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažyma Susisiekimo ministerijoje gauta 2012-07-23 (reg. Nr. 1-9942) (t. I, b. l. 169); Susisiekimo ministerija 2012-07-26 raštu Nr. 2-3451(17-3) šią pažymą persiuntė AB Lietuvos paštui (t. I, b. l. 176); AB Lietuvos paštas 2012-08-10 raštu Nr. 3-4984 išdėstė savo poziciją dėl Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymoje susisiekimo ministrui pateiktos rekomendacijos (t. I, b. l. 184–87); Susisiekimo ministerija 2012-08-17 raštu Nr. 2.3777(17.3) Seimo kontrolierių informavo, kad ji pagal kompetenciją jo 2012-07-18 pažymą išnagrinėjo ir atsižvelgusi į šios rekomendacijos 2 punktą įpareigojo jai pavaldžią AB Lietuvos paštą užtikrinti, kad pašto siuntos, gautos iš trečiųjų šalių, kaip įmanoma greičiau būtų pristatomos siuntų gavėjams Lietuvoje (t. I, b. l. 188). Kartu paminėtina, kad Susisiekimo ministerijoje 2012-10-16 įvykusiame pasitarime dėl pašto siuntų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros nutarta, kad S. F. atveju pažeidimai nebuvo padaryti, atkreiptas dėmesys, kad S. F. į AB Lietuvos pašto prašymus pateikti muitinės formalumams atlikti reikalingus dokumentus neatsako, neinformuoja, kad neketina pateikti šių dokumentų, todėl AB Lietuvos paštas negali per trumpiausią laiką pateikti pašto siuntų muitinei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir yra priversta išlaukti visą maksimalų nustatytą laiką – 30 dienų, todėl pašto siuntų pristatymo gavėjui terminas pailgėja, dėl šių priežasčių nuspręsta tobulinti AB Lietuvos pašto siunčiamo pranešimo apie gautą pašto siuntą formą ir turinį, joje nurodant, kad siuntos gavėjui naudinga operatyviai pateikti prašomus dokumentus arba informuoti, kad tokių dokumentų neteiks (žr. 2012-10-24 protokolą Nr. 8-99; t. I, b. l. 194–196), o Susisiekimo ministerija 2013-01-11 raštu Nr. 2-113(17-3) Seimo kontrolieriui persiuntė patobulinto pranešimo dėl tarptautinės pašto siuntos, kurį AB Lietuvos paštas siunčia pašto siuntos gavėjui, kopiją (t. II, b. l. 18–19).

Nurodytas faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus (jų turinį) įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog nagrinėjant bylą nenustatyta, kad Susisiekimo ministerija, įgyvendindama Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymoje susisiekimo ministrui pateiktą rekomendaciją, būtų pažeidusi Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įpareigojimą išnagrinėti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Taip pat nenustatyta, kad, Susisiekimo ministerijai įgyvendinant Seimo kontrolieriaus 2012-07-18 pažymoje susisiekimo ministrui pateiktą rekomendaciją, būtų kokiu nors būdu neužtikrintos ar kaip nors kitaip pažeistos pareiškėjo teisės.

Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos, priteisti 112 685,79 Lt turtinės ir neturtinės žalos atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Susisiekimo ministerijos ir jos pareigūnų neteisėtos veikos. Tai konstatavęs, kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su šiuo skunde išdėstytu prašymu, teismas nenagrinės.

5. Dėl dokumentų, susijusių su siuntos Nr. MT700601154 apmokestinimu ir jos administravimu

5.1. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laišką Nr. MP101372125LT, muitinės 2015-06-18 sąskaitą pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664, Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 raštą Nr. (9.2/42)-2V-13997, AB Lietuvos pašto 2015-08-03 raštą Nr. 3-4831.

