Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų N. T., A. O., A. O., S. V. ir nuteistojo N. K. gynėjos Aušros Ručienės bei nukentėjusiojo V. L. (dėl nuteistųjų S. V., N. T. ir A. O.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) (dėl didelės vertės turto prievartavimo iš J. C. R.) - laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2010 m. spalio 25 d. laikas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2010 m. spalio 25 d. laikas.

N. K. pagal BK 180 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), 181 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo redakcija) (dėl turto prievartavimo iš C.J. R.), 327 (1) str. (2000-06-15 įstatymo Nr.VIII-1736 redakcija), 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija), išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

N. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2008 m. lapkričio 5 d. laikas.

S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2008 m. lapkričio 17 d. laikas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 2 d., perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas už tai, kad kartu su N. K., A. O., E. Š., kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas dėl jam taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių, B. S., kuriam tyrimas išskirtas dėl paieškos, ir R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, kartu subūrė organizuotą grupę ir veikdami organizuota grupe padarė eilę nusikaltimų, o būtent:

B. S., siekdamas nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus ir taip nusikalstamu būdu gauti pajamas, laikotarpiu iki 2002 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytu metu, Kaune, surado asmenis, siekiančius vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas - R. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, N. K., A. O., A. O., E. Š., ir su jais susitarė nuolat kartu daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, palaikyti pastovius ryšius, dalintis iš nusikalstamos veikos gaunamomis lėšomis, taip pat susitarė kartu ieškoti automobilių bei kitų turto objektų, kuriuos galima pagrobti, ieškoti pagrobtiems automobiliams saugoti tinkamų vietų, asmenų, galinčių sutaisyti bei nupirkti šiuos automobilius, kartu nuolat ieškoti būdų kaip padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimus, gauti vagystėms ir plėšimams daryti reikalingas priemones - policijos uniformas, krivūles, kaukes ir pan., ir šiuos susitarimus grupės nariai bendromis pastangomis įgyvendino, o vėliau darydami konkrečius nusikaltimus tarpusavyje pasiskirstydavo užduotimis ir vaidmenimis. Tokiu būdu B. S., R. K., kuriam atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, N. K., A. O., A. O. ir E. Š. kartu subūrė organizuotą grupę ir organizuotos grupės nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat ir su kitais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, nuo 2002 m. gegužės mėn. iki 2004 m. gruodžio mėn. padarė šiuos nusikaltimus:

veikdami organizuota grupe B. S., A. O. ir E. Š., neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami laisvę, atvirai prievartavo iš J.C. R. didelės vertės turtą, o būtent:

2002 m. balandžio mėn.- gegužės mėn. pirmoje pusėje organizuotos grupės nariai B. S., A. O. ir E. Š., siekdami nusikalstamu būdu užvaldyti didelės vertės pinigines lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo J.C. R., sukūrė nusikaltimo padarymo planą, surado nusikaltimo bendrininkus, pasiskirstė vaidmenimis, parengė nusikaltimo darymo priemones. B. S. nurodė I. M., pažinojusiai nukentėjusįjį, jį apgaule atgabenti į nuošalią vietą, taip pat susitarė su A. P., kad šis leis bendrininkams naudotis jam priklausiusiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei savo automobiliu atvyks į B. S. nurodytą vietą. Vykdant nusikaltimo padarymo planą, 2002 m. gegužės 15 d. I. M. apgaule atvežė J.C. R. į B. S. nurodytą vietą miške, Jonavos r., ten I. M. automobilį sustabdė policininko uniformos drabužiais apsirengęs E. Š., A. O. prievarta įsodino J.C. R. į A. P. vairuojamą automobilį ir nurodė jį nuvežti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį A. O. prievarta nuvedė J.C. R.. Nurodytame name nuo 2002 m. gegužės 15 d. iki 2002 m. gegužės mėn. antros pusės, tiksliai nenustatytos dienos, organizuotos grupės nariai B. S., A. O. ir E. Š. laikė J.C. R. namo rūsyje prirakintą grandinėmis, taip neteisėtai jam atimdami laisvę ilgiau nei 48 valandoms, bendrais veiksmais naudojo J.C. R. atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, taip palauždami nukentėjusiojo valią, iš J.C. R. pagrobė jo turėtas bankų mokėjimo korteles ir internetinės bankininkystės identifikavimo kortelę (R.M. N. vardu išduotą Lietuvos taupomojo banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. 6764650025395000, E. P. vardu išduotą „S. T.“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. 4011802154468605, V. B. vardu išduotą „Washington Mutual“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. 4254369161201011, E. A. vardu išduotą „Firstcard“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. 4366163056975390, „Bank One“ banko mokėjimo kortelę „ATM“ Nr. 5610861010807374, V. B. ir I. M. vardu išduotą „S. T.“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. 4011802152494058, M. S. vardu išduotą „Washington Mutual“ banko mokėjimo kortelę, A. A. vardu išduotą „S. T.“ banko mokėjimo kortelę, S.L. B. vardu išduotą „Bank One“ banko mokėjimo kortelę ir banko „Hansabankas“ internetinės bankininkystės identifikavimo kortelę Nr. 3206), ir, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė J.C. R. atlikti jų naudai turtinio pobūdžio veiksmus – atskleisti bendrininkams nukentėjusiojo turėtų mokėjimo kortelių identifikavimo (PIN) kodus ir internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius, taip prievartaudami iš nukentėjusiojo didelės vertės ne mažiau kaip 45583,92 Lt turtą, dėl ko J.C. R. įvykdė šiuos reikalavimus, t. y. už tai, kad tokiais veiksmais jis (A. O.) padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Taip pat, jis (A. O.) nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su N. K., R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami laisvę, atvirai prievartavo iš A. P. didelės vertės turtą, o būtent:

2003 m. sausio mėn. antroje pusėje organizuotos grupės nariai N. K., R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ir A. O., siekdami prievartaujant turtą užvaldyti didelį kiekį didelės vertės mobiliojo ryšio telefonų, kuriais, jų įsitikinimu, disponavo A. P., sukūrė nusikaltimo padarymo planą, surado nusikaltimo bendrininkus, pasiskirstė vaidmenimis, parengė nusikaltimo darymo priemones. Vykdant nusikaltimo padarymo planą 2003 m. sausio mėn. antroje pusėje - vasario mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 20 - 21 val., A. O. apgaule įkalbėjo A. P. kartu nuvažiuoti į nukentėjusiajam priklausiusį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems nuvykus į nurodyto namo kiemą, A. O. pargriovė A. P. ant žemės, tuo metu į namo kiemą pateko N. K., R. K. bei tyrimo metu nenustatyti asmenys, bendrininkai panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į galvos ir kaklo sritį, sukeldami fizinį skausmą, jį nutempė į namo rūsyje esančią pirties patalpą, kur R. K. ir A. O. rankomis sudavė A. P. ne mažiau kaip po du smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldami fizinį skausmą, N. K. nuėmus batą nuo nukentėjusiojo dešinės kojos A. O. kojos padą degino įkaitintu lygintuvu, padarydamas A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. K. ir kitas asmuo grasino A. P. daiktais, panašiais į pistoletus, visi bendrininkai žodžiais grasino A. P. nužudyti ir sužaloti. Panaudoto psichinio ir fizinio smurto pasėkoje palaužę nukentėjusiojo valią bendrininkai, neturėdami teisėto pagrindo, bendrai atvirai pareikalavo, kad A. P. jiems perduotų, neva pas jį buvusius, mobiliojo ryšio telefonus ne mažesnės kaip 15000 JAV dolerių (ne mažesnės kaip 47550 Lt) vertės, o A. P. pasakius, jog telefonai yra pas M. M., reikalavo, kad nukentėjusysis paskambintų M. M. ir nurodytų jo turimus telefonus perduoti A. O.. A. P. įvykdžius šį reikalavimą bendrininkai prievarta laikė nukentėjusįjį namo rūsyje, taip neteisėtai jam atimdami laisvę, o A. O. nuvyko pas M. M. ir iš jo paėmė jo turėtus mobiliojo ryšio telefonus ne mažesnės kaip 15000 JAV dolerių (ne mažesnės kaip 47550 Lt) vertės, t. y. už tai, kad tokiais veiksmais jis (A. O.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Taip pat, jis (A. O.) nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su N. K., R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ir A. O., neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, atvirai prievartavo iš A. P. didelės vertės turtą, o būtent:

