Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Patvarkymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyti patenkinti skundą (4–9 b. l.) antstolė E. M. atnaujino skundo padavimo terminą, A. M. skundo netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė E. M., vykdydama Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-07-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-255-98/2010 dėl 862,42 Eur skolos ir 2 Eur pašto išlaidų, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-09-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-642-715/2009 dėl 47 Eur žyminio mokesčio, Telšių apskrities vyr. PK Mažeikių PK VTS PP vykdomąjėį dokumentą Nr. A 007749 dėl 579 Eur baudos, Skuodo rajono apylinkės teismo 2005-11-15 išduoto vykdomojo rašto Nr.2-426/2005 dėl išlaikymo dukrai D. M. ir sūnui E. M. išieškojimo išieškotojų UAB „Moki lizingas“, valstybės ir J. M. naudai iš pareiškėjo A. M., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, 2014 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad lėšos, į kurias nukreiptas išieškojimas, yra nereguliarios, teikiamos įkalintam asmeniui kaip parama, skirtos būtiniausiems jo poreikiams patenkinti, nes jis nedirba ir turi rimtų sveikatos problemų, todėl išieškojimo nukreipimas į šias sumas pažeidžia ne tik skolininko teises ir interesus, bet ir žemina šio asmens orumą, kelia grėsmę esminėms jo teisėms, ginamoms ne tik Lietuvos įstatymų, bet ir Europos žmogaus teisių konvencijos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Kartu įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus, tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma, šio turto sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas A. M. šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose ir teigia, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra skirtos būtent jo poreikių patenkinimui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šios konkrečios bylos faktinę situaciją, t.y. kuomet teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius, papildomus poreikius, tame tarpe ir duomenų apie rimtas sveikatos problemas, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, LR CPK 668 straipsnio taikymas būtų ydingas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad skolininkui A. M., įrodinėjančiam, kad antstolei areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti asmens higienos prekių, kanceliarinių prekių, medikamentų bei susimokėti už elektros energijos naudojimą, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.). Nors BVK 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios skolininkui A. M., privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui skolininkas nepateikė. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad patikrinti pareiškėjo pateiktus argumentus yra Mažeikių rajono apylinkės teismo ir antstolės prerogatyva. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo užklausti Alytaus Pataisos namų administraciją apie A. M. sveikatos būklę ir sergamas ligas.

LR CPK 739 straipsnyje yra konkrečiai nurodytos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti. Minėtame straipsnyje nurodytas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas yra baigtinis, o jame pinigų sumos, pervestos skolininkui jo giminaičių, į šį sąrašą nepatenka. Taigi. nesant draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, gautas iš savo giminaičių, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į A. M. sąskaitą, esančią Alytaus pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju netaikė CPK 739 straipsnio, kadangi apelianto teiginys dėl negalimumo išieškoti iš šių lėšų, yra nepagrįstas. Minėtame CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, t. y. išmokos, pašalpos ir kt. sumos, yra specialios paskirties, jos glaudžiai susijusios su pačiu asmeniu, jo socialiniu statusu, taip pat darbiniais santykiais, todėl įstatymų leidėjas, numatydamas tokius išieškojimo iš jų vykdymo procese ribojimus ir draudimus, siekia užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, nes vykdymo procese turi būti apsaugotos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui esant įkalinimo įstaigoje jo minimalūs poreikiai yra užtikrinami, kadangi apeliantas atliekant bausmę yra išlaikomas valstybės, į tai, kad teisės aktai nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į lėšas, gautas iš savo giminaičių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Apeliantas įsitikinęs, kad antstoliui areštavus jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje yra apribojamos galimybės pasinaudoti savo teisėmis, kas suponuoja ne tik jo teisių pažeidimą, bet ir žemina šio asmens orumą.

Paminėtina, kad piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Minėta, kad CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas antstolio patvarkymas šiuo atveju pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, o taip pat žemina jo orumą. Skolininkui priklausančios sąskaitos areštas nėra žeminantis jo orumą, o yra antstolio nustatytos pareigos tinkamas vykdymas (LR CPK 733 str.).

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.