Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-23 · Administracinė byla Nr. I-3398-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
I-3398-463/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02515-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. D.
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Trečiasis asmuo
L. Š.
Advokatai
Zenonas Naus
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3398-463/2015Proceso Nr. 3-61-3-02515-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 4.3; 38; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Eidivaldai Meškienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Auriui Amuliui, atsakovui G. D. (G. D.) ir jo atstovui advokatui Zenonui Naus, vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Š. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras), kreipėsi į teismą su ieškiniu (laikytinas skundu), prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimo „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ dalį, kuria G. D. suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko (toliau – ir VAV) 2004-12-27 įsakymo Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“ 1 priedo 12 punktą, kuriuo buvo patvirtintas G. D. 2 ha asmeninio žemės suteikimas ir naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas; 3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-18 įsakymą Nr. 2.3-12302-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo G. D., Vilniaus rajone“, kuriuo nuspręsta G. D. parduoti 2 ha asmeninio ūkio žemės, esančios atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes.; 4) pripažinti negaliojančia 2007-06-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir G. D., dėl 2 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo 5) taikyti restituciją natūra – 2 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn, 6) G. D. iš valstybės grąžinti už žemės sklypą sumokėtus 3 017,85 Lt (t. 1, b. l. 1–7).

Prokuroras skunde teigia, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta neteisėtai priimtų administracinių aktų pagrindu. Prašo pripažinti negaliojančiu Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimą „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“, remdamasis tuo, kad suteikiant 2 ha asmeninio ūkio žemę G. D. Taryba pažeidė Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 dalies (redakcija, galiojusi nuo 1994-06-08 iki 1995-06-27) bei Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 (toliau – ir Tvarka), 1.1.3, 1.1.4 ir 3 punkto (redakcija, galiojanti nuo 1994-03-03) nuostatas. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad G. D. negyveno kaimo vietovėje, nebuvo asmeniu, dirbančiu kaimo vietovėje, nedirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, 1991–1993 metais nenaudojo asmeninio ūkio ar kitos žemės, nebuvo pateikęs iki 1993-12-31 prašymo suteikti jam žemės sklypą asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės dalims, todėl jam negalėjo būti suteiktas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nurodė, kad G. D. nuo 1991-04-01 dirbo Apželdinimo treste (vėliau įmonės pavadinimas pakeistas į „Zunda“, UAB „Vilniaus zunda“) bei bendroje Lietuvos ir Airijos įmonėje „Inkomi-LM“, tačiau šios įmonės nevykdė žemės ūkio veiklos ir neaptarnavo kaime gyvenančių gyventojų. Taip pat nurodė, kad įmonės, kuriose dirbo G. D., nepriskiriamos įmonėms, nurodytoms Tvarkos 3 punkte. Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimą prašo pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, kad sprendimas suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui buvo priimtas 1995-03-16, o Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1994-06-08 iki 1995-06-27) numatė, jog tokie sprendimai turėjo būti priimti ne vėliau kaip iki 1994-07-01. Prokuroras Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymą Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“, kuriuo patvirtintas G. D. asmeninio ūkio žemės suteikimas ir naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas, prašo pripažinti negaliojančiu dėl to, kad įsakymas priimtas nesilaikant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2004-07-29 iki 2010-07-01) reikalavimų, nes G. D. nebuvo asmeniu, kuris atitiktų šiame įstatyme nurodytus reikalavimus asmenims, kuriems apskrities viršininkas galėjo patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą. Skunde taip prašė pripažinti 2007-06-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą neteisėtai priėmus administracinius aktus, t. y. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimą ir Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymą Nr. 2.3-10457-41.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) palaikė Prokuroro ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad Prokuroro kreipimasis iš esmės grindžiamas atsakovės 2013-10-03 raštu Nr. 1SD-(3.1)-2655 „Dėl viešojo intereso gynimo“ (t. 1, b. l. 178–197).

Tarnyba 2014-12-10 teismui pateikė papildomą informaciją (t. 2, b. l. 62–64). Nurodė, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2012-04-24 rašte tik pateikė informaciją apie Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-27 įsakymo Nr. 3365 pagrindu atliktą Buivydiškių apylinkės tarybos asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo patikrinimą ir jo rezultatus. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius minėtame rašte nevertino ir nenagrinėjo, ar G. D. dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje. Padarė išvadą, kad 2012-04-24 raštas yra informacinio pobūdžio ir laikytinas neprieštaraujančiu 2013-10-03 rašte pateiktai Tarnybos pozicijai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir pareiškėjo skundą prašė tenkinti.

Atsakovas G. D. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė Prokuroro ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 193–203).