2003 m. pabaigoje organizuotos grupės nariai N. K., R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, jis (A. O.) ir A. O., siekdami prievartaujant turtą užvaldyti didelės vertės pinigines lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo A. P., sukūrė nusikaltimo padarymo planą ir pasiskirstė vaidmenimis. 2003 m. gruodžio mėn. pabaigoje - 2004 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, A. O. surado nuo jų besislapsčiusį A. P., jį jėga nuvedė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į šį butą taip pat atvyko A. O., R. K. ir N. K.. Bute N. K. vieną kartą spyrė A. P. į koją, R. K. rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į veidą, taip panaudodami fizinį smurtą ir sukeldami fizinį skausmą, po ko visi bendrininkai žodžiais grasino A. P. nužudyti ir sužaloti. Dėl panaudoto psichinio ir fizinio smurto palaužę nukentėjusiojo valią bendrininkai, neturėdami teisėto pagrindo, bendrai atvirai pareikalavo, kad A. P. jiems perduotų neva pas jį buvusius 40000 Lt, kurie buvo gauti vykdant kitą nusikalstamą veiką. Tęsdami nusikalstamą veiką, kitą dieną į tą patį butą atvyko A. O. ir A. O., kurie, pasinaudodami tuo, jog A. P. valia buvo palaužta prieš tai jo atžvilgiu bendrininkų panaudoto psichinio ir fizinio smurto, neturėdami teisėto pagrindo, pareikalavo, kad nukentėjusysis jiems perduotų 16000 Lt, kuriuos jis, neva, buvo skolingas už anksčiau jam perduotą aparatūrą. Vykdydamas A. O. ir A. O. reikalavimus, kitą dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. perdavė A. O. pinigines lėšas įvairia valiuta, apie 11000 Lt vertės. Po to, 2004 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, A. O., R. K. ir N. K., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur A. P. atžvilgiu panaudodami psichinę prievartą – užuominomis grasindami susidoroti su jo žmona ir dukterimi, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad A. P. jiems perduotų 40000 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2004 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, Kauno 3-osios klinikinės ligoninės, esančios Kaune, Hipodromo g. 13, patalpose A. O., R. K. ir N. K., panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu psichinę prievartą – A. O. grasinant nupjauti A. P. koją, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad A. P. jiems perduotų 40000 Lt, t. y. už tai, kad tokias veiksmais jis (A. O.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, redakcija).

Taip pat, jis (A. O.) nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, S. V., N. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis slaptai pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2004 m. gegužės mėn., siekdami pagrobti didelės vertės turtą – V. L. priklausantį 64536,25 Lt vertės katerį „Mariah 275“, R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ir A. O. susitarė šį nusikaltimą padaryti kartu su S. V., N. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu sukūrė nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, surado nusikaltimo padarymo priemones, vietą, kur galima saugoti pavogtą katerį, ir taip subūrė organizuotą grupę vieno sunkaus nusikaltimo padarymui.

Vykdant nusikaltimo padarymo planą ir siekiant išsiaiškinti vagystei tinkamą laiką S. V. nurodymu N. T. ir kiti nenustatyti asmenys 2004 m. gegužės mėn. pabaigoje stebėjo katerio laikymo vietą, laikotarpiu iki 2004 m. gegužės 31 d. S. V. ir N. T. per kitus asmenis surado vagystei būtiną visureigį „Nissan Patrol“ (duomenys nenustatyti) ir automobilinę priekabą, 2004 m., naktį iš gegužės 31 d. į birželio 1 d., R. K., A. O., N. T., S. V. ir kiti nenustatyti asmenys nuvyko į nusikaltimo darymo vietą prie Nemuno upės, netoli nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo neįvykdė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi sugedo ir pievoje užklimpo visureigis, kuriuo turėjo būti iš vandens traukiamas kateris. Siekdamas, kad pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą neiškiltų aikštėn S. V. 2004 m., naktį iš gegužės 31 d. į birželio 1 d., surado G. T., kuriam nurodė kitu visureigiu ištraukti ir iš vagystės vietos nutempti visureigį „Nissan Patrol“ su priekaba, ką šis ir padarė. Siekdami toliau įgyvendinti nusikalstamą sumanymą S. V. ir N. T. 2004 m. birželio 2 d. per nenustatytus asmenis surado kitą visureigį „Mitsubishi Pajero“, jų nurodymu R. K. ir A. O. tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur nurodė O. Z. surasti ir paruošti traktorių bei būti pasiruošusiam vakare vykti su traktoriumi. 2004 m. birželio mėn., naktį iš 2 d. į 3 d., R. K., A. O., N. T., S. V. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys nuvyko į nusikaltimo darymo vietą prie Nemuno upės, netoli nuo (duomenys neskelbtini), katerį „Mariah 275“ nuplukdė apie vieną kilometrą prie kito Nemuno upės kranto, Šakių raj., kur R. K. bei A. O. nurodymu buvo atvykęs O. Z. su traktoriumi „T-40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. M., taip pat automobilis „Mitsubishi Pajero“ (duomenys nenustatyti) su automobiline priekaba (duomenys nenustatyti). Bendrininkai pakrovė katerį ant priekabos ir traktoriumi „T-40“ bei automobiliu „Mitsubishi Pajero“ ištempė ant kranto, po ko nurodytu automobiliu su priekaba nugabeno į sodybą, (duomenys neskelbtini), priklausančią D. R., kur paslėpė daržinėje. Tokiu būdu organizuotos grupės nariai bendrai pagrobė V. L. priklausantį 64536,25 Lt didelės vertės turtą, t. y. už tai, kad tokiais veiksmais jis (A. O.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

A. O. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su N. K., R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ir A. O., neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, atvirai prievartavo iš A. P. didelės vertės turtą, o būtent:

2003 m. pabaigoje organizuotos grupės nariai N. K., R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, A. O. ir A. O., siekdami prievartaujant turtą užvaldyti didelės vertės pinigines lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo A. P., sukūrė nusikaltimo padarymo planą ir pasiskirstė vaidmenimis. 2003 m. gruodžio mėn. pabaigoje - 2004 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, A. O. surado nuo jų besislapsčiusį A. P., jį jėga nuvedė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į šį butą taip pat atvyko A. O., R. K. ir N. K.. Bute N. K. vieną kartą spyrė A. P. į koją, R. K. rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į veidą, taip panaudodami fizinį smurtą ir sukeldami fizinį skausmą, po ko visi bendrininkai žodžiais grasino A. P. nužudyti ir sužaloti. Panaudoto psichinio ir fizinio smurto pasėkoje palaužę nukentėjusiojo valią bendrininkai, neturėdami teisėto pagrindo, bendrai atvirai pareikalavo, kad A. P. jiems perduotų, neva pas jį buvusius, 40000 Lt, kurie buvo gauti vykdant kitą nusikalstamą veiką. Tęsdami nusikalstamą veiką, kitą dieną į tą patį butą atvyko A. O. ir A. O., kurie, pasinaudodami tuo, jog A. P. valia buvo palaužta prieš tai jo atžvilgiu bendrininkų panaudoto psichinio ir fizinio smurto, neturėdami teisėto pagrindo, pareikalavo, kad nukentėjusysis jiems perduotų 16000 Lt, kuriuos jis, neva, buvo skolingas už anksčiau jam perduotą aparatūrą. Vykdydamas A. O. ir A. O. reikalavimus, kitą dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. perdavė A. O. pinigines lėšas įvairia valiuta, apie 11000 Lt vertės. Po to, 2004 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, A. O., R. K. ir N. K., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur A. P. atžvilgiu panaudodami psichinę prievartą – užuominomis grasindami susidoroti su jo žmona ir dukterimi, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad A. P. jiems perduotų 40000 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2004 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, Kauno 3-osios klinikinės ligoninės, esančios Kaune, Hipodromo g. 13, patalpose A. O., R. K. ir N. K., panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu psichinę prievartą – A. O. grasinant nupjauti A. P. koją, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad A. P. jiems perduotų 40000 Lt, t. y. už tai, kad tokiais veiksmais jis (A. O.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, redakcija).

N. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, A. O. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami laisvę, atvirai prievartavo iš A. P. didelės vertės turtą, o būtent:

2003 m. sausio mėn. antroje pusėje organizuotos grupės nariai N. K., R. K. ir A. O., siekdami prievartaujant turtą užvaldyti didelį kiekį didelės vertės mobiliojo ryšio telefonų, kuriais, jų įsitikinimu, disponavo A. P., sukūrė nusikaltimo padarymo planą, surado nusikaltimo bendrininkus, pasiskirstė vaidmenimis, parengė nusikaltimo darymo priemones. Vykdant nusikaltimo padarymo planą, 2003 m. sausio mėn. antroje pusėje - vasario mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 20 - 21 val., A. O. apgaule įkalbėjo A. P. kartu nuvažiuoti į nukentėjusiajam priklausiusį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems nuvykus į nurodyto namo kiemą A. O. pargriovė A. P. ant žemės, tuo metu į namo kiemą pateko N. K., R. K. bei tyrimo metu nenustatyti asmenys, bendrininkai panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į galvos ir kaklo sritį, sukeldami fizinį skausmą, jį nutempė į namo rūsyje esančią pirties patalpą, kur R. K. ir A. O. rankomis sudavė A. P. ne mažiau kaip po du smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldami fizinį skausmą, N. K. nuėmus batą nuo nukentėjusiojo dešinės kojos, A. O. kojos padą degino įkaitintu lygintuvu, padarydamas A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. K. ir kitas asmuo grasino A. P. daiktais, panašiais į pistoletus, visi bendrininkai žodžiais grasino A. P. nužudyti ir sužaloti. Panaudoto psichinio ir fizinio smurto pasėkoje palaužę nukentėjusiojo valią bendrininkai, neturėdami teisėto pagrindo, bendrai atvirai pareikalavo, kad A. P. jiems perduotų neva pas jį buvusius mobiliojo ryšio telefonus ne mažesnės kaip 15000 JAV dolerių (ne mažesnės kaip 47550 Lt) vertės, o A. P. pasakius, jog telefonai yra pas M. M., reikalavo, kad nukentėjusysis paskambintų M. M. ir nurodytų jo turimus telefonus perduoti A. O.. A. P. įvykdžius šį reikalavimą bendrininkai prievarta laikė nukentėjusįjį namo rūsyje, taip neteisėtai jam atimdami laisvę, o A. O. nuvyko pas M. M. ir iš jo paėmė jo turėtus mobiliojo ryšio telefonus ne mažesnės kaip 15000 JAV dolerių (ne mažesnės kaip 47550 Lt) vertės, t. y. už tai, kad tokiais veiksmais jis (N. K.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Taip pat, jis (N. K.) nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, A. O. ir A. O., neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, atvirai prievartavo iš A. P. didelės vertės turtą, o būtent:

2003 m. pabaigoje organizuotos grupės nariai N. K., R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, A. O. ir A. O., siekdami prievartaujant turtą užvaldyti didelės vertės pinigines lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo A. P., sukūrė nusikaltimo padarymo planą ir pasiskirstė vaidmenimis. 2003 m. gruodžio mėn. pabaigoje- 2004 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, A. O. surado nuo jų besislapsčiusį A. P., jį jėga nuvedė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į šį butą taip pat atvyko A. O., R. K. ir N. K.. Bute N. K. vieną kartą spyrė A. P. į koją, R. K. rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į veidą, taip panaudodami fizinį smurtą ir sukeldami fizinį skausmą, po ko, visi bendrininkai žodžiais grasino A. P. nužudyti ir sužaloti. Panaudoto psichinio ir fizinio smurto pasėkoje palaužę nukentėjusiojo valią bendrininkai, neturėdami teisėto pagrindo, bendrai atvirai pareikalavo, kad A. P. jiems perduotų neva pas jį buvusius 40000 Lt, kurie buvo gauti vykdant kitą nusikalstamą veiką. Tęsdami nusikalstamą veiką, kitą dieną į tą patį butą atvyko A. O. ir A. O., kurie, pasinaudodami tuo, jog A. P. valia buvo palaužta prieš tai jo atžvilgiu bendrininkų panaudoto psichinio ir fizinio smurto, neturėdami teisėto pagrindo, pareikalavo, kad nukentėjusysis jiems perduotų 16000 Lt, kuriuos jis neva buvo skolingas už anksčiau jam perduotą aparatūrą. Vykdydamas A. O. ir A. O. reikalavimus kitą dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. perdavė A. O. pinigines lėšas įvairia valiuta, apie 11000 Lt vertės. Po to, 2004 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, A. O., R. K. ir N. K., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur A. P. atžvilgiu panaudodami psichinę prievartą – užuominomis grasindami susidoroti su jo žmona ir dukterimi, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad A. P. jiems perduotų 40000 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2004 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, Kauno 3-osios klinikinės ligoninės, esančios Kaune, Hipodromo g. 13, patalpose A. O., R. K. ir N. K., panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu psichinę prievartą – A. O. grasinant nupjauti A. P. koją, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad A. P. jiems perduotų 40000 Lt, t. y. už tai, kad tokiais veiksmais jis (N. K.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

N. T. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su R. K., kuriam baudžiamojo byla nutraukta jam mirus, A. O., S. V. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis slaptai pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2004 m. gegužės mėn., siekdami pagrobti didelės vertės turtą – V. L. priklausantį 64536,25 Lt vertės katerį „Mariah 275“, R. K. ir A. O. susitarė šį nusikaltimą padaryti kartu su S. V., N. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu sukūrė nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, surado nusikaltimo padarymo priemones, vietą, kur galima saugoti pavogtą katerį, ir taip subūrė organizuotą grupę vieno sunkaus nusikaltimo padarymui.

Vykdant nusikaltimo padarymo planą ir siekiant išsiaiškinti vagystei tinkamą laiką S. V. nurodymu N. T. ir kiti nenustatyti asmenys, 2004 m. gegužės mėn. pabaigoje stebėjo katerio laikymo vietą, laikotarpiu iki 2004 m. gegužės 31 d. S. V. ir N. T. per kitus asmenis surado vagystei būtiną visureigį „Nissan Patrol“ (duomenys nenustatyti) ir automobilinę priekabą, 2004 m., naktį iš gegužės 31 d. į birželio 1 d., R. K., A. O., N. T., S. V. ir kiti nenustatyti asmenys nuvyko į nusikaltimo darymo vietą prie Nemuno upės, netoli nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi sugedo ir pievoje užklimpo visureigis, kuriuo turėjo būti iš vandens traukiamas kateris. Siekdamas, kad pasikėsinimas padaryti nusikaltimą neiškiltų aikštėn, S. V. 2004 m., naktį iš gegužės 31 d. į birželio 1 d., surado G. T., kuriam nurodė kitu visureigiu ištraukti ir iš vagystės vietos nutempti visureigį „Nissan Patrol“ su priekaba, ką šis ir padarė. Siekdami toliau įgyvendinti nusikalstamą sumanymą S. V. ir N. T. 2004 m. birželio 2 d. per nenustatytus asmenis surado kitą visureigį „Mitsubishi Pajero“, jų nurodymu R. K. ir A. O. tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur nurodė O. Z. surasti ir paruošti traktorių bei būti pasiruošusiam vakare vykti su traktoriumi. 2004 m. birželio mėn., naktį iš 2 d. į 3 d., R. K., A. O., N. T., S. V. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys nuvyko į nusikaltimo darymo vietą prie Nemuno upės, netoli nuo (duomenys neskelbtini), katerį „Mariah 275“ nuplukdė apie vieną kilometrą prie kito Nemuno upės kranto, Šakių raj., kur R. K. bei A. O. nurodymu buvo atvykęs O. Z. su traktoriumi „T-40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. M., taip pat automobilis „Mitsubishi Pajero“ (duomenys nenustatyti) su automobiline priekaba (duomenys nenustatyti). Bendrininkai pakrovė katerį ant priekabos ir traktoriumi „T-40“ bei automobiliu „Mitsubishi Pajero“ ištempė ant kranto, po ko nurodytu automobiliu su priekaba nugabeno į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią D. R., kur paslėpė daržinėje. Tokiu būdu organizuotos grupės nariai bendrai pagrobė V. L. priklausantį didelės vertės turtą, t. y. už tai, kad tokiais veiksmais jis (N. T.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

S. V. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, A. O., N. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, slaptai pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2004 m. gegužės mėn., siekdami pagrobti didelės vertės turtą – V. L. priklausantį 64536,25 Lt vertės katerį „Mariah 275“, R. K. ir A. O. susitarė šį nusikaltimą padaryti kartu su S. V., N. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu sukūrė nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, surado nusikaltimo padarymo priemones, vietą, kur galima saugoti pavogtą katerį, ir taip subūrė organizuotą grupę vieno sunkaus nusikaltimo padarymui.

