Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-442-422-13

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-02
Bylos Nr.: A-442-422-13
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01071-2012-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virginija Volskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dainius Raižys (pran.)
Atsakovas: Viešųjų pirkimų tarnybos
Pareiškėjas: AB „Lietuvos energija“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „EUROCASH1“, uždarajai akcinei bendrovei „G4S Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelsauga“

Kategorijos

33.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A442-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01071-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 33.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lietuvos energija“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „EUROCASH1“, uždarajai akcinei bendrovei „G4S Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelsauga“ dėl įpareigojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. kovo 13 d. Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą Nr. 4S-1103.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. vasario 1 d. pateikė pareiškėjui įpareigojimą sustabdyti Kauno HE ir Lietuvos elektrinės fizinės apsaugos paslaugų viešojo pirkimo (toliau – ir Pirkimo) procedūras ir pateikti su Pirkimu susijusius dokumentus. Pažymėjo, jog atlikusi Pirkimo procedūrų vertinimą, Tarnyba skundžiamu raštu pateikė pareiškėjui įpareigojimą (toliau – ir Įpareigojimas) panaikinti pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. sausio 30 d. posėdyje priimtus sprendimus dėl Pirkimo objekto I dalies laimėtojo, iš naujo įvertinti Pirkimo objekto I dalies dalyvių pasiūlymus, raštu informuoti Tarnybą apie Įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tvirtino, jog Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) bei pareiškėjo supaprastintų pirkimų tvarkos apraše, patvirtintame pareiškėjo generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nėra imperatyvių nuostatų, įpareigojančių pareiškėją atmesti visus tiekėjų pasiūlymus, jei tiekėjų pasiūlytos kainos viršija numatomo pirkimo vertę. Pareiškėjo teigimu lingvistinė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto analizė leidžia daryti išvadą, jog pirkimui pateikti pasiūlymai gali būti atmetami tik tokiu atveju, jeigu tenkina abi šias sąlygas: pasiūlytos kainos yra per didelės ir pasiūlytos kainos yra nepriimtinos perkančiajai organizacijai. Pareiškėjas nurodė nustatęs, kad laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina yra priimtina, todėl neturėjo teisės atmesti jo pasiūlymo. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad pirkimo instituto (VPĮ 9 straipsnis) tikslas – užtikrinti pirkimams skirtų perkančiųjų organizacijų lėšų panaudojimą ir pirkimų planavimą bei užtikrinti VPĮ imperatyvias nuostatas atitinkančių pirkimo procedūrų taikymą priklausomai nuo numatomo pirkimo vertės, tais atvejais, kai vykdant konkretaus pirkimo procedūras paaiškėja, kad tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertės viršija numatomo pirkimo vertę, VPĮ numato perkančiosioms organizacijoms imperatyvias elgesio taisykles tik tokiais atvejais, kai atliekant supaprastintą pirkimą tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertės viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas (VPĮ 11 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kai atliekant mažos vertės pirkimą tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertės viršija mažos vertės pirkimų vertę (VPĮ 2 straipsnio 15 dalis, 85 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo manymu tais atvejais, kai tiekėjų pateikti pasiūlymai viršija numatomo pirkimo vertę, tačiau tai neturi įtakos pirkimų verčių apskaitai perkančiojoje organizacijoje ir perkančiajai organizacijai neatsiranda imperatyvios pareigos pirkimo vykdymui taikyti procedūrines taisykles, reglamentuojančias kitas, nei pasirinkta pirkimo organizavimo metu pirkimų procedūras, VPĮ nuostatos, reglamentuojančios numatomo pirkimo vertės instituto taikymą, nenumato imperatyvaus įpareigojimo perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras. Pareiškėjo vertinimu, vykdydama Pirkimą, pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisija (toliau – ir Komisija), įvertinusi tiekėjo pasiūlytą kainą kaip priimtiną, Pirkimo objektui skirtų lėšų kiekį kaip pakankamą pirkimo objektui įsigyti ir nenustačiusi, kad pirkimas turėtų būti vykdomas pagal didesnės vertės pirkimų taisykles, neturėjo prievolės atmesti visų tiekėjų pasiūlymus bei tinkamai užtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 85 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Mano, kad Tarnybos išvada, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą yra klaidinga. Pažymėjo, jog