G. D. atsiliepime nesutiko su Prokuroro ieškiniu ir teigė, kad asmeninio ūkio žemė jam buvo suteikta ir vėliau perduota teisėtai.

Dėl Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimo teisėtumo atsakovas paaiškino, kad jis nuo 1979-03-12 gyvena (duomenys neskelbtini), todėl priskiriamas prie kaime gyvenančių asmenų. Byloje reikšminga valstybinės želdymų įmonės „Zunda“ veikla 1990–1995 metais, o tuo metu galioję 1990-12-27 įstatai (III skyriaus 2.5 punktas) ir 1993-10-05 įstatai (II skyrius, 2.2 punktas) nustatė, kad įmonė, be kita ko, teikė ir paslaugas gyventojams, t. y. Lazdynų girininkija, vykdydama miško tvarkymo veiklą, aptarnavo Vilniaus rajono kaimų gyventojus, parduodama jiems kirstinę medieną. Atsakovas pagal 1992-09-29 pirkimo pardavimo sutartį įgijo ir iki šiol turi ūkinius pastatus gyvuliams laikyti. Asmeninės sąskaitos Nr. 790 kopija patvirtina, kad atsakovo šeima 1990–1993 metais laikė stambius raguočius ir kiaules. Atsakovo turimi duomenys patvirtina, kad jis vėliausiai nuo 1993-02-12 iki asmeninio ūkio žemės suteikimo 1995 metais, naudojo žemę asmeniniam ūkiui. Teigė, kad atitiko Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte (1994-05-24 įstatymo redakcija) nustatytas sąlygas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad 1995-03-16 spendimu jam suteikta asmeninio ūkio žemė, vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994-10-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 22-791/1994. Be to, 1995-10-02 atsakovui suteikta žemė buvo paženklinta vietoje bei atliktos asmeninio ūkio žemės skyrimo procedūros.

Atsakovas dėl VAV 2004-12-27 įsakymo Nr. 2.3-10457-41 1 priedo 12 punkto teisėtumo nurodė, kad nebuvo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje (2004-07-13 įstatymo redakcija) įtvirtintų prielaidų priimti ginčijamo įsakymo dalį, kadangi buvo priimtas kompetentingos institucijos sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo tokią teisę turėjusiems asmenims, vykdant teismo sprendimą. Pripažino, kad minėta ginčijamo akto dalis teisiškai yra ydinga, tačiau negali būti naikinama skunde nurodytu pagrindu ir toks panaikinimas nesukeltų asmenims teisinių pasekmių. Iš 2004-12-08 Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo apžiūrėjimo akto sprendė, kad VAV administracijai 2003–2004 m., atliekant asmeninio ūkio žemės suteikimo atsakovui ir jo naudojimo teisėtumo patikrinimą, buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui 2 ha asmeninio ūkio žemės naudmenų suteikta ir naudojama teisėtai.

Atsakovas dėl VAV 2006-12-18 įsakymo Nr. 2.3-12302-41 teisėtumo nurodė, kad jis vėliausiai 2004-08-02 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Avižienių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini) kaime jam suprojektuotą 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. 200, kuris jam buvo suteiktas ir yra nuolat naudojamas, už jį atsakovas sumokėjo vienkartinėmis investicinėmis išmokomis. Kadangi asmeninio ūkio žemė atsakovui buvo suteikta remiantis Žemės reformos įstatyme nustatyta tvarka ir naudojama, VAV turėjo ne tik teisinį pagrindą, bet ir pareigą priimti ginčijamą 2006-12-18 įsakymą bei sudaryti 2007-06-06 valstybinės–žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį

Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčijamų administracinių aktų ir sandorių neteisėtumą, Prokuroro nustatyti trūkumai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nuosavybę įgijo neteisėtai. Atsakovo pateikti duomenys pagrindžia asmeninio ūkio žemės suteikimo ir perleidimo nuosavybėn teisėtumą.

Atsiliepimas

Atsakovas G. D. ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad visą laiką gyvena ir naudoja asmeninio ūkio žemę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Š. teismui nepateikė atsiliepimo į skundą, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 1994-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-790/94 panaikino Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės Tarybos 1994-05-11 XXI sesijos sprendimo „Dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui ir kitų gyventojų pareiškimų svarstymo“ 1.2.3 punktą ir įpareigojo Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės Tarybą vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-10-29 nutarimą Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 78).

Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ G. D. pagal minėto sprendimo 1 priedą „Sąrašas asmenų, kuriems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas“ 790 punktą suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77, antra lapo pusė, b. l. 82).

Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-02 įsakymo Nr. 23-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ pagal priedo Nr. 1 „Asmeniniam ūkiui naudojamos žemės pardavimas“ 33 punktą, G. D. leista pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamos žemės 1,96 ha (t. 1, b. l. 89, b. l. 90 antra lapo pusė).

Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-10 įsakymu Nr. 1390-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės Vilniaus rajone pardavimo ir sumokėtų lėšų grąžinimo“ nuspręsta parduoti asmeniniam ūkiui naudojamą žemę Vilniaus rajone pagal priedą 13 piliečių. Įsakymo priede „Piliečių, kuriems parduodama asmeniniam ūkiui naudojama žemė, sąrašo“ 13-tu eilės numeriu nurodytas G. D., kuriam leista pirkti patikslintą 2,09 ha asmeninio ūkio žemės plotą (t. 1, b. l. 92, 103).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-01-28 įsakymu Nr. 05 „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtintas Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas. Sąraše 456 numeriu pažymėtas G. D., kuriam 1995-03-16 nuspręsta suteikti 2 ha asmeninio ūkio žemės (t. 1, b. l. 102 antra lapo pusė, b. l. 97 antra lapo pusė).

Vilniaus apskrities viršininkas 2004-12-27 įsakymu Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo 2004-07-13 įstatymo Nr. IX-2353 15 straipsniu, patvirtino asmeninio ūkio žemės suteikimą ir naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą Vilniaus rajono Avižienių kadastro vietovėje pagal pridedamą priedą Nr. 1. Šio priedo 12 eilutėje nurodyta, kad G. D. patvirtinamas 2 ha asmeninio ūkio žemės plotas, asmeninio ūkio žemės sklypą suteikiant laisvos žemės fonde (t. 1, b. l. 114, 115).

Vilniaus apskrities viršininkas 2006-12-18 įsakymu Nr. 2.3-12302-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo G. D., Vilniaus rajone“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 10 ir 15 straipsniais, Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 236 (2004-12-02 nutarimo Nr. 1538 redakcija) Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 (Vyriausybės 2004-11-08 nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu Nr. 2.3-12318-41, tenkindamas piliečio prašymą, nustatė, kad „faktiškai naudojamo G. D. žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio žemės, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 2,00 ha, plane pažymėtas Nr. 1243-1, žemės sklypo vertė – 2 566 Lt (indeksuota 1,6 –4 106 Lt), vidutinė rinkos vertė – 207 000 Lt; servitutą – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) žemės skl. Nr. 1243-1“ (1.1 ir 1.2 punktai); pagal minėto įsakymo 2 punktą, pardavė G. D. 2,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, įskaitant 3 008 Lt (sumokėtų 1995-08-05 94 valstybės vienkartinių išmokų), pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-02 įsakymu Nr. 23 patvirtintą piliečių, kuriems parduodama asmeninio ūkio žemė, sąrašą bei įskaitant 9,85 Lt (sumokėtų 1996-11-27 0,3077 valstybės vienkartinių išmokų), pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-10 įsakymą Nr. 1390-41. Šio įsakymo 4 punktu pavedė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti suformuotą asmeninio ūkio žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu ir nustatyta tvarka sudaryti su piliečiu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 46).

Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2007-06-06 sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., notarinio registro Nr. 1-3772, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, už 3 017,85 Lt pardavė G. D. 2 ha Žemės sklypą (t. 1, b. l. 47–49).

Tarnyba 2013-02-21 raštu kreipėsi į G. D., siūlydama ne ginčo tvarka nutraukti 2007-06-06 sutartį Nr. 1-3772 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo, grąžinant Žemės sklypą valstybės nuosavybėn (t. 1, b. l. 52–54).

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2013-10-07 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013-10-03 raštas Nr. 1SD-(3.1)-2655 „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame Tarnyba prašė kreiptis į teismą dėl G. D. Žemės sklypo suteikimo ir pardavimo pripažinimo negaliojančiais (t. 1, b. l. 8–20).

Dėl Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimo „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ dalies, kuria G. D. suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), teisėtumo

Prokuroras skunde teigia, kad suteikiant G. D. asmeninio ūkio žemę ginčijama sprendimo dalimi buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 dalies (1994-05-24 įstatymo Nr. I-476 redakcija, galiojusi nuo 1994-06-09 iki 1995-06-29) nuostatos bei Tvarkos 1.1.3, 1.1.4 ir 3 punkto (redakcija galiojusi nuo 1994-03-03) nuostatos.

Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1991-07-25 iki 1993-07-28) buvo nustatyta, kad asmeniniam ūkiui, atsižvelgiant į turimos žemės fondą, buvo suteikiamas atitinkamai iki 3 arba 2 ha žemės ūkio naudmenų plotas, neįskaitant privačios namų valdos (atskiros sodybos) užimtos žemės ploto. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 1994-06-08 iki 1995-06-27) nustatė, kad žemė gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkės tarybos sprendimu suteikiama asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje iki 2 ha žemės ūkio naudmenų – asmenims, dirbantiems arba iki išėjimo į pensiją dirbusiems kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat asmenims, turintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti ir 1993-07-01 naudojusiems žemę asmeniniam ūkiui (sodybinę žemę); iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų – kitiems asmenims. Minėto įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1994-06-08 iki 1995-06-27) nustatė, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994-07-01.

Tvarkos 1.1.3 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypus asmeniniam ūkiui turėjo teisę gauti asmenys, dirbantys kaimo vietovėje – iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Tvarkos 1.1.4 punkte nustatė, kad asmenys, dirbantys arba iki išėjimo į pensiją dirbę kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose – iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Tvarkos 3 punkte išvardytos kaimo gyventojus aptarnaujančiomis laikomos miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėse ribose esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių darbuotojų pagrindinė darbo vieta yra ne kaimo vietovėje. Prie jų priskiriamos: 3.1 ikimokyklinės ir mokymo įstaigos, jeigu daugiau kaip pusė auklėtinių arba moksleivių yra iš kaimo; 3.2 medicinos pagalbos įstaigos (ligoninės, poliklinikos, felčerių ir akušerių punktai, ambulatorijos, reabilitacijos centrai ir kt.), vaistinės, veterinarijos apylinkės, esančios rajonų pavaldumo miestuose (išskyrus rajonų centrus) ir miesto tipo gyvenvietėse; 3.3 Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos (policijos poskyriai, gaisrinės), esančios rajonų pavaldumo miestuose (išskyrus rajonų centrus) ir miesto tipo gyvenvietėse; 3.4. viešojo maitinimo ir prekybos įmonės, įstaigos ir organizacijos, esančios rajonų pavaldumo miestuose (išskyrus rajonų centrus) ir miesto tipo gyvenvietėse; 3.5. kitos kaimo gyventojus aptarnaujančios įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių sąrašą nustato rajono taryba, atsižvelgdama į jų teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų specifiką.

Pagal Tvarkos 6 punktą kiti asmenys, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui dar nebuvo suteikti, tačiau kurie turėjo teisę juos gauti, iki 1993-12-01 turėjo pateikti prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui šia tvarka: asmenys, gyvenantys kaimo vietovėje, – tos apylinkės, kurioje jie gyveno arba kur buvo jų turėtoji žemė (kai ji yra tame rajone), apylinkės agrarinės reformos tarnybai; asmenys, kurie gyveno miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, – tos apylinkės, kurioje jie dirbo arba dirbo iki išėjimo į pensiją ir 1991-11-01, apylinkės agrarinės reformos tarnybai.

Prokuroras teigė, kad G. D. negyveno kaimo vietovėje, nebuvo asmeniu, dirbančiu kaimo vietovėje, nedirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, 1991–1993 metais nenaudojo asmeninio ūkio ar kitos žemės, nebuvo pateikęs iki 1993-12-31 prašymo suteikti jam žemės sklypą asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės dalims.

G. D. teigia, kad jis visą laiką gyveno tame pačiame name, naudojo ir naudoja asmeninio ūkio žemę, turi ir ūkinius pastatus.

Iš G. D. 1976-07-15 darbo knygelėje, esančio įrašo Nr. 16 matyti, kad jis nuo 1984-04-16 dirbo Apželdinimo tresto Lazdynų girininkijoje (t. 2, b. l. 36). Prokuroras prie skundo pridėjo darbo knygelės kopiją, kurioje įrašai prasideda nuo 1984-07-02 (t. 1, b. l. 28).

UAB „Vilniaus zunda“ 2013-08-23 raštu Nr. 108-71 informavo Tarnybą, kad G. D. dirbo bendrovėje nuo 1984-04-16 iki 2000-07-31. Šiame rašte nurodė, kad Apželdinimo trestas 1990-12-27 potvarkiu Nr. l393V buvo reorganizuotas į Vilniaus specialiosios paskirties valstybinę želdynų įmonę „Zunda“, 1995-07-28 potvarkiu Nr. 664V įmonė „Zunda“ reorganizuota į specialiosios paskirties želdynų akcinę bendrovę „Vilniaus zunda“. 1999-04-22 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 657V Specialios paskirties želdynų AB „Vilniaus zunda“ reorganizuota į Želdynų AB „Vilniaus zunda“, 2007-12-14 įvykusio želdynų akcinės bendrovės „VILNIAUS ZUNDA“ visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo nuspręsta pertvarkyti bendrovę į UAB „Vilniaus zunda“. Taip pat nurodė, kad minėtos įmonės vykdė želdynų priežiūros, miškininkystės, parkų, kapinių, fontanų priežiūros ir tvarkymo darbus (t. 1, b. l. 126).