Vykdant nusikaltimo padarymo planą ir siekiant išsiaiškinti vagystei tinkamą laiką S. V. nurodymu N. T. ir kiti nenustatyti asmenys 2004 m. gegužės mėn. pabaigoje stebėjo katerio laikymo vietą, laikotarpiu iki 2004 m. gegužės 31 d. S. V. ir N. T. per kitus asmenis surado vagystei būtiną visureigį „Nissan Patrol“ (duomenys nenustatyti) ir automobilinę priekabą, 2004 m. naktį iš gegužės 31 d. į birželio 1 d. R. K., A. O., N. T., S. V. ir kiti nenustatyti asmenys nuvyko į nusikaltimo darymo vietą prie Nemuno upės, netoli nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo neįvykdė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi sugedo ir pievoje užklimpo visureigis, kuriuo turėjo būti iš vandens traukiamas kateris. Siekdamas, kad pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą neiškiltų aikštėn S. V. 2004 m. naktį iš gegužės 31 d. į birželio 1 d. surado G. T., kuriam nurodė kitu visureigiu ištraukti ir iš vagystės vietos nutempti visureigį „Nissan Patrol“ su priekaba, ką šis ir padarė. Siekdami toliau įgyvendinti nusikalstamą sumanymą S. V. ir N. T. 2004 m. birželio 2 d. per nenustatytus asmenis surado kitą visureigį „Mitsubishi Pajero“, jų nurodymu R. K. ir A. O. tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur nurodė O. Z. surasti ir paruošti traktorių bei būti pasiruošusiam vakare vykti su traktoriumi. 2004 m. birželio mėn., naktį iš 2 d. į 3 d., R. K., A. O., N. T., S. V. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys nuvyko į nusikaltimo darymo vietą prie Nemuno upės, netoli nuo (duomenys neskelbtini), katerį „Mariah 275“ nuplukdė apie vieną kilometrą prie kito Nemuno upės kranto, Šakių raj., kur R. K. bei A. O. nurodymu buvo atvykęs O. Z. su traktoriumi „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. M., taip pat automobilis „Mitsubishi Pajero“ (duomenys nenustatyti) su automobiline priekaba (duomenys nenustatyti). Bendrininkai pakrovė katerį ant priekabos ir traktoriumi „T-40“ bei automobiliu „Mitsubishi Pajero“ ištempė ant kranto, po ko nurodytu automobiliu su priekaba nugabeno į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią D. R., kur paslėpė daržinėje. Tokiu būdu organizuotos grupės nariai bendrai pagrobė V. L. priklausantį didelės vertės turtą, t. y., už tai, kad tokiais veiksmais jis (S. V.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Nukentėjusiojo V. L. parodymai dėl pagrobto turto vertės yra nenuoseklūs, todėl jais remtis negalima. Teismų praktikoje vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose laikomasi nuostatos, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

Be to, apelianto nuomone, nei vienas teisme ištirtas įrodymų šaltinis (kitų nuteistųjų ir liudytojų O. Z., D. R. parodymai) nepatvirtina jo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje – nei pavagiant katerį, nei surandant vieną ar kitą transporto priemonę, panaudotą vagystės metu. Byloje nenustatyta, kad pėdsakai, palikti katerio vagystėje dalyvavusių asmenų, buvo palikti būtent apelianto. Taip pat, nėra duomenų, kad prie Nemuno rastus daiktus paliko apeliantas.

Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas būtų bent prisilietęs prie paminėto katerio ar organizavęs ir dalyvavęs katerio išvežimo iš sodybos procese. Dokumentuose dėl katerio realizavimo nėra jokių apelianto ranka darytų rankraštinių įrašų. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas organizavo arba dalyvavo susitikime su nukentėjusiuoju po katerio suradimo.

Nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka tokio procesinio sprendimo surašymui keliamų reikalavimų. Šiuo atveju, nuosprendyje pateikiamos telefoninių pokalbių išklotinės, nenurodant koks pokalbis kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji ir jų gynėjai bei nukentėjusysis V. L. prašė nuteistųjų ir nuteistojo N. K. gynėjos apeliacinius skundus patenkinti, o prokuratūros – atmesti. Prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų ir nuteistojo N. K. gynėjos bei nukentėjusiojo skundus atmesti.

Nuosprendį šioje dalyje apeliacine tvarka skundžia A. O. ir prokuroras (dėl bausmės dydžio).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo ir pagrįstai konstatavo, kad A. O. kaltė yra neginčijamai įrodyta.

Pažymėtina, kad parodymų atpažinti metu (16 t., 117-130 b. l.) I. M. nedvejodama atpažino A. O., o parodymų patikrinimo vietoje metu (16 t., 132-137 b. l.) detalizavo jo veiksmus.

Tai, kad pirmosios instancijos teisme, praėjus daugiau nei 7 metams po nusikalstamų veiksmų padarymo ji suabejojo ar nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo A. O. ir A. P. dar neleidžia I. M. parodymų visumoje laikyti nepatikimais, juo labiau, kad toje pačioje apklausoje ji patvirtino, jog atpažinimo metu ji davė teisingus parodymus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo A. P. parodymus ir pagrįstai jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Liudytojas A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 71-79, 83-85, 103-131 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (20 t., 44-47 b. l.) aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad aptariamos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo A. O..

Šie liudytojo parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl BPK 20 str. prasme laikytini tinkamu įrodymu baudžiamojoje byloje.

Priešingai nei teigiama A. O. apeliaciniame skunde, jokių esminių prieštaravimų I. M. ir A. P. parodymuose akistatos metu dėl A. O. veiksmų nėra (1 t., b. l. 99-100 b. l.). Jų parodymai skiriasi tik dėl I. M. ir B. S. pasišalinimo nuo automobilio ,,BMW“ momento ir A. P. veiksmų. Paminėti skirtumai šių liudytojų parodymuose neturi esminės reikšmės sprendžiant A. O. kaltės ir atsakomybės klausimus, nes šioje dalyje I. M. ir A. P. parodymai yra vienodi.

Taip pat nėra jokių esminių skirtumų I. M. ir A. P. nubraižytose schemose (1 t., 100 b. l., 16 t., 133 b. l.). Kolegija daro išvadą, kad sugebėjimas atkurti įvykio aplinkybes, tai pavaizduojant schemoje, priklauso nuo atskiro asmens individualių sugebėjimų. Todėl tai, kad I. M. šioje schemoje nepažymėjo susikirtimo su miško keliuku, nereiškia, jog šios schemos akivaizdžiai skiriasi.

Skundžiamame nuosprendyje pakankamai detaliai aptarti kiti byloje surinkti įrodymai t. y. įvykio vietos apžiūros duomenys, specialistų išvados, kratos protokolai, liudytojo R. R. parodymai, duomenys, gauti iš bankų, sienos apsaugos tarnybų (1 t., b. l. 147-161, 166-169, 181-194, 2 t., 1-11 b. l., 3 t., 123-134, 4 t., 34-39, 40-49 b. l., 5 t., 81-94, 119-127 b. l.), atskleistas šių įrodymų tarpusavio ryšys ir ryšys su įrodinėtomis bylos aplinkybėmis.

Nesutikti su tokiu įrodymų vertinimu kolegijas neturi jokio pagrindo.

A. O. apeliaciniame skunde nėra apeliuojama į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos juridinį įvertinimą. Todėl kolegija šios aplinkybės neaptarinėja. Pažymėtina tik tai, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytas A. O. veiksmų juridinis įvertinimas atitinka jau susiformavusią teismų praktiką.

Dėl turto prievartavimo iš A. P. 2003 m. sausio mėn.

Nuosprendį šioje dalyje skundžia nuteistieji A. O., N. K. gynėja ir prokuroras (dėl bausmės dydžio).

Paminėtų asmenų apeliaciniuose skunduose pagrindinis dėmesys skiriamas nukentėjusiojo A. P. parodymų vertinimui ir teigiama, kad šie parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi.

Su tokiu A. P. įrodymų vertinimu sutikti negalima.

A. P. jau 2005 m. sausio 14 d. pareiškime nurodė, kad A. O., N. K. ir kiti asmenys 2003 m. sausio 20-21 d. prievartavo jo turtą – reikalavo perduoti tariamai pas jį buvusius mobilaus ryšio telefonus (1 t., 61-70 b. l.). Šiame pareiškime ir apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus A. P. nuosekliai paaiškino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir konkretizavo A. O., N. K. ir kitų asmenų veiksmus (1 t., 71-79, 80-82, 86-87, 110-11 b. l.).