Šioje byloje nustatyta, kad

– AB Lietuvos paštas 2015-06-12 pareiškėjui išsiuntė pranešimą (reg. laiškas Nr. MP101372125LT), kuriuo informavo, kad Pašto skirstymo departamente pareiškėjo vardu iš JAV gauta siunta Nr. MT700601154LT, nurodė, kad siunta gauta ne iš Europos Sąjungos šalies, todėl turi būti pateikta ir deklaruota muitinei ir šiam tikslui pareiškėjo prašė pateikti visus turimus su siunta susijusius dokumentus (pirkimo dokumentą, sąskaitą, kvitą ir kt.), paaiškino, kad muitinės formalumams atlikti būtinų dokumentų įforminimo kaina, naudojantis AB Lietuvos pašto deklarantų paslaugomis, yra 8,69 Eur, tačiau gaunamą pašto siuntą pareiškėjas gali muitinei deklaruoti ir pats arba naudodamasis kitų muitinės tarpininkų paslaugomis, apie tai iš anksto, t. y. prieš siuntai patenkant į Lietuvos teritoriją, informuodama AB Lietuvos paštas. Šio pranešimo antroje pusėje pateikta siuntos nuotrauka, iš kurios matyti, kad ši siunta atgabenta iš JAV, jos svoris 1,51 kg, kaina 81,94 USD, siunta atgabenta su CN22 formos deklaracija (t. II, b. l. 74);

– Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postas 2015-06-18 išrašė muitinės sąskaitą Nr. 1802960664, pagal kurią pašto siuntai Nr. MT700601154LT apskaičiavo 17 Eur importo PVM (t. II, b. l. 75);

– pareiškėjas 2015-06-22 raštu kreipėsi į Muitinės departamentą, nurodė, kad nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto 2015-06-18 išrašytoje muitinės sąskaitoje Nr. 1802960664 pašto siunta Nr. MT700601154LT atsiųstų prekių apmokestinimu importo PVM, šio mokesčio dydžiu ir su AB Lietuvos pašto rinkliava, taip pat prašė paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu pastarasis apskaičiuotas, kodėl prekės apmokestinamoji vertė yra 83 Eur ir kodėl pareiškėjui atsiimant siuntą reikia sumokėti 25,69 Eur sumą (t. II, b. l. 133). Muitinės departamentas 2015-06-25 raštu Nr. (17.3/18)3B-6521 šį pareiškėjo raštą perdavė nagrinėti Vilniaus teritorinei muitinei (t. II, b. l. 132). Vykdydama Muitinės departamento nurodymą, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą, Vilniaus teritorinė muitinė 2015-06-30 raštu Nr. (9.2/42)-2V-13997 nurodė, kad: AB Lietuvos paštui teisė deklaruoti pašto siuntas siuntų gavėjų arba siuntėjų vardu be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimo Nr. 1332 3.1 punktu; pašto siuntose gabenamos prekės deklaruojamos Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, taikant įprastinę procedūrą ir pateikiant muitinės deklaraciją raštu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis; kai deklaruodama importo mokesčiais apmokestinamas prekes AB Lietuvos paštas atstovauja muitinėje pašto siuntos gavėjui, jai mokėtinas atstovavimo mokestis yra 8,69 Eur, šis mokestis nėra priskirtas Lietuvos muitinės kompetencijai; importo PVM neapmokestinamos prekės yra nurodytos PVMĮ 40 straipsnyje; PVMĮ 15 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant importuojamų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, prie importuojamų prekių muitinės vertės papildomai pridedamos šios sumos (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę): muitai, mokesčiai ir kitos įmokos, prekių vežimo, draudimo, pakavimo išlaidos, komisiniai už atstovavimą; muitinė patikrino muitinės sąskaitos Nr. 1802960664 įforminimo teisingumą ir nustatė, kad pareiškėjo vardu gautoje siuntoje Nr. MT700601154LT atsiųstų prekių vertė nustatyta pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalį, t. y. remiantis siuntėjo deklaruota prekių verte; prekių muitinei vertei nustatyti taikytas deklaravimo dieną galiojęs Muitinės departamento paskelbtas oficialus euro ir JAV dolerio santykis; vadovaujantis PVMĮ 2 straipsnio 32 dalies bei 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siuntoje gautos prekės apmokestintos standartiniu 21 proc. importo PVM tarifu; pagal PVMĮ 15 straipsnio 15 dalį pašto siuntoje atsiųstų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, yra 83 Eur (74 Eur prekių vertė + 8,69 Eur AB Lietuvos pašto atstovavimo mokestis) (t. II, b. l. 135–136);

