Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. G. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Ramūnas Girevičius ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Patikslino, kad nereiškia prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jokių duomenų apie atsakovą nėra žinoma. Papildomai paaiškino, kad ieškovės mamos valdytas žemės sklypas buvo apibrėžiamas kaip susidedantis iš dviejų dalių. Žemės sklypo dalis, kuri buvo priskirta valdymui ir naudojimui buvo iš valstybės įsigyta, o pastatai buvo ieškovės paveldėti iš mamos. Ieškovė buvo pamiršusi, kad sklypą buvo ne paveldėjusi, o įsigijusi iš asmeninių lėšų. Sklypo įsigijimo metu ji su atsakovu jau neturėjo santuokinių ryšių. Atsakovas niekada nevaldė minėto žemės sklypo, nemokėjo už jį mokesčių. Atsakovas neturi jokių juridinių teisių į šį žemės sklypą. 1995 m. balandžio 24 d. ieškovė pardavė žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjui J. K., šiame sandoryje atsakovas V. G. kaip turto savininkas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė E. K. ir atsakovas V. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 1501. Kretingos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 104v E. K. leista įsigyti 3405 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 127,44 Lt. 1995 m. balandžio 6 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P 56/95-0114, pagrindu už 127,44 Lt valstybines vienkartines išmokas bei tikslines kompensacijas buvo įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Minėtas turtas valstybės įmonės „Registrų centras“ įregistruotas E. K. vardu. E. K. ir V. G. ištuoka įregistruota Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 419. Nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Ieškovės motinai E. B. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ji valdė ir naudojo valstybei priklausančius 0,2161 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1244 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, kurio adresas taip pat buvo (duomenys neskelbtini) (vėliau suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini)). E. B. (duomenys neskelbtini) mirė ir 1995 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2421 pagrindu, jos turtą paveldėjo dukra, ieškovė E. K.. Ieškovė įgyvendindama savo paveldėjimo teisę, santuokos su V. G. metu, savo asmeninėmis lėšomis iš valstybės nusipirko motinos valdytą bendro žemės sklypo dalį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė E. K. prašo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį režimą, teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo žemės sklypas įgytas 1995 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), tačiau bylą dėl šio turto pripažinimo asmenine nuosavybe teismas turi spręsti pagal galiojančio CK normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis). Tiek SŠK, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kilus ginčui, ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 3.89 straipsnio 1 dalį, 3.90 straipsnį ir kt., pagal turto įgijimo ir/ar tvarkymo aplinkybes. Asmuo, kuris teigia, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją dėl sutuoktinių turto bendrumo.

CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje numatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Šiuo atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu teiktų ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad nors šalys ir buvo susituokusios, tačiau įsigyjant ginčo žemės sklypą jų santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę, jie bendro ūkio nebevedė. Nutraukus santuoką, turtą ir toliau valdė ieškovė, atsakovas šiuo turtu nesidomėjo. Nors žemės sklypas įgytas santuokos metu, tačiau visi žemės sklypo pirkimui iš valstybės reikalingi dokumentai buvo sudaromi E. K. vardu. Žemės sklypas įregistruotas tik E. K. vardu. Iš Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P 56/95-0114 2 dalies b punkto matyti, kad žemės sklypas įsigytas už 127,44 Lt valstybines vienkartines išmokas (investicinius čekius), kurios buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis) ir buvo laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Taupomojo banko 1995 m. balandžio 3 d. pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. I-4169 patvirtina, kad ieškovė už žemės sklypą sumokėjo 127,44 Lt. Taip pa į bylą pateiktų kvitų duomenimis ieškovė už žemės sklypų registraciją 1995 m. balandžio 20 d. sumokėjo 57,69 Lt. Be to, žemės sklypą ieškovė įgijo iš valstybės po to, kai mirė šį sklypą valdžiusi ieškovės mama ir ieškovė paveldėjo nekilnojamąjį turtą - pastatus, kurie buvo kitoje, kaip bendro su ginčo sklypu, sklypo dalyje ir kurio kaip bendro sklypo adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovė pardavė irgi iš valstybės įgytą žemės sklypą prie paveldėtų pastatų kartu su jais be atsakovo sutikimo ir/ar leidimo. Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypas ieškovės buvo įgytas ne tik iš asmeninių ieškovės lėšų, bet ir jos valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, t.y. ieškovė leistinais įrodymais paneigė šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinio patenkinimo atveju paprastai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš priešingos ginčo šalies – atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, bei tai, kad ieškovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 23,79 Eur. Ši suma viršija rekomendacijose numatyto minimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydį (8,00 Eur), todėl priteistinos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas jam taip pat įteiktinas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. balandžio 6 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P 56/95-0114, įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus ir 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Įteikti atsakovui V. G. teismo sprendimą viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.