Iš tiesų, 2009 m. vasario 19 d. apklausoje (1 t., 86-87 b. l.) A. P. nurodė, kad jo namuose A. O., N. K. ir kiti asmenys jį kankino, gąsdino, reikalavo pinigų 2002 m. vasario pirmosiomis dienomis. Akivaizdu, kad nukentėjusysis arba prokuroras šiuo atveju paprasčiausiai suklydo, nurodydami nusikalstamos veikos padarymo laiką. Byloje neabejotinai nustatyta, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta 2003 m. sausio mėnesį, galimai sausio 20-21 d. Tai patvirtina VĮ Kauno medicinos universiteto klinikos raštas ir specialisto išvados, iš kurių seka, kad žaizdos dešinėje pėdoje dėl nudegimo padarytos daugiau nei prieš savaitę iki apžiūros ligoninėje (1 t., 133, 138-142 b. l.).

Analogiškai vertintinas ir įrašas asmens sveikatos istorijoje (1 t., 137 b. l.) apie sužalojimo (nudegimo) padarymo laiką.

Nukentėjusysis A. P. taip pat paaiškino, kodėl iš karto po turto prievartavimo nesikreipė į teisėsaugos institucijas ir kodėl medikams nurodė klaidingas kojos sužalojimo aplinkybes. Šie jo paaiškinimai yra logiški ir įtikinami.

Nukentėjusysis A. P. ir liudytoja A. P. nurodė, kad iki turto prievartavimo jų bei A. O. ir N. K. santykiai buvo normalūs. Tai iš esmės pripažino ir patys nuteistieji. Taigi, jokių priežasčių juos apkalbėti nukentėjusysis neturėjo.

Apeliantai yra teisūs teigdami, kad asmens, atleisto nuo atsakomybės BK 39¹ str. pagrindu, parodymus reikia vertinti atsargiai. Tačiau tai nereiškia, kad tokio asmens parodymai neturi jokios įrodomosios vertės. Pirmosios instancijos teismas patikrino A. P. parodymų patikimumą, lygindamas juos su liudytojų A. P., M. M. parodymais (2 t., 34-36 b. l.), teismo medicinos specialisto išvada. Šių įrodymų visumos vertinimo procese pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. P. parodymai yra patikimas ir leistinas įrodymų šaltinis. Nesutikti su šia teismo išvada ir konstatuoti BPK 20 str. ar 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų pažeidimą kolegija neturi pagrindo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasac. nutartis Nr. 2K-340/2006).

N. K. gynėjos apeliaciniame skunde nenurodyta kokių N. K. teisinančių įrodymų nevertino pirmosios instancijos teismas ir kuo pasireiškė rungimosi ar teismo nešališkumo principų pažeidimas. Todėl atsakyti į tokius deklaratyvius skundo argumentus kolegija neturi galimybės.

Pažymėtina tik tai, kad nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas dar nereiškia, kad teismas buvo šališkas objektyviąja ar subjektyviąja prasme.

Nukentėjusiojo teistumas nėra ta aplinkybė, kuri besąlygiškai daro jo parodymus nepatikimais. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog jos ginamojo (N. K.) asmenybę apibūdinantys tokio pobūdžio duomenys yra panašūs į nukentėjusiojo.

Nuteistajam už dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymą paskirta 3 metų ir 6 mėnesių galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra nežymiai didesnė už sankcijos minimalią ribą. Ši bausmė, netgi įvertinus N. K. ir jo artimųjų sveikatos būklę ir nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Dėl A. P. turto prievartavimo

2003 m. gruodžio mėn. – 2004 m. sausio mėn.

Nuosprendį šioje dalyje skundžia nuteistieji A. O., A. O., N. K. gynėja ir prokuroras (dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių).

N. K. gynėjos skunde jokių naujų argumentų dėl N. K. kaltės ar įrodymų vertinimo nėra išdėstyta. Į esminius šio skundo argumentus yra atsakyta aptariant A. P. turto prievartavimo aplinkybes 2003 m. sausio mėnesį.

Nuteistųjų A. O. ir A. O. skunduose apeliuojama į nukentėjusiojo A. P. parodymų nenuoseklumą dėl prievartaujamo turto vertės. Su tokiu A. P. parodymų vertinimu galima sutikti tik iš dalies. Priešingai nei teigia nuteistieji O., A. P. skunduose paminėtame 2005 m. sausio 14 d. pareiškime nurodė, kad nuteistieji iš pradžių pareikalavo perduoti jiems 40 000 litų, gautų iš SAPARD´o programos (1 t., 68 b. l.). Šiame pareiškime A. P. taip pat nurodė, kad nuteistieji kitą dieną (po reikalavimo perduoti 40 000 litų) reikalavo perduoti jiems dar 10 000 litų už jam tariamai perduotą vogtą aparatūrą.

2005 m. sausio 31 d. apklausos metu jis jau nurodė, kad nuteistieji už paminėtą aparatūrą reikalavo perduoti 16 000 litų. Kitą dieną jis A. O. perdavė apie 11 000 litų (1 t., 78 b. l.).

2009 m. vasario 19 d. apklausos metu (1 t., 86-87 b. l.) A. P. apie reikalavimą perduoti 10 000 ar 16 000 litų neužsiminė. Jis tik patvirtino, kad A. O. perdavė apie 11000 litų įvairia valiuta.

Pirmosios instancijos teisme A. P. nurodė, kad nuteistieji iš jo reikalavo 10 000 ar 11000 litų už aparatūrą. Jis A. O. atidavė apie 11 000 litų. Taip pat iš jo O. bei K. reikalavo 40 000 litų SAPARD lėšų (20 t., 21-27 b. l.). Tokiu būdu, A. P. parodymuose yra prieštaravimų iš esmės tik dėl tęstinės nusikalstamos veikos darymo metu reikalaujamos perduoti pinigų sumos už jam ir B. S. dovanotą audio aparatūrą.

Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių pašalinti šį prieštaravimą. Tuo tikslu buvo perskaityti visi A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai ir parodymai (20 t., 23 b.l.). A. P. teisme paaiškino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai yra tikslesni, nes po nusikalstamų veikų padarymo buvo praėjęs mažiau laiko, todėl visas aplinkybes prisiminė geriau. Tokie nukentėjusiojo paaiškinimai yra įtikinami ir logiškai paaiškinami, nes akivaizdu, jog praėjus daugiau nei 5 metams po nusikalstamų veikų padarymo ir nuteistiesiems reiškiant reikalavimus perduoti įvairaus dydžio pinigines lėšas, A. P. galėjo sąžiningai klysti skirtingai nurodydamas prievartaujamo turto vertę. Tačiau iš aptartų A. P. paaiškinimų ir parodymų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad ir šioje proceso stadijoje nukentėjusiojo parodymai dėl aptariamos aplinkybės yra skirtingi. Šių prieštaravimų pašalinimui išnaudotos visos galimybės, tačiau to padaryti nepavyko. Todėl paminėtas prieštaravimas vertintinas nuteistųjų naudai. Skundžiame nuosprendyje nurodyta turto prievartavimo apimtis, keičiant nuosprendį, mažintina, nustatant, kad A. O., A. O., N. K. ir R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, neteisėtai reikalavo perduoti ne 16 000, o 10 000 litų, kuriuos jis neva buvo skolingas už parduotą aparatūrą.

Šioje dalyje nustatydama tokią nusikalstamos veikos apimtį, kolegija įvertina liudytojos A. P. parodymus, iš kurių seka, kad ji iš banko sąskaitos nuėmė 10 000 litų ir perdavė A. O. (1 t., 145-146 b. l., 22 t., 54-58 b. l.).

Pagal ilgametę teismų praktiką turto prievartavimas yra baigtas nuo reikalavimo perduoti turtą su grasinimais panaudoti smurtą ar smurto panaudojimo momento.

Skundžiamame nuosprendyje aptartais nukentėjusiojo ir liudytojos A. P. parodymais nustatyta, kad nuteistieji pirmiausiai pareiškė reikalavimą perduoti 40 000 litų, t. y. didelės vertės turtą. Todėl vėliau pareikštas reikalavimas perduoti pinigus už aparatūrą ir šio reikalavimo apimties sumažinimas apeliacinės instancijos teisme neturi jokios reikšmės nuteistųjų nusikalstamų veikų juridiniam įvertinimui.