– pareiškėjas 2015-07-27 raštu kreipėsi į AB Lietuvos paštą, nurodė nesutinkantis su muitinės sąskaitoje Nr. 1802960664 jam apskaičiuota 8,69 Eur dydžio pašto rinkliava bei importo PVM. Prašė pateikti 2011-09-02 AB Lietuvos pašto ir Vilniaus teritorinės muitinės susitarimo Nr. 11/B-620001-1690 dėl bendradarbiavimo, atliekant muitinės formalumus ir kontrolę prekėms, gabenamoms pašto siuntose, kopiją (t. II, b. l. 80). Atsakydama į pareiškėjo 2015-07-27 kreipimąsi, AB Lietuvos paštas 2015-08-03 raštu Nr. 3-4831 nurodė, kad prašydama apmokėti apskaičiuotus mokesčius bendrovė teisės aktų nepažeidė, paaiškino, kad bendrovei priskirtų deklaranto funkcijų vykdymas yra įtvirtintas ne 2011-09-02 susitarime Nr. 11/B-620001-1690, o Mokesčių apskaičiavimo taisyklėse (t. II, b. l. 81).

Nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundžiamų AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laiško Nr. MP101372125LT, muitinės 2015-06-18 sąskaitos pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664, Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 rašto Nr. (9.2/42)-2V-13997, AB Lietuvos pašto 2015-08-03 rašto Nr. 3-4831 turinį įvertinus pareiškėjo skunde teismui išdėstyto prašymo, taip pat jo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštų, adresuotų atitinkamai Muitinės departamentui ir AB Lietuvos paštui, kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas tiek 2015-06-22 rašte, adresuotame Muitinės departamentui, tiek 2015-07-27 rašte, adresuotame AB Lietuvos paštui, iš esmės nesutinka su siuntoje Nr. MT700601154 jam atsiųstų prekių apmokestinimu PVM, apskaičiuotu šio mokesčio dydžiu ir kvestionuoja AB Lietuvos pašto rinkliavos apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą.

5.2. Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 rašto Nr. (9.2/42)-2V-13997, Muitinės departamento veiksmų nagrinėjant pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą

Pagal aktualios redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė, kuri tiek, kiek jai pavesta pagal PVMĮ, administruoja PVM, o tai darydama muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga (jeigu šios nuostatuose yra nustatytas mokesčių administravimo funkcijų atlikimas) – vietos mokesčių administratoriais.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-02-26 įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintų Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių (toliau – Mokesčių apskaičiavimo taisyklės), kuriose nustatyta iš trečiųjų šalių gaunamų ir į trečiąsias šalis išsiunčiamų pašto siuntų, gabenamų su Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentais, deklaravimo, pateikimo muitiniam tikrinimui ir muitinio tikrinimo tvarka bei už prekes, gaunamas tokiose pašto siuntose, mokėtinų muitų ir kitų mokesčių apskaičiavimo tvarka, 7 punkte nustatyta, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 237 straipsnyje (pagal šio straipsnio 1A dalies b) punkte nustatytą teisinį reguliavimą išleidimui į laisvą apyvartą muitinėje deklaruojamos muitinei pateiktos siuntinių pašto siuntos, jeigu jos gabenamos su CN22 formos deklaracija; pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1A dalyje nurodytais atvejais deklarantu ir atitinkamais atvejais skolininku laikomas gavėjas, tačiau muitinė gali nustatyti, kad deklarantu ir atitinkamais atvejais skolininku laikoma pašto administracija) nurodytose pašto siuntose gabenamas prekes minėto straipsnio nustatyta tvarka pašto siuntų gavėjų ir siuntėjų vardu deklaruoja muitinei AB Lietuvos paštas. Pagal Mokesčių apskaičiavimo taisyklių 11 punktą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtos pašto siuntos, kuriomis atsiunčiamos ne Bendrijos prekės, turi būti nedelsiant, ekonomiškai pagrįstu maršrutu pristatomos į Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą ir pateikiamos muitinei. Mokesčių apskaičiavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 237 straipsnio nustatyta tvarka pašto siuntomis atsiunčiamas prekes AB Lietuvos paštas pateikia muitiniam tikrinimui; muitinė patikrina, ar tais atvejais, kai tai privaloma, kartu su atsiųsta pašto siunta pateikta siuntėjo užpildyta CN 22 formos muitinės deklaracija (arba kitoks siuntėjo pareiškimas muitinei ir gavėjui). Mokesčių apskaičiavimo taisyklių V skyriuje, kuriame sureguliuota, kaip apskaičiuojami, mokami ir išieškomi mokesčiai už prekes, gaunamas pašto siuntose, nustatyta, kad: mokesčių mokėtoja laikoma AB Lietuvos paštas, kuri atsako už mokėtinų muitų ir (arba) akcizų ir (arba) PVM už prekes, gaunamas jos deklaruojamose pašto siuntose, sumokėjimą, kitais atvejais, pateikus įprastinę muitinės deklaraciją, mokesčiai už pašto siuntose gabenamas prekes apskaičiuojami ir mokami teisės aktų nustatyta tvarka (19 punktas); už pašto siuntose gaunamas prekes, kurios laikomos deklaruotomis muitinei Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 237 straipsnio 1A dalies b punkte nurodytu būdu, mokėtinus mokesčius apskaičiuoja muitinė (20 punktas); Mokesčių apskaičiavimo taisyklių 20 punkte nurodyti mokesčiai įrašomi į muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui (toliau – muitinės sąskaita) (priedas) (21 punktas).