skelbtuose Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta Pirkimui skiriama lėšų suma, todėl dalyviai, teikdami pasiūlymus, konkuravo tarpusavyje ir teikė geriausius galimus pasiūlymus bei neturėjo pagrindo manyti, kad jų pasiūlymai bus atmesti, jei jų vertė Pirkimo objekto I daliai viršys 600 000 Lt be PVM, II daliai – 900 000 Lt be PVM. Be to, pareiškėjas nurodė vadovavęsis pačios Tarnybos suformuota praktika nenurodyti didžiausios perkančiajai organizacijai priimtinos kainos. Tvirtino, jog Tarnyba, atlikusi kitus perkančiųjų organizacijų patikrinimus, ne kartą nurodė, kad perkančiosios organizacijos pažeidžia VPĮ reikalavimus tokiu atveju, jeigu net nesvarsto, ar nebuvo pasiūlyta per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina. Tokiais atvejais kaip pažeidimas buvo konstatuotas ne per didelės kainos pasiūlymas, o perkančiųjų organizacijų nesiimti veiksmai, siekiant išsiaiškinti, ar tokia per didelė kaina yra priimtina perkančiajai organizacijai (Tarnybos 2010 m. spalio 13 d. išvada dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos vykdymo pirkimo). Pareiškėjas nurodė, kad vadovavosi šia Tarnybos formuojama praktika ir svarstė klausimą, ar pasiūlytos kainos yra jam priimtinos. Pažymėjo, kad tam tikrais atvejais Tarnyba rekomenduoja laimėjusiu pripažinti tokį pasiūlymą, kuris, vertinant jį pagal ekonomiškai naudingiausią kriterijų, nepaisant jo per didelės kainos, yra ekonomiškai naudingiausias perkančiajai organizacijai. Taigi, pasak pareiškėjo, pati Tarnyba prieštarauja savo formuojamai praktikai tam tikrais atvejais leisdama per didelės kainos pasiūlymą pripažinti laimėjusiu, o tam tikrais atvejais – įpareigodama tokius sprendimus panaikinti. Nurodė, jog minėtoje išvadoje Taryba taip pat formuoja praktiką, leidžiančią tam tikrą kainą pripažinus per didele, ieškoti papildomo finansavimo šaltinio ir tik jo neradus atmesti pasiūlymus ir nutraukti pirkimą. Pareiškėjos teigimu, tik pati perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar jai yra priimtina laimėjusio pasiūlymo kaina. Pažymėjo, jog pareiškėjas priėmė sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo anksčiau nei Tarnyba savo tinklapyje patalpintoje naujienoje „Viešųjų pirkimų tarnyba informuoja apie Metodinės tarnybos priimtą sprendimą“ rekomendavo atmesti perkančiųjų organizacijų pasiūlymus, kai mažiausia pasiūlyta kaina viršija pirkimui suplanuotas lėšas, todėl pareiškėjas dalyvių pasiūlymus vertino ir sprendimą priėmė remdamasis Tarnybos suformuota ankstesne gerąja praktika bei vadovaudamasis VPĮ išdėstytais pagrindiniais pirkimų principais. Teigė, kad Tarnybos Įpareigojimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, yra akivaizdžiai neproporcingas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba įpareigojo naikinti sprendimus ir iš naujo vertinti Pirkimo I daliai pateiktus pasiūlymus neatsižvelgdama į tai, kad laimėjusio dalyvio kaina Pirkimo objekto 1 daliai viršija preliminarią vertę tik 5,5 proc. ir, kad bendra Pirkimo vertė neviršija planuotos vertės. Pažymėjo, jog pareiškėjas turi numatęs pakankamą biudžetą perkamoms paslaugoms įsigyti, o skaidydamas Pirkimo objektą į dalis pagal saugomus objektus, užtikrino dalyvių konkurenciją.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Paaiškino, kad pareiškėjo viešųjų pirkimų komisija 2011 m. gruodžio 29 d. posėdžio metu nusprendė organizuoti viešąjį pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu „Kauno HE ir Lietuvos elektrinės fizinės apsaugos paslaugų pirkimas“. Pažymėjo, jog Komisijos posėdžio protokole nurodyta, jog preliminari Pirkimo vertė yra 1 815 000 Lt (I Pirkimo objekto daliai – 600 000 Lt be PVM, II Pirkimo objekto daliai – 900 000 Lt be PVM). Nurodė, jog Komisija 2012 m. sausio 30 posėdžio metu nusprendė Pirkimo I dalies laimėjusiu dalyviu pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „Eurocash1“ (toliau – ir UAB „Eurocash1“) ir su ja sudaryti Pirkimo sutartį. Priimdama sprendimą Komisija vadovavosi pareiškėjo Prevencijos ir kontrolės departamento direktoriaus J. Š. 2012 m. sausio 30 d. tarnybiniu raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „Eurocash1“ pasiūlyta galutinė kaina yra ne per didelė, priimtina bendrovei. Nurodė, jog įvertinusi su Pirkimu susijusius dokumentus, Tarnyba nustatė, jog Komisija pripažinusi Pirkimo objekto I dalies laimėtoju UAB „Eurocash1“ galutinį pasiūlymą, kurio kaina viršijo numatytą Pirkimo objekto I dalies vertę, neužtikrino Aprašo 10.4.5 punkto nuostatų, kad bendrovė atmeta pasiūlymą, jeigu visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl Tvarkos aprašo 10.4.1-10.4.3 punktuose nurodytų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės bendrovei nepriimtinos kainos, įgyvendinimo, tuo pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal patvirtintas taisykles, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, kuris