Iš paminėtos liudytojos parodymų taip pat matyti, kad A. O. reikalavo perduoti 40 000 litų SAPARD´o lėšų, gautų paukštyno įrengimui. Šioje dalyje nukentėjusiojo ir A. P. parodymai yra vienodi. Netikėti jais kolegija neturi pagrindo.

Dėl katerio ,,Mariah 275“ vagystės

Nuosprendį šioje dalyje skundžia nuteistieji S. V., N. T., A. O., nukentėjusysis ir prokuroras (dėl bausmės).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistųjų kaltė dėl katerio vagystės yra neginčijamai įrodyta. Šios teismo išvados apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

Nuteistasis A. O. neginčija, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku padėjo R. K. atgabenti į O. Z. ir D. R. sodybą katerį, kurį jo manymu R. K. nusipirko. Tokie nuteistojo paaiškinimai apie katerio pirkimą naktį, naudojant katerio prirakinimo nukirpimui specialias žirkles ir paliekant įvykio vietoje metalines kopėčias (6 t., 4-7 b. l.) yra naivūs ir neįtikinami. Šiuos apelianto teiginius vienareikšmiškai paneigia O. Z. ir D. R. parodymai, iš kurių seka, kad A. O., R. K. su kitais asmenimis daugiau nei 2 metus į sodybą atveždavo vogtus automobilius, daug kartų buvo atvykę prie saugomo katerio, organizavo kažkokių darbų kateryje atlikimą, dalyvavo jo išvežime.

Paminėti liudytojai neturi jokio pagrindo apkalbėti apeliantą (to nenurodo ir A. O.). Todėl teismas šių asmenų parodymais ir kitais skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie papildo vienas kitą, pagrįstai rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Iš įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto (8 t., 1-2 b. l.) matyti, kad Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta operatyvinio sekimo byla Nr. 07-3-013-03, kurios pagrindu buvo leista nuo 2004 m. gegužės 24 d. iki 2004 m. gruodžio 16 d. slapta atlikti S. V. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę (22 t., 93, 94 b. l.). Kolegija neturi pagrindo manyti, kad apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas šios informacijos kontrolę sankcionavo neįvertinęs operatyvinio sekimo byloje esančių duomenų. Todėl dar kartą tikrinti operatyvinių priemonių taikymo faktinio pagrindo buvimą nėra reikalo.

Paminėtos informacijos kontrolė ir jos fiksavimas buvo atliktas remiantis tam įgalioto pareigūno nutartimis. Taigi, šios kontrolės metu gauta informacija yra gauta teisėtu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją pripažino leistinu įrodymu baudžiamojoje byloje.

Skundžiamame nuosprendyje itin išsamiai aptarti S. V. ir A. T. bei kitų asmenų telefoniniai pokalbiai (t. 8, b. l. 1-54).

Priešingai nei teigiama S. V. ir N. T. apeliaciniuose skunduose byloje esančių telefoninių pokalbių turinys yra pakankamai informatyvus, o vertinant juos kartu su objektyviai nustatytomis bylos aplinkybėmis ir konkrečiais įvykiais – aiškūs ir nedviprasmiški.

Štai, 2004 m. gegužės 27-30 dienomis vykusių pokalbių metu S. V. ir N. T. kalbasi apie būtinumą surasti visureigį ir ,,pabaigti tą reikalą“. Po to, kalba, kad reikia reikalus atidėti, nes toje vietoje vyksta vakarėlis, suvažiavo daug žmonių su gerais automobiliais (t. 8, b. l. 8-14). Byloje nustatyta, kad būtent gegužės 30 d. V. L. prie Nemuno, kur buvo laikomas vėliau pagrobtas kateris, šventė savo gimtadienį.

Iš gegužės 31 d. – birželio 1 d. telefoninių pokalbių tarp S. V. ir G. T. matyti, kad užklimpęs visureigis buvo su priekaba (,,kaliaska“), kurios negalima palikti (t. 8, 16-20 b. l.). Byloje nustatyta, kad kateris pavogtas jį užkėlus ant specialios priekabos, su kuria važiuoti brakonieriauti, nėra jokio reikalo.

2004 m. birželio 1 d. telefoninių pokalbių tarp N. T. ir S. V. metu šie nuteistieji kalbasi, kad vietoje buvę asmenys supyko, jog visureigio ištraukti atvyko pašalinis asmuo - G. T. ir tariasi jį pagąsdinti, kad niekam apie nakties įvykius neprasitartų. G. T. pažada tai padaryti (t. 8, b. l. 26-28). Šie pokalbiai paneigia apeliantų teiginius, kad įvykio vietoje jie buvo tik dviese, o taip pat gynybinę versiją, kad visureigis įklimpo brakonieriaujant.

2004 m. birželio 2 d. pokalbių metu S. V. ir N. T. kalbasi apie traktoriaus paiešką, mini mėlynos spalvos rusišką traktorių (t. 8, 29-31 b. l.). Byloje nustatyta, kad būtent tokį traktorių O. Z. pasiskolino iš G. M. ir ištraukė visureigį su priekaba, kurioje buvo kateris.

Iš nukentėjusiojo V. L. parodymų matyti, jog kateris buvo pavogtas naktį iš birželio 2 d. į birželio 3 d.

Iš 2004 m. birželio 3 d. S. V. telefoninių pokalbių matyti, kad išsimiegojęs jis jau kalba apie tai, kad jį galima pasveikinti ir kad jau ieško klientūros, bei apie asmenį, užsiimantį valčių varikliais (t. 8, 32-34 b. l.). Šių pokalbių turinys taip pat aiškiai nesiderina su S. V. ir N. T. parodymais apie brakonieriavimą arba automobilio pardavimą.

2004 m. gruodžio 1 d. telefoninių pokalbių su N. T. ir T. P. metu S. V. kalba apie dokumentų tvarkymą automobilių turguje ir apie tai, kad įklimpo vilkikas ir atvažiuoja du traktoriai jį ištraukti (8 t., 41-42 b. l.).

Byloje nustatyta, kad katerio pardavimo pažyma buvo išrašyta 2004 m. gruodžio 1 d. Kauno automobilių turguje (7 t., 51 b. l.), o įklimpusį vilkiką ištraukė O. Z. ir D. V..

2004 m. gruodžio 2 d. pokalbių metu S. V. ir N. T. kalba apie tai, kad ,,sulaikė vadilą ir kažkoks chamas atvažiuoja atpažinti“.

Iš policijos darbuotojo tarnybinio pranešimo (7 t., 38 b. l.) matyti, kad būtent 2004 m. gruodžio 2 d. buvo sulaikytas sunkvežimis, kuriame buvo vežamas kateris. Tą pačią dieną V. L. katerį atpažino (7 t., 39 b. l.).

2004 m. gruodžio 3 d. pokalbių metu S. V. kalbasi su Ž. J. ir R. K. dėl susitikimo organizavimo (8 t., 51-52 b. l.).

Iš V. L. parodymų seka, kad būtent tą dieną R. K. buvo susitikęs su nukentėjusiuoju. Tokiu būdu visuma aptartų telefoninių pokalbių, kurie yra pakankamai aiškūs, informatyvūs ir susieti su neabejotinai nustatytomis bylos aplinkybėmis, atmeta bet kokią galimybę juos interpretuoti taip, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose ar nuteistųjų S. V. ir N. T. parodymuose.

Šių telefoninių pokalbių turinys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo S. V. kaltė dėl katerio vagystės yra neginčijamai įrodyta, o N. T. ir A. O. dalyvavimas šios veikos padaryme neabejotinai nustatytas.

Iš tiesų liudytojai O. Z. ir D. R. nedavė S. V. bei N. T. kaltinančių parodymų dėl paprasčiausios priežasties – jie paminėtų nuteistųjų nematė ir su jais nebendravo.

S. V. ir N. T. pirštų ar biologinių pėdsakų neradimas ant pavogto katerio pirmosios instancijos teismo išvadų nei paneigia, nei patvirtina.

Iš tiesų parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu gauti duomenys apie tai, kad V. L. atpažino S. V., kurį matė prie Jurbarko PK (6 t., 19-22 b. l.) nėra tiesioginis nuteistojo kaltę patvirtinantis įrodymas, tačiau pats domėjimasis katerio sulaikymu ir jo atpažinimu, kurį patvirtina jau aptarti telefoniniai pokalbiai, leidžia daryti išvadą, kad šis atpažinimas yra viena iš tarpinių grandžių įrodinėjimo procese, kurie įrodymų visumos kontekste taip pat patvirtina nuteistojo kaltę.