Iš byloje surinktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui adresuota siunta Nr. MT700601154LT buvo siunčiama per AB Lietuvos paštą, ji atgabenta iš trečiosios šalies – JAV – su CN22 formos deklaracija, prekių deklaraciją užpildė AB Lietuvos paštas, o už šias prekes mokėtiną PVM apskaičiavo Vilniaus teritorinė muitinė. Vadinasi, nagrinėjamu atveju deklaruojant siunta Nr. MT700601154LT atsiųstas prekes, pateikiant jas muitiniam tikrinimui, jas tikrinant, taip pat nustatant, apskaičiuojant mokėtinus muitus ir kitus mokesčius, turėjo būti vadovaujamasi Mokesčių apskaičiavimo taisyklėmis. AB Lietuvos paštas šiuo atveju veikė kaip pareiškėjui atstovaujantis deklarantas, o Vilniaus teritorinė muitinė, 2015-06-18 išrašydama sąskaitą pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664, – kaip vietinis mokesčių administratorius.

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas, 2015-06-22 raštu kreipdamasis į Muitinės departamentą (centrinį mokesčių administratorių), be kita ko, skundė Vilniaus teritorinės muitinės (teritorinio administratoriaus) sprendimą dėl jam siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstų prekių apmokestinimo PVM ir šio mokesčio apskaičiavimo, kurį teritorinis administratorius įformino 2015-06-18 išrašydamas sąskaitą pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664. Taigi juo pareiškėjas, be kita ko, siekė išspręsti tarp jo (kaip mokesčių mokėtojo) ir Vilniaus teritorinės muitinės (kaip vietinio administratoriaus) kilusį mokestinį ginčą (žr. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį). To paties pareiškėjas siekia ir teismui skųsdamas AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laišką Nr. MP101372125LT, muitinės 2015-06-18 sąskaitą pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664, Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 raštą Nr. (9.2/42)-2V-13997.

Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (teritorinio administratoriaus) 2015-06-18 sąskaitos pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664, t. y. sprendimo importo PVM apmokestinti jam siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstas prekes ir tokio mokesčio dydžio, Muitinės departamentui (centriniam administratoriui) pateikė nepraleidęs Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino. Tačiau Muitinės departamentas (centrinis administratorius) tokio skundo nenagrinėjo, jį nagrinėti 2015-06-25 raštu Nr. (17.3/18)3B-6521 perdavė Vilniaus teritorinei muitinei (t. II, b. l. 132), kuri į pareiškėjo skundą atsakė šioje byloje skundžiamu 2015-06-30 raštu Nr. (9.2/42)-2V-13997. Šiuos Muitinės departamento (centrinio mokesčių administratoriaus) veiksmus įvertinus nurodyto Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, taip pat imperatyvų, kylančių iš gero administravimo principo, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, kontekste, konstatuotina, kad Muitinės departamentas (centrinis mokesčių administratorius) nenagrinėdamas pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstyto skundo Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, o 2015-06-25 raštu Nr. (17.3/18)3B-6521 pavesdamas jį nagrinėti ginčijamą spendimą priėmusiam teritoriniam mokesčių administratoriui, neveikė taip, kaip centrinis mokesčių administratorius privalo veikti pagal Mokesčių administravimo įstatymą.