suponuoja perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą, laikymosi ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo. Atsakovas nurodė, jog remiantis Tvarkos aprašo 10.4.5 punktu pareiškėjas gali sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tik su tais tiekėjais, kurie pasiūlė ne per dideles, pareiškėjui priimtinas kainas. Pažymėjo, jog Komisija 2011 m. gruodžio 29 d. posėdžio metu nusprendė, kad I Pirkimo objekto daliai numatoma Pirkimo vertė yra 600 000 Lt be PVM, II Pirkimo daliai numatoma Pirkimo vertė yra 900 000 Lt be PVM, todėl būtent tiek lėšų pareiškėjas yra numatęs skirti Pirkimui, o tiekėjų kainos, neviršijančios šių ribų, laikytinos ne per didelėmis, priimtinomis pareiškėjui. Tokią išvadą atsakovas padarė remdamasis VPĮ 9 straipsnio 1 dalimi, Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 5 punktu. Atsakovo teigimu, vadovaujantis numatoma viešojo pirkimo verte yra nustatoma ne tik tai, kokio dydžio lėšas perkančioji organizacija ketina skirti prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, bet ir kokiu būdu turi būti vykdomas viešasis pirkimas (tarptautinis ar supaprastintas viešasis pirkimas). Pažymėjo, jog perkančioji organizacija negali keisti numatomos viešojo pirkimo vertės, numatoma viešojo pirkimo vertė gali būti tik tokia, kokia ji yra viešojo pirkimo pradžioje. Numatomos viešojo pirkimo vertės keitimas viešojo pirkimo vykdymo metu ar viešojo pirkimo pardavimo sutarties sudarymas su tiekėju, kurio pasiūlymas viršija numatomą viešojo pirkimo vertę, pažeistų VPĮ nuostatas dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo ir viešojo pirkimo procedūrų vykdymo. Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymo kaina viršija planuotą (skaičiuojamąją) konkretaus viešojo pirkimo vertę, būtų pažeistas VPĮ įtvirtintas skaidrumo principas, nes taip perkančiajai organizacijai būtų sudaryta galimybė subjektyviai vertinti VPĮ įtvirtintą „per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“ institutą ir sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį už pasiūlytą kainą, viršijančią konkrečiam viešajam pirkimui skirtas (perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo pradžioje turimas) lėšas. Pažymėjo, jog Europos Komisija, atlikusi Lietuvoje vykdytų projektų, finansuojamų Sanglaudos fondo lėšomis, auditą, nurodė, kad netiksliai apskaičiuotas viešojo pirkimo biudžetas yra pačios perkančiosios organizacijos klaida, todėl pastabėjusi neatitikimą tarp realiai tiekėjų siūlomų kainų ir lėšų, numatytų viešajam pirkimui vertės, turi iš naujo pradėti viešojo pirkimo procedūras (Europos Komisijos audito ataskaita Nr.2008/LT/REGIO/J3/679/1). Nurodė, jog išimtis galėtų būti taikoma, t. y. viešajam pirkimui skirtų lėšų dydžio keitimas pasiūlymų vertinimo metu atliekamas tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir motyvuotam raštiškam pagrindimui. Tvirtino, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 31 d. Komisijos posėdyje nusprendęs, kad .,<...> EUROCASH1, UAB galutiniame pasiūlyme nurodyta kaina yra ne per didelė, priimtina Bendrovei <...>“ neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi, nes numačiusi, kad I Pirkimo daliai bus skirta 600 000 Lt be PVM, I Pirkimo dalies laimėtoju išrinko tiekėją, pasiūliusį 633 085,19 Lt be PVM kainą. Pažymėjo, jog pareiškėjo Komisijos protokoluose nėra nurodyta, kad jis palygino tiekėjų pasiūlymų kainas su I Pirkimo daliai skirtomis lėšomis, nenurodyta motyvų, objektyvių aplinkybių, kad kaina I Pirkimo objekto daliai yra priimtina ir kad pareiškėjas turės lėšų sumokėti už Pirkimo metu įsigytas paslaugas. Tvirtino, jog pareiškėjo Tarnybai pateikti dokumentai neįrodė ir nepagrindė, kad jo priimti sprendimai atitinka VPĮ reikalavimus, jog Pirkimo procedūros vykdytos nepažeidžiant imperatyvių, visuotinai privalomų reikalavimų. Pažymėjo, jog pareiškėjo Prevencijos ir kontrolės departamento direktoriaus J. Š. 2012 m. sausio 30 d. tarnybiniame rašte „Dėl Kauno HE ir Lietuvos elektrinės fizinės apsaugos paslaugų pirkimo“ nėra nurodyti motyvai, kodėl tiekėjo UAB „EUROCASH1“ pasiūlyta galutinė kaina I Pirkimo daliai yra tinkama pareiškėjui, nors pats pareiškėjas numatė Pirkimui skirti mažesnį lėšų kiekį. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs jokių motyvų ar argumentų, kodėl nebuvo atmestas tiekėjo UAB „EUROCASH1“ pasiūlymas, todėl jo teiginiai, kad jis svarstė pasiūlymo kainos priimtinumo klausimą, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas tvirtino, jog vertinimo išvadoje yra nurodyti visi teisės aktai ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis rėmėsi. Be to, pažymėjo, jog VPĮ pažeidimui kvalifikuoti jokių pasekmių nustatyti nereikia.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino 2012 m. kovo 13 d. Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą Nr. 4S-1103.