Kolegija daro išvadą, kad parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinis veiksmas buvo atliktas nepažeidžiant BPK 192 str. 5 d. nuostatų. Byloje nustatyta, kad V. L. buvo daromas poveikis, grasinama, kad pavogto katerio iš viso neatgaus. Esant tokioms aplinkybėms ikiteisminio tyrimo taktikos sumetimais ir siekiant užtikrinti nukentėjusiojo saugumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo teisę pasirinkti tokį atpažinimo būdą.

Tačiau nuteistieji yra teisūs nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pagrobto katerio vertę. Neteisingas pagrobto turto vertės nustatymas nulėmė neteisingą veikos juridinį įvertinimą.

Teismas pagrįstai atmetė prokuroro bei gynėjo pateiktus duomenis (22 t., 96-120 b. l. 23 t., 93 b. l.) apie preliminarią tokio tipo katerio vertę, kuri priklausomai nuo komplektacijos, variklio galingumo, būklės ir kitų savybių gali ženkliai skirtis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė itin prieštaringais nukentėjusiojo V. L. parodymais dėl katerio vertės, iš kurių matyti, kad šį katerį jis įvertino nuo 5000 iki 64000 svarų sterlingų (6 t., 2, 8-9, 27-29 b. l., 20 t., 42-44 b. l., 21 t., 91-92 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme V. L. parodė, kad katerį pirko už 5000 svarų sterlingų, o didindamas jo vertę, norėjo nepagrįstai pasipelnyti. Jis taip pat paaiškino, kad kateris buvo skendęs, labai prastos būklės, kurią jis bandė pagerinti atlikdamas kosmetinius pataisymus (pavyzdžiui, užtepdamas korpuse esančias skyles glaistu) (25 t., 264-269 b. l.).

Galima įtarti, kad V. L., siekdamas palengvinti nuteistųjų teisinę padėtį, stengiasi sumažinti katerio vertę. Tačiau tokių įtarimų aiškiai nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog katerio būklė buvo pakankamai gera, o jo vertė viršijo BK 190 str. numatytą 250 MGL dydžio sumą. Tokios išvados nepaneigia paviršutiniška katerio apžiūra (7 t., 40-44 b. l.) ir specialisto A.Smirnovo paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme (26 t., 23-24 b. l.).

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas pagrobto turto vertę, remiasi oficialiais dokumentais, t. y. katerio pardavimo aktu (6 t., 37 b. l.).

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 4.48 str. 1 d. numatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.

Iš Advokatų kontoros ,,Adamonis, Beršanskienė ir partneriai SORAINEN LAW OFFICES“ prašymo matyti, kad kateris MARIAH Z275, korpuso Nr. MAB095180595 buvo pavogtas iš Ch. L. C.. Dėl šios vagystės Jungtinėje Karalystėje iškelta baudžiamoji byla (7 t., 167 b. l.). Iš V. L. pateiktos garantijos registracijos kortelės ir kliento šaknelės (6 t., 35, 36 b. l.) matyti, kad būtent šį katerį įsigijo V. L.. Iš to seka, kad V. L. katerį įgijo ne iš teisėto jo savininko, bet iš asmens, neturėjusio teisės perduoti nuosavybės teisės. Toks sandoris akivaizdžiai prieštarauja jau paminėtoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Tai reiškia, kad negalioja ir visos šio sandorio sąlygos, tarp jų ir kaina.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti katerio vertę remdamasis niekiniu ir todėl negaliojančiu sandoriu (katerio pardavimo aktu). Esant tokioms aplinkybėms ir siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl katerio vertės, apeliacinės instancijos teismas paskyrė prekinę ekspertizę, kurią atliko nepriklausomų vertintojų biuro UAB ,,Marleksa“ kilnojamo turto vertintojas M. Kondratas.

Ekspertizės išvadoje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. apžiūrėto katerio kaina 2004 m. gegužės mėnesį buvo 29 400 litų (su prielaida, kad jis 2004 m. gegužės mėnesį buvo analogiškos būklės, kaip ir 2011-09-15). Katerio vertė apžiūros dienai yra 9100 litų.

Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad kateris buvo skendęs, tai patvirtina katerio dugne pramušta skylė ir variklio bei elektros instaliacijos stiprus korozinis pažeidimas (25 t., 229-261 b. l.). Ši ekspertizės išvada yra išsami ir motyvuota. Joje aiškiai ir suprantamai apibūdinti metodai, kuriais vadovavosi turto vertintojas ir skaičiavimai, kuriais remiantis buvo atsakyta į nutartyje suformuluotus klausimus. Šią išvadą turto vertintojas patvirtino apeliacinės instancijos teisme. Abejoti paminėta išvada kolegija neturi jokio pagrindo. Kitokių patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad 2004 m. birželio mėnesį naktį iš 2 į 3 dieną pagrobto katerio vertė buvo didesnė nei 250 MGL, byloje nėra.

Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nuteistųjų A. O., N. T. ir S. V. nusikalstama veika iš BK 178 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.) perkvalifikuotina į BK 178 str. 1 d.

Nustačius, kad S. V. padarė nesunkų nusikaltimą, o N. T. ir A. O. veiką, atitinkančią nesunkaus nusikaltimo požymius, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad šią veiką nuteistieji padarė veikdami organizuota grupe (BK 25 str. 3 d.). Darytina išvada, kad nuteistieji aptariamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Tokiu būdu byloje yra nustatyta, kad nuteistieji S. V., N. T. ir A. O., veikdami bendrininkų grupe su R. K., kuriam baudžiamoji byla yra nutraukta jam mirus ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis slaptai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2004 m. gegužės mėn., siekdami pagrobti svetimą turtą – V. L. priklausantį 29 400 litų vertės katerį ,,Mariah 275“, R. K. ir A. O. susitarė šią nusikalstamą veiką padaryti kartu su S. V., N. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu sukūrė nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, surado nusikaltimo padarymo priemones, vietą, kur galima saugoti pavogtą katerį.

Vykdant nusikaltimo padarymo planą ir siekiant išsiaiškinti vagystei tinkamą laiką S. V. nurodymu N. T. ir kiti nenustatyti asmenys 2004 m. gegužės mėn. pabaigoje stebėjo katerio laikymo vietą, laikotarpiu iki 2004 m. gegužės 31 d. S. V. ir N. T. per kitus asmenis surado vagystei būtiną visureigį ,,Nissan Patrol“ (duomenys nenustatyti) ir automobilinę priekabą, naktį iš 2004 m. gegužės 31 d. į birželio 1 d. R. K., A. O., N. T., S. V. ir kiti nenustatyti asmenys nuvyko į nusikaltimo darymo vietą prie Nemuno upės, netoli nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi sugedo ir pievoje užklimpo visureigis, kuriuo turėjo būti iš vandens traukiamas kateris. Siekdamas, kad pasikėsinimas padaryti nusikaltimą neiškiltų aikštėn, S. V. naktį iš 2004 m. gegužės 31 d. į birželio 1 d. surado G. T., kuriam nurodė kitu visureigiu ištraukti ir iš vagystės vietos nutempti visureigį ,,Nissan Patrol" su priekaba, ką šis ir padarė. Siekdami toliau įgyvendinti nusikalstamą sumanymą S. V. ir N. T. 2004 m. birželio 2 d. per nenustatytus asmenis surado kitą visureigį Mitsubishi Pajero", jų nurodymu R. K. ir A. O. tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur nurodė O. Z. surasti ir paruošti traktorių bei būti pasiruošusiam vakare vykti su traktoriumi. Naktį iš 2004 m. birželio 2 d. į birželio 3 d. R. K., A. O., N. T., S. V. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys nuvyko į nusikaltimo darymo vietą prie Nemuno upės, netoli nuo (duomenys neskelbtini), katerį Mariah 275“ nuplukdė apie vieną kilometrą prie kito Nemuno upės kranto, Šakių raj., kur R. K. bei A. O. nurodymu buvo atvykęs O. Z. su traktoriumi „T-40", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. M., taip pat automobilis „Mitsubishi Pajero" (duomenys nenustatyti) su automobiline priekaba (duomenys nenustatyti). Bendrininkai pakrovė katerį ant priekabos ir traktoriumi „T-40" bei automobiliu „Mitsubishi Pajero" ištempė ant kranto, po ko nurodytu automobiliu su priekaba nugabeno į sodybą esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią D. R., kur paslėpė daržinėje.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo S. V. motyvais ir aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d. ir BK 61 str. vertinimu (išskyrus nusikalstamos veikos pavojingumą ir bendrininkavimo formą katerio vagystės atveju) ir todėl plačiau šių aplinkybių neaptarinėja.