Kartu konstatuotina, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų neatitiko ir Vilniaus teritorinės muitinės (vietinio mokesčių administratoriaus) veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą dėl jos pačios priimto ir 2015-06-18 sąskaitoje pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664 išdėstyto sprendimo importo PVM apmokestinti pareiškėjui siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstas prekes ir apskaičiuoti šio mokesčio dydį. Skundžiamame Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 rašte Nr. (9.2/42)-2V-13997 išdėstytas sprendimas, be kita ko, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (pagal kuriuos individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka). Teismo nuomone, Vilniaus teritorinė muitinė, 2015-06-30 rašte Nr. (9.2/42)-2V-13997 nenurodydama šio akto apskundimo tvarkos, užkirto kelią pareiškėjui jame išdėstytą sprendimą nustatyta tvarka apskųsti, todėl toks pažeidimas vertintinas kaip esminis, sudarantis pagrindą daryti išvadą, kad jis yra neteisėtas iš esmės ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis).

Kritiškai vertintinas Muitinės departamento teiginys, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam apskaičiuotais mokesčiais ir įregistruota mokestine prievole, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymu, turėjo teisę inicijuoti mokestinį ginčą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teikdamas 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą Muitinės departamentui (centriniam mokesčių administratoriui) pareiškėjas siekė tokia teise pasinaudoti, o Muitinės departamentas perduodamas tokio skundo nagrinėjimą Vilniaus teritorinei muitinei iš esmės užkirto tam kelią. Tokių Muitinės departamento veiksmų nepateisina ir tai, kad 2015-06-22 rašte išdėstytas skundas turėjo akivaizdžių trūkumų, t. y. jis atitiko ne visus Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, įskaitant tai, kad skunde išdėstytas reikalavimas nebuvo pakankamai konkretus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, vadovaudamasis šio Mokesčių administravimo įstatymo straipsnio 4 dalimi, gavęs pareiškėjo skundą, Muitinės departamentas privalėjo patikrinti, ar skundas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus, 5 dalimi – nustatęs, kad pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytas skundas tokių reikalavimų neatitinka, priimti sprendimą ir nustatyti pareiškėjui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Kartu paminėtina, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 6 dalį, jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą 15 dienų terminą įvykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, nurodytų reikalavimų laiku neįvykdžius, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam mokesčių mokėtojui, pagal 7 dalį tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas nepašalina trūkumų, atsiradusių dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nevykdymo, tačiau jo skunde yra kitų reikalavimų, pagrįstų skunde nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, skundas mokesčių mokėtojui negrąžinamas ir ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą dėl nurodytų reikalavimų, pagal 8 dalį klaidingas ar kitoks skundo pavadinimas nėra trūkumas, dėl kurio skundas būtų nenagrinėjamas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 rašte Nr. (9.2/42)-2V-13997 išdėstytą sprendimą tenkintinas. Šis sprendimas naikintinas, o Muitinės departamentas įpareigotinas pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (teritorinio administratoriaus) sprendimo importo PVM apmokestinti jam siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstas prekes ir šio mokesčio apskaičiavimo išnagrinėti Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir priimti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

5.3. Dėl muitinės 2015-06-18 sąskaitos pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664

Nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2015-06-18 išrašydama sąskaitą pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664, vadovaudamasi Mokesčių apskaičiavimo taisyklių 21 punktu, įformino savo, kaip vietinio administratoriaus, sprendimą dėl pareiškėjui siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstų prekių apmokestinimo PVM ir šio mokesčio apskaičiavimo, o pareiškėjas, siekdamas išspręsti dėl šio vietinio administratoriaus sprendimo tarp jo (mokesčių mokėtojo) ir Vilniaus teritorinės muitinės (vietinio administratoriaus) kilusį mokestinį ginčą, 2015-06-22 raštu kreipėsi į Muitinės departamentą (centrinį mokesčių administratorių).