Teismas pažymėjo, jog norminiuose aktuose nėra apibrėžta, kas turi būti laikoma perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina dėl jos dydžio. Šį klausimą konkrečiu atveju sprendžia pati perkančioji organizacija. Sprendė, jog per didelė, nepriimtina perkančiajai organizacijai kaina yra vertinamasis kriterijus, kurį kiekvienu atveju gali nustatyti perkančioji organizacija. Pažymėjo, jog perkančioji organizacija savo nuožiūra priima sprendimą dėl tam tikrų paslaugų ar darbų pirkimo atitinkamai įvertinusi savo poreikius ir finansines galimybes. Vis dėlto, nurodė, jog perkančiajai organizacijai nėra suteikta besąlygiška teisė atmesti tiekėjų pasiūlymus be jokių nepriimtinos kainos vertinimo pagrindų, ji yra saistoma viešųjų pirkimų principų ir tikslo. Pažymėjo, jog šiuo atveju, yra svarbi teisminėje praktikoje suformuluota taisyklė, kad perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyvios VPĮ nuostatos. Tvirtino, jog imperatyvių teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikštis esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą, taip pat kai priimtas pirkimų komisijos sprendimas leidžia daryti išvadą, kad neracionaliai panaudotos lėšos ir laimėtoju šiuo konkrečiu atveju turėjo būti ne komisijos paskelbtas pirkimų dalyvis, bet būtent tas dalyvis, kurio pasiūlymas buvo atmestas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2005, Nr. 3K-3-295/2007). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pareiškėjas nenurodė motyvų, jog kaina I Pirkimo objekto daliai yra priimtina ir kad pareiškėjas turės lėšų sumokėti už Pirkimo metu įsigytas paslaugas. Nurodė, jog Pirkimų skyriaus vadovei skirtu 2012 m. sausio 30 d. tarnybiniu raštu dėl Kauno HE ir Lietuvos elektrinės fizinės apsaugos paslaugų pirkimo pareiškėjo Prevencijos ir kontrolės departamento direktorius patvirtino, kad I pirkimo objekto daliai UAB „EUROCASH1“ pasiūlyta galutinė kaina yra ne per didelė, priimtina bendrovei. Teismo nuomone, turėdama šią informaciją, Viešųjų pirkimų komisija turėjo teisę vertinti UAB „EUROCASH1“ pasiūlymą jai priimtinu, vidiniu įsitikinimu paremtu būdu, ką ji ir padarė. Pažymėjo, jog laimėjusiu dalyviu I pirkimo objekto daliai pripažinus UAB „EUROCASH1“, kurios galutinė pasiūlyta kaina (3 metams) buvo 633 085,19 Lt be PVM (766 033,08 Lt su PVM), o II pirkimo objekto daliai (3 metams) laimėtoju pripažinus UAB „EUROCASH1“, pasiūliusiai 856 728 Lt be PVM (1 036 640,88 Lt su PVM), nebuvo viršyta numatyta bendra preliminari pirkimo vertė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog Komisijos išvada, kad UAB „EUROCASH1“ pasiūlyta paslaugų kaina yra perkančiajai organizacijai ne per didelė, priimtina, laikytina visiškai pagrįsta ir nereiškia neracionalaus pareiškėjo lėšų panaudojimo. Pažymėjo, jog remtis tokiu atveju kokiais nors specialiais paskaičiavimais, pagrindžiančiais pareiškėjo galimybę sumokėti lėšas už įsigytas paslaugas pareiškėjas neprivalėjo. Nurodė, jog bylos duomenimis nepaneigtas pareiškėjo argumentas, kad iš tikrųjų jis turi pakankamai piniginių lėšų sutarčiai įvykdyti. Teismas laikė, kad priešingu atveju, t. y. jeigu pareiškėjas, žinodamas, kad UAB „EUROCASH1“ pasiūlymas atitinka Tvarkos aprašo ir Pirkimo sąlygų nuostatas, jo kaina yra mažiausia ir ji turėtų būti pripažinta laimėtoju, tačiau šį pasiūlymą dirbtinai atmestų tik dėl formalaus preliminaraus pirkimo vertės neatitikimo, neužtikrintų viešųjų pirkimų tikslo – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, toks racionalus lėšų panaudojimas sietinas su perkančiosios organizacijos įsigijimu jai reikalingų paslaugų sudarant sutartį su tiekėju, pasiūliusiu mažiausią kainą. Pažymėjo, jog skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumo principas reiškia ir lemia perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą. Skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti: konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-83/2009). Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-150/2010; Nr. 3K-3-25/2009). Nurodė, jog šiuo atveju, Pirkimo objekto vertė dalyviams iš anksto nebuvo žinoma, todėl laimėtoju pripažinus dalyvį, kurio galutinė kaina nors ir viršijo pareiškėjos numatytą preliminarią kainą, savaime nepažeidžiamas tiekėjų lygiateisiškumo principas ir nė vienam tiekėjui nesuteikiama nepagrįsto pranašumo. Skaidrumo principas, pasireiškiantis ir perkančiosios organizacijos prognozuotumu, nebuvo pažeistas, nes Pirkimo dalyviams buvo suprantama, jog perkančioji organizacija, atlikusi Pirkimo procedūras, laimėtoju pripažins geriausią pasiūlymą pateikusįjį.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Iš esmės pakartojo atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodytus motyvus. Papildomai pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlyta kaina viršija planuotą konkretaus viešojo pirkimo vertę, būtų pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, nes perkančiajai organizacijai būtų sudaryta galimybė subjektyviai vertinti VPĮ įtvirtintą „per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“ institutą ir sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį už pasiūlytą kainą, viršijančią konkrečiam viešajam pirkimui skirtas lėšas. Tvirtino, jog dėl subjektyvaus „per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“ instituto vertinimo perkančioji organizacija gali vengti sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tuo tiekėju, kuris perkančiajai organizacijai bus „nepalankus“. Pažymėjo, jog tokia perkančiajai organizacijai suteikta diskrecija būtų nesuderinama su tiekėjų teisėtų lūkesčių principu. Atsakovo įsitikimu, „per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“ vertinimas turėtų būti siejamas su objektyviais kriterijais: infliacijos įtaka kainai, viešojo pirkimo procedūrų metu padidėjusios rinkos kainos, mokesčių didėjimas ir panašiai. Pažymėjo, jog VPĮ tikslas – užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, atsakovo manymu, perkančioji organizacija, vykdanti viešąjį pirkimą, privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jame nurodyta kaina yra per didelė, viršijanti perkančiosios organizacijos galimybes ir neužtikrinanti racionalaus ir taupaus turimų lėšų naudojimo, nes priešingu atveju pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas būtų neįgyvendintas. Atsakovas tvirtino, jog priešingai nei nurodė teismas, numatomos viešojo pirkimo vertės nustatymas viešojo pirkimo pradžioje ir tiekėjo pasiūlymo atmetimas dėl per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos negali būti ir nėra laikomi formaliu dalyku. Pažymėjo, jog pasiūlymo pateikimas konkrečiam tiekėjui negarantuoja, jog būtent jis taps viešojo pirkimo laimėtoju, todėl šis pasiūlymas negali sukelti teisėto lūkesčio dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teigė, jog tam, kad būtų sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, tiekėjo pasiūlymas turi atitikti visus viešojo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o tiekėjo pasiūlyta kaina turi būti ne tik mažesnė už visų kitų tiekėjų pasiūlytas kainas, bet ir būti tokia, kokią perkančioji organizacija būtų pajėgi sumokėti.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko.