Pažymėtina tik tai, kad nuteistasis S. V. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka, dirba, mokosi, charakterizuojamas gerai. Jam nustatytas tik 40 % darbingumo lygis (23 t., 65 b. l.). S. V. skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Šiame ir skundžiamame nuosprendyje jau paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas jam atidėtinas.

Priimdama tokį sprendimą kolegija įvertina tai, kad S. V. negali būti taikomos BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,c“ p.p. (2003 m. balandžio 10 d. įst. red.), nuostatos, nes per apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eigą, t. y. nuo 2004 m. birželio 2-3 d. iki 2009 m. birželio 2-3 d. jis 2007 m. liepos 11 d. padarė tris nusikalstamas veikas (baudžiamuosius nusižengimus), už kurias 2008 m. vasario 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas (15 t., 58-59 b. l.). Taigi, šiuo atveju senaties eiga dėl katerio vagystės nutrūko ir vėl prasidėjo nuo 2007 m. liepos 11 d. Tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio senatis turėjo baigtis 2012 m. liepos 11 d. Skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo priimtas 2010 m. spalio 25 d., t. y. nepasibaigus šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

Kitokia teisinė situacija yra dėl senaties taikymo N. T. ir A. O..

N. T. ir A. O. po 2004 m. birželio 2-3 d. padarytos katerio vagystės iki 2009 m. birželio 2-3 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad A. O. ir N. T. padarė veiką, atitinkančią nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., požymius, apkaltinamasis nuosprendis 2010 m. spalio 25 d. jiems negalėjo būti priimtas, nes buvo pasibaigęs BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,b“ p.p. (2003 m. balandžio 10 d. įst. red.) numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas. Nuteistiesiems negali būti taikomos vėlesnės BK 95 str. (2010 m. birželio 15 d. ir 2011 m. kovo 22 d. įst. red.) nuostatos, kadangi šie įstatymai numato ilgesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, t. y. pasunkina nuteistųjų teisinę padėtį. Toks įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.). Todėl skundžiamas nuosprendis dėl katerio pagrobimo N. T. ir A. O. atžvilgiu naikintinas ir baudžiamoji byla jiems nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Nuosprendį šioje dalyje skundžia prokuroras.

Panaikinus nuosprendžio dalį dėl N. T. ir A. O. padarytos nusikalstamos veikos (katerio vagystės) ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukus, nebėra prasmės aptarti prokuroro skundo argumentų dėl šiems nuteistiesiems skirtinų bausmių už paminėtos veikos, atitinkančios požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą.

Kolegijai perkvalifikavus S. V. nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 3 d. į BK 178 str. 1 d. ir atidėjus bausmės vykdymą, prokuroro skundo argumentai dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio taip pat neaptariami.

A. O. pagal BK 181 str. 3 d. (2000 09 26 įst. red.) dėl turto prievartavimo iš J. C. R. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 181 str. 3 d. (2000 09 26 įst. red.) dėl turto prievartavimo iš A. P. 2003 m. sausio mėnesį) jis nuteistas 6 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 181 str. 3 d. (2000 07 04 įst. red.) A. O. dėl turto prievartavimo iš A. P. 2003 m. pabaigoje - 2004 m. pradžioje) paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Galutinė bausmė jam paskirta 8 metai laisvės atėmimo.

Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma A. O. už paminėtas nusikalstamas veikas paskirti 1 metais didesnes bausmes ir 1 metais didesnę galutinę subendrintą bausmę. Taigi, skirtumas tarp paskirtų bausmių ir prokuroro siūlomos bausmės, įvertinus paskirtų bausmių dydį, yra nedidelis (1 metai). Todėl nėra pagrindo manyti, kad paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, o prokuroro siūloma bausmė atitiktų 41, 54 straipsnių nuostatas ir neprieštarautų teisingumo principui.

Dėl analogiškų motyvų netenkinama ir prokuroro skundo dalis dėl A. O. paskirtos bausmės dydžio (jam paskirta 6 m. laisvės atėmimo bausmė, o prokuroras prašo paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę). Todėl ir šiuo atveju A. O. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia.

Nusikaltimai, numatyti BK 181 str. 3 d., padaromi tik tiesiogine tyčia. Šių nusikalstamų veikų padarymo paskatos dažniausiai būna savanaudiškos. Todėl vadovaujantis šiais motyvais griežtinti bausmes, kaip to prašo prokuroras, nėra teisinio pagrindo.

Galima iš dalies sutikti su prokuroro teiginiais, kad N. K. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo antraeilis. Tai patvirtina ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Kita vertus, nekyla abejonių, kad N. K. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo svarbiausias.

Pažymėtina, kad pagal BK 61 str. 2 d. prasmę šio baudžiamojo įstatymo nuostatos imperatyviai nereikalauja, kad nustačius vieną ar kelias atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltininkui būtų paskirta didesnė už sankcijos vidurkį bausmė, nes bausmės dydį lemia ne tik sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, bet ir kitos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, kurias teismas privalo įvertinti tiek atskirai, tiek jų visumą. Taip pat būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo asmenines savybes, tarp jų ir į sveikatos būklę.

Iš teismo medicinos ekspertizės akto (13 t., 65-67 b. l.) matyti, kad N. K. serga hipertonine liga su skilvelinėmis ekstrasistolėmis, širdies raumens fibroze, antro laipsnio širdies-kraujagyslių funkcijos nepakankamumu. Liga sunki, chroniška, duodanti pagerėjimus ir pablogėjimus, visai nepagydoma. Dėl nurodytos sveikatos būklės reikalingas nuolatinis ambulatorinis gydymas ir stebėjimas. Šiame ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo, 1995 m. sąraše Nr. 969/578“, hipertoninės ligos išraiškų, dėl kurių N. K. galėtų būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmė, nėra.

Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte (13 t., 46-59 b. l.) padaryta išvada, kad N. K. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus bei alkoholį.

Taigi, N. K. nustatyta bendra sveikatos būklė yra tokia, kuri netgi leistų ją pripažinti išimtine aplinkybe ir todėl taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Tačiau toks sprendimas šiuo atveju negali būti priimtas, kadangi N. K. jam paskirtą bausmę jau yra atlikęs (26 t., b. l. 7).

Visuma paminėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad griežtesnės bausmės paskyrimas ir pakartotinis laisvės atėmimas nuteistajam šiuo atveju prieštarautų vieningai bausmės paskirčiai, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir neabejotinai dar labiau pakenktų ir taip itin blogai N. K. sveikatai.

Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad N. K. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni.

Byloje atliktos dvi prekinės ekspertizės. Šių ekspertizių atlikimo kaina yra 2178 Lt (25 t., 200, 228 b. l.). Ekspertizės darymo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš A. O., S. V. ir N. T. (BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 2 d. 2 p., 3 d., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.

S. V. nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.) perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d.

S. V. pagal BK 178 str. 1 d. paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Paskirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio (1950 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įpareigoti S. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš Kauno miesto be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytą aplinkybę, kad S. V., N. T. ir A. O. katerio vagystę padarė veikdami organizuota grupe. Nustatyti, kad šią veiką A. O., S. V. ir N. T. padarė veikdami bendrininkų grupe.

Nuteistiesiems A. O., A. O. ir N. K. sumažinti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos apimtį, nustatant, kad paminėti nuteistieji 2003 m. gruodžio mėn.-2004 m. sausio mėn. prievartavo ne 16 000 litų, o 10 000 litų vertės A. P. turtą.

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria N. T. ir A. O. nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. (2000-09-26 įst. red.) panaikinti ir, pritaikius BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,b“ p.p., baudžiamąją bylą jiems nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. O. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas A. O. pagal BK 181 str. 3 d. (2000 09 26 įst. red.) dėl J. C. R. turto prievartavimo), pagal BK 181 str. 3 d. (2000 09 26 įst. red.) (dėl A. P. turto prievartavimo 2003 m. sausio mėn.), pagal BK 181 str. 3 d. (2003 07 04 įst. red.) (dėl A. P. turto prievartavimo 2003 m. gruodžio mėn. – 2004 m. sausio mėn.) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. O. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Priteisti iš A. O., S. V. ir N. T. nepriklausomų vertintojų biurui UAB ,,Marleksa“ 2178 litus, nustatant, kad šią sumą jie privalo sumokėti lygiomis dalimis, t. y. po 726 litus.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundą atmesti.