Šiuo sprendimu teismas panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 rašte Nr. (9.2/42)-2V-13997 išdėstytą sprendimą, o Muitinės departamentą (centrinį mokesčių administratorių) įpareigojo pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (teritorinio administratoriaus) sprendimo importo PVM apmokestinti jam siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstas prekes ir šio mokesčio apskaičiavimo išnagrinėti Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir priimti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pagal Mokesčio administravimo įstatymo 144 straipsnį pareiškėjas turėjo ir turi teisę apskųsti bet kurį Vilniaus teritorinės muitinės (kaip vietinio administratoriaus) (jos pareigūno) veiksmą arba neveikimą, inter alia, apskaičiuojant pareiškėjui siunta Nr. MT700601154 atsiųstų prekių importo PVM, tačiau tokio pobūdžio mokestiniams ginčams nagrinėti Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Taigi į teismą dėl siunta Nr. MT700601154 atsiųstų prekių importo PVM apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas gali kreiptis įstatymuose nustatyta tvarka tik po to, kai, vykdydamas šį teismo sprendimą, Muitinės departamentas (centrinis mokesčių administratorius) privaloma ikiteismine tvarka išnagrinės pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (teritorinio mokesčių administratoriaus) sprendimo importo PVM apmokestinti jam siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstas prekes ir šio mokesčio apskaičiavimo, priims dėl to sprendimą ir jei toks sprendimas, pareiškėjo nuomone, bus neteisėtas ir (arba) nepagrįstas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundo dalis dėl muitinės 2015-06-18 sąskaitos pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664 paliekama nenagrinėta (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Tai konstatavęs teismas šioje byloje nevertins nei siunta Nr. MT700601154 atsiųstų prekių importo PVM apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, nei su tuo susijusių proceso šalių argumentų.

5.4. Dėl AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. rašto Nr. MP101372125LT

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laišką Nr. MP101372125LT.

Nustatyta, kad AB Lietuvos paštas 2015-06-12 pareiškėjui išsiųstu pranešimu (reg. laiškas Nr. MP101372125LT) informavo jį, kad Pašto skirstymo departamente pareiškėjo vardu iš JAV gauta siunta Nr. MT700601154LT, ji turi būti pateikta ir deklaruota muitinei, nurodė, kad pareiškėjas gautą pašto siuntą gali muitinei deklaruoti pats arba naudodamasis kitų muitinės tarpininkų paslaugomis, o to nepadarius, iš pareiškėjo gavę visus turimus su siunta susijusius dokumentus (pirkimo dokumentą, sąskaitą, kvitą ir kt.), reikiamas muitinės procedūras už pareiškėją atliks AB Lietuvos pašto deklarantai, informavo, kad tokiu atveju muitinės formalumams atlikti būtinų dokumentų įforminimo kaina – 8,69 Eur (t. II, b. l. 74).

AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laiško Nr. MP101372125LT turinį įvertinęs aktualaus Mokesčių apskaičiavimo taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo ir visų kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, teismas nenustatė, kad jis būtų neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, būtų neteisėtas dėl to, kad jį priėmusi AB Lietuvos paštas būtų viršijusi jai suteiktus įgaliojimus (t. y. veikusi ultra vires) ar būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus. Taip pat teismas nenustatė jokių kitų svarbių AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laiško Nr. MP101372125LT naikinimo pagrindų.

Kaip minėta, pareiškėjo skundo dalį dėl muitinės 2015-06-18 sąskaitos pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664 palikus nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas), šioje byloje nevertinamas siunta Nr. MT700601154 atsiųstų prekių importo PVM apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju administruodama pareiškėjo vardu gautą siuntą Nr. MT700601154LT, AB Lietuvos paštas nepagrįstai teikė deklaravimo paslaugas ir už tai ėmė nustatytą mokestį. Vadinasi, AB Lietuvos pašto mokesčio (t. y. 8,69 Eur) už jo, kaip deklaranto, suteiktas paslaugas atliekant muitinės formalumus ir įforminant būtinus dokumentus apskaičiavimo pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamento 2015-06-12 reg. laišką Nr. MP101372125LT atmestinas kaip nepagrįstas.