Nurodė, jog atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame pateikti tik bendro pobūdžio apelianto teiginiai bei svarstymai. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į VPĮ 84 straipsnio 2 punktą ir Aprašo 8.1 punktą, renkantis pirkimo būdą ir vykdant pirkimą nebuvo svarbi Pirkimo vertė. Tvirtino, jog Europos Komisijos audito ataskaitoje, kuria remiasi apeliantas, buvo nagrinėjamos visiškai kitokios aplinkybės. Minėtoje ataskaitoje buvo nustatyta, kad netinkamai nustačiusi pirkimo biudžetą perkančioji organizacija netinkamai taikė pirkimo būdą. Pažymėjo, jog Europos Komisijos nagrinėtu atveju pasiūlymų kainos viršijo planuotą pirkimų biudžetą 40 proc., tuo tarpu ginčo atveju Pirkimą laimėjusio dalyvio kaina Pirkimo objekto I daliai viršijo preliminarią vertę tik 5,5 proc., o abiems objekto dalims jos apskritai neviršijo. Manė, jog apeliantas nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą dėl kainos priimtinumo pareiškėjui. Teigė, jog apeliantas turėtų įrodyti, kokiu pagrindu remdamasis tvirtina, kad pareiškėjas pažeidė įstatymą, bei kokiu pagrindu remdamasis teigia, jog pareiškėjas nepajėgus mokėti Pirkimo laimėtojo pasiūlytos kainos. Pažymėjo, jog naujo viešojo pirkimo organizavimas reikštų papildomas lėšas, papildomą administracinę naštą skelbiant, vykdant pirkimo procedūras. Tai ne tik neatitiktų pareiškėjo interesų, tačiau neatitiktų ir būtinų bei pagrįstų administravimo tikslų, t. y. pažeistų proporcingumo principą. Apelianto teiginys, kad dėl subjektyvaus „per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“ instituto vertinimo perkančioji organizacija gali vengti sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tuo tiekėju, kuris perkančiajai organizacijai bus „nepalankus“, yra deklaratyvus ir hipotetinis. Paaiškino, jog skelbtuose Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta Pirkimui skiriama lėšų suma, todėl dalyviai, teikdami pasiūlymus, konkuravo tarpusavyje ir neturėjo pagrindo manyti, kad jų pasiūlymai bus atmesti dėl per didelės kainos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. kovo 13 d. viešojo pirkimo procedūrų vertinimo Nr.4S-1103, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas panaikinti Pirkimo komisijos 2012 m. sausio 30 d. posėdyje (protokolas Nr.85) priimtus sprendimus dėl pirkimo objekto I dalies (Kauno HE fizinės apsaugos paslaugos pirkimo) laimėtojo, iš naujo įvertinti Pirkimo objekto I dalies dalyvių pasiūlymus bei raštu informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą.