5.5. Dėl AB Lietuvos pašto 2015-08-03 rašto Nr. 3-4831

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti AB Lietuvos pašto 2015-08-03 raštą Nr. 3-4831.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2015-07-27 raštu kreipėsi į AB Lietuvos paštą, nurodė nesutinkantis su muitinės sąskaitoje Nr. 1802960664 jam apskaičiuota 8,69 Eur dydžio pašto rinkliava bei importo PVM, prašė pateikti 2011-09-02 AB Lietuvos pašto ir Vilniaus teritorinės muitinės susitarimo Nr. 11/B-620001-1690 dėl bendradarbiavimo, atliekant muitinės formalumus ir kontrolę prekėms, gabenamoms pašto siuntose, kopiją. Atsakydama į pareiškėjo 2015-07-27 kreipimąsi, AB Lietuvos paštas 2015-08-03 raštu Nr. 3-4831 nurodė, kad prašydama apmokėti apskaičiuotus mokesčius bendrovė teisės aktų nepažeidė, paaiškino, kad jai priskirtų deklaranto funkcijų vykdymas yra įtvirtintas ne 2011-09-02 susitarime Nr. 11/B-620001-1690, o Mokesčių apskaičiavimo taisyklėse, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo 2015-07-27 rašte išreikšto nesutikimo su muitinės sąskaitoje Nr. 1802960664 jam apskaičiuota 8,69 Eur dydžio pašto rinkliava, nenurodė, kuo remiantis ši rinkliava apskaičiuota.

Šiame sprendime konstatuota, kad, deklaruodama pareiškėjui siunta Nr. MT700601154LT atsiųstas prekes, AB Lietuvos paštas veikė kaip pareiškėjui atstovaujantis deklarantas, vadovaudamasis Mokesčių apskaičiavimo taisyklėse suteiktais įgaliojimais. Teismo nuomone, AB Lietuvos paštas, veikdama pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus norminiame teisės akte – Mokesčių apskaičiavimo taisyklėse – suteiktus įgaliojimus, inter alia, privalo vadovautis viešojo administravimo subjektams keliamais reikalavimais, inter alia, veikti griežtai laikantis gero administravimo principo imperatyvų, pagal kuriuos jos priimtas aktas turi būti motyvuotas, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

AB Lietuvos pašto 2015-08-03 rašto Nr. 3-4831 turinį įvertinus pareiškėjo 2015-07-27 rašte išdėstyto paklausimo AB Lietuvos paštui ir visų byloje surinktų įrodymų kontekste darytina išvada, kad AB Lietuvos paštas, atsakydama į pareiškėjo 2015-07-27 rašte išdėstytą prašymą, laikėsi ne visų iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų. Teismo nuomone, tai, kad skundžiamame akte nepateikiami argumentai dėl pareiškėjo 2015-07-27 rašte išreikšto nesutikimo su muitinės sąskaitoje Nr. 1802960664 jam apskaičiuota 8,69 Eur dydžio pašto rinkliava, nenurodoma, kuo remiantis ši rinkliava apskaičiuota, sudaro pagrindą teigti, kad motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, AB Lietuvos pašto 2015-08-03 raštas Nr. 3-4831 naikintinas, o AB Lietuvos paštas įpareigotina pareiškėjo 2015-07-27 rašte išdėstytą paklausimą išnagrinėti iš naujo ir pateikti jam iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus atitinkantį atsakymą.

6. Dėl žalos apmokestinant ir administruojant siuntą Nr. MT700601154 ir nagrinėjant su tuo susijusius pareiškėjo skundus

6.1. Pareiškėjas prašo teismo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos paštas, priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri jam buvo padaryta šioms institucijoms administruojant siuntą Nr. MT700601154 ir nagrinėjant su tuo susijusius pareiškėjo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytus skundus ir prašymus.

Šiame sprendime konstatuota, kad Muitinės departamentas (centrinis mokesčių administratorius), nenagrinėdamas pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstyto skundo Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, 2015-06-25 raštu Nr. (17.3/18)3B-6521 pavesdamas šį skundą nagrinėti ginčijamą sprendimą priėmusiam teritoriniam mokesčių administratoriui, neveikė taip, kaip centrinis mokesčių administratorius privalo veikti pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Taip pat konstatuota, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų neatitiko ir Vilniaus teritorinės muitinės (vietinio mokesčių administratoriaus) veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą dėl jos pačios priimto ir 2015-06-18 sąskaitoje pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664 išdėstyto sprendimo importo PVM apmokestinti pareiškėjui siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstas prekes ir apskaičiuoti šio mokesčio dydį. Konstatuota ir tai, kad AB Lietuvos paštas, atsakydama į pareiškėjo 2015-07-27 rašte išdėstytą prašymą, laikėsi ne visų iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų, taip buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją.

Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėdami su siuntos Nr. MT700601154 apmokestinimu ir administravimu susijusius pareiškėjo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytus prašymus ir skundus Muitinės departamentas, Vilniaus teritorinė muitinė ir AB Lietuvos paštas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, teisę gauti informaciją, nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis.

6.2. Pareiškėjas teismo, be kita ko, prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos pašto, priteisti šioms institucijoms administruojant siuntą Nr. MT700601154 ir nagrinėjant su tuo susijusius pareiškėjo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytus skundus ir prašymus jam padarytą turtinę žalą.

Pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio turtinė žala jam buvo padaryta. Tai, kad dėl šiame sprendime nustatytų Muitinės departamento, Vilniaus teritorinė muitinės ir AB Lietuvos pašto padarytų pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, teisės gauti informaciją pažeidimų, susijusių su jo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytų prašymų ir skundų nagrinėjimu, pareiškėjui būtų padaryta konkreti turtinė žala, nenustatyta ir nagrinėjant ginčą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos pašto, priteisti turtinę žalą, kuri jam buvo padaryta šioms institucijoms administruojant siuntą Nr. MT700601154 ir nagrinėjant su tuo susijusius jo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytus skundus ir prašymus, atmestinas nenustačius vienos iš būtinų sąlygų tokiai žalai atlyginti – turtinės žalos.

6.3. Pareiškėjas teismo, be kita ko, prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos pašto, priteisti šioms institucijoms administruojant siuntą Nr. MT700601154 ir nagrinėjant su tuo susijusius jo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytus skundus ir prašymus jam padarytą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į šiame sprendime nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl Muitinės departamento, Vilniaus teritorinės muitinės ir AB Lietuvos pašto pareigūnų ir darbuotojų netinkamų veiksmų ir priimtų sprendimų, nagrinėjant pareiškėjo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytus skundus ir prašymus, susijusius su siuntos Nr. MT700601154 administravimu, ja atsiųstų prekių apmokestinimu, buvo pažeistos pareiškėjo teisės gauti informaciją ir apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus. Dėl to pareiškėjas galėjo patirti diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus.

Pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečią turtinę ir neturtinę žalą patyrė, taip pat nenurodė, kokia suma būtų adekvati jo pažeistai teisei apginti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Vertinat pareiškėjo patirtų papildomų nepatogumų dydį, jo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštų turinį, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais ir jo teisių gauti informaciją ir apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad nagrinėjant pareiškėjo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytus skundus ir prašymus, susijusius su siuntos Nr. MT700601154 administravimu, ja atsiųstų prekių apmokestinimu, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsniu, 103 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. F. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-06-30 rašte Nr. (9.2/42)-2V-13997 išdėstytą sprendimą ir įpareigoti Muitinės departamentą pareiškėjo 2015-06-22 rašte išdėstytą skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo importo PVM apmokestinti jam siuntoje Nr. MT700601154 atsiųstas prekes ir šio mokesčio apskaičiavimo išnagrinėti Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Panaikinti AB Lietuvos pašto 2015-08-03 raštą Nr. 3-4831 ir įpareigoti AB Lietuvos paštą pareiškėjo 2015-07-27 rašte išdėstytą paklausimą išnagrinėti iš naujo.

Pripažinti, kad nagrinėjant pareiškėjo 2015-06-22 ir 2015-07-27 raštuose išdėstytus skundus ir prašymus, susijusius su siuntos Nr. MT700601154 administravimu, ja atsiųstų prekių apmokestinimu, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Skundo dalį dėl muitinės 2015-06-18 sąskaitos pašto siuntos gavėjui Nr. 1802960664 palikti nenagrinėtą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėHalina Zaikauskaitė