Pareiškėjas pirkimo organizavimo 2011 m. gruodžio 29 d. protokolu Nr.250 organizavo Kauno HE ir Lietuvos elektrinės fizinės apsaugos paslaugų pirkimą. Pareiškėjas numatė, kad šio pirkimo preliminari vertė yra 1 500 000 Lt be PVM (1815000 Lt su PVM), t.y. I pirkimo objekto dalis (Kauno HE) 600 000 Lt be PVM (726 000 Lt su PVM, II pirkimo objekto dalis (Lietuvos elektrinė) – 900 000 Lt be PVM (1 089 000 Lt su PVM) (b.l. 155).

Pirkimo sprendimo 2012 m. sausio 30 d. protokolu Nr.85 laimėjusia pirkimą buvo pripažinta UAB „EUROCASH1“, pateikusi mažiausią kainą I pirkimo objekto daliai (Kauno HE fizinės apsaugos paslaugos) 633 085,19 Lt be PVM (766 033,08 Lt su PVM), o II pirkimo objekto daliai (Lietuvos elektrinės fizinės apsaugos paslaugos) 85 6728 Lt be PVM (1 036 640,88 Lt su PVM) (b.l. 13-14).

Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad pareiškėjas, pripažindamas pirkimo objekto I dalies laimėtoju UAB „EUROCASH1“, kurios galutinio pasiūlymo kaina viršija numatytą preliminarią pirkimo objekto I dalies kainą, neužtikrino Lietuvos energija, AB supaprastintų pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos energija, AB generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr.3 (toliau – ir Aprašo) 10.4.5 punkto, kuris numato, kad bendrovė atmeta pasiūlymą jeigu buvo pasiūlytos per didelės, bendrovei nepriimtinos kainos (b.l. 16-27). Tuo, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymų 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei šio straipsnio 2 dalį. Atsakovas, atsižvelgdamas į šiuos teisės aktų pažeidimus ir priėmė skundžiamą įpareigojimą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-395 redakcija) nustatė, kad perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnio nustatyt tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jei toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.

Iš skundžiamo administracinio akto turinio matyti, kad esminis pažeidimas, kurį, atsakovo nuomone, padarė pareiškėjo pirkimų komisija yra tai, jog ši komisija neatmetė UAB „EUROCASH1“ pasiūlymo dėl pirkimo objekto I dalies, kuris viršijo numatomą preliminarią pirkimo vertę.

Kaip jau buvo minėta, Aprašo 10.4.5. punktas nustato, kad bendrovė atmeta pasiūlymą, jeigu visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl Tvarkos aprašo 10.4.1-10.4.3. punktuose nurodytų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, bendrovei nepriimtinos kainos.

Analogiška nuostata yra suformuluota Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris nustato, jog perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Taigi vertinant pareiškėjo veiksmų, vykdant viešąjį pirkimą, atitikimą Aprašo 10.4.5 punkto reikalavimams, yra reikšmingas Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina inter alia gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

Byloje esantys viešojo pirkimo dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas organizavo bendros 1 500 000 Lt be PVM preliminarios vertės paslaugų viešąjį pirkimą, kurio objektas buvo suskirstytas į dvi atskiras dalis, kurių kiekvienai buvo numatyta sudaryti atskiras pirkimo sutartis. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant klausimą, ar Aprašo 10.4.5 punkto prasme nagrinėjamo viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina buvo per didelė ir buvo nepriimtina pareiškėjui, būtina vertinti ne tik tai, ar UAB „EUROCASH1“ pasiūlymas viršijo atskiros pirkimo objekto dalies numatytą preliminarią pirkimo kainą, bet privalu atsižvelgti ir į tai, ar UAB „EUROCASH1“ pasiūlymai abejoms pirkimo objekto dalims viršija bendrą pareiškėjo suplanuotą pirkimui skirtiną sumą.

Minėtas pirkimo sprendimo 2012 m. sausio 30 d. protokolas Nr.85 patvirtina, jog šio viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlyta bendra paslaugų kaina (abiem pirkimo objekto dalims) neviršija pareiškėjo numatytos preliminarios pirkimo vertės. Taigi nėra pagrindo, atsižvelgiant minėtame atsakovo įpareigojime nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamas administracinis sprendimas, pripažinti, jog UAB „EUROCASH1“ pasiūlyta apsaugos paslaugų kaina buvo per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, jog UAB „EUROCASH1“ pasiūlymas dėl pirkimo objekto I dalies viršijo numatomą preliminarią šio objekto dalies pirkimo vertę, nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, neatmesdamas UAB „EUROCASH1“ pasiūlymo dėl pirkimo objekto I dalies, nesilaikė Aprašo 10.4.5 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymų 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą bei šio straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą administracinį aktą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Dainius Raižys Virginija Volskienė