Prokuroras teigia, kad UAB „Vilniaus Zunda“ nevykdė žemės ūkio veiklos ir kaimo gyventojų neaptarnavo. Prokuroras nepagrindė, koks teisės aktas įtvirtino reikalavimą, kad kaimo gyventojus aptarnaujanti įmonė vykdytų žemės ūkio veiklą. Žemės reformos įstatymo minėta 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, įtvirtina reikalavimą asmeniui būti dirbusiam kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat asmenims, turintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti ir 1993-07-01 naudojusiems žemę asmeniniam ūkiui. Tvarkoje irgi tokio reikalavimo nėra nustatyta.

Bylai reikšminga valstybinės želdynų įmonės „Zunda“ veikla 1990–1995 metų laikotarpiu. Vilniaus valstybinės želdynų įmonės „Zunda“ 1990-12-27 įstatų (t. 1, b. l. 130–132) III skyriaus 2.5 punkte bei 1993-10-05 įstatų (t. 1, b. l. 142–146) II skyriaus 2.2 punkte buvo nustatyta, kad įmonė teikia paslaugas ir gyventojams. Įmonė vykdė želdynų priežiūros, miškininkystės, parkų, kapinių, fontanų priežiūros ir tvarkymo darbus. G. D. 1986-06-02 įsakymu Nr. 63 atleistas iš brigadininko pareigų dėl to, kad pervestas dirbti eiguliu (t. 1, b. l. 128). Kadangi G. D. dirbo įmonėje, kuri vykdė ir miškininkystės darbus, rodo, kad minėta įmonė galėjo aptarnauti ir kaimo gyventojus. Nesutiktina su Prokuroro vertinimu, kad Lazdynų girininkija, vykdydama miško tvarkymo veiklą, negalėjo aptarnauti ir Vilniaus rajono kaimų gyventojų.

Be to, Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2012-04-24 rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-4099 nurodė, kad pagal patikrinimo duomenis buvo nustatyta, jog G. D. priklauso 2 ha asmeninio ūkio žemės, jis asmeninio ūkio skyrimo metu dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje (t. 2, b. l. 39).

Vėliau Tarnyba 2014-12-10 rašte Nr. 1SD-(3.1)-4005 nurodė, kad minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, parengtas neturint visos informacijos apie tai, kad G. D. nedirbo kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, todėl teigia, kad jis neprieštarauja 2013-10-03 rašte pateiktai Tarnybos pozicijai (t. 2, b. l. 62–64). Nors minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, tačiau jame išdėstyta pozicija yra oficiali Tarnybos skyriaus pozicija dėl asmeninio ūkio žemės atsakovui suteikimo. Taigi, tokie duomenys yra prieštaringi ir nepatvirtina Prokuroro teiginių, kad G. D. nedirbo kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse.

Prokuroras taip pat teigia, kad G. D. 1991–1993 m. nenaudojo asmeninio ūkio ar kitos žemės, iki 1993-12-31 nebuvo pateikęs prašymo suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (su istorija), registro Nr. 10/37790 užfiksuota, kad G. D. pagal 1992-09-29 pirkimo pardavimo įsigijo ne tik gyvenamąjį namą, bet ir pastatą – daržinę (t. 2, b. l. 40–41). G. D. 1992-09-29 sutartimi (registro Nr. 2505) įsigijo ne tik gyvenamąjį namą, bet ir kluoną, šulinį (t. 2, b. l. 42. Asmeninėje sąskaitoje Nr. 790 užfiksuota, kad G. D. šeima 1990–1993 metais laikė darbinius jaučius ir kiaules (t. 2, b. l. 3–6). 1995-01-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P41/95-0101 (registro Nr. 41/6388), priedas – sklypo planas su gretimybėmis M 1:1000, patvirtina, kad šio plano sudarymo metu, t. y. 1993 m. vasarį G. D. faktiškai naudojo asmeniniam ūkiui 2 ha žemės, įskaitant 0,482 ha namų valdos žemės (t. 2, b. l. 43, 44). Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės 1995-02-21 pažymėjime, adresuotame Vilniaus rajono elektros tinklams, nurodyta, kad G. D. naudojasi 2 ha žemės sklypu, kuriame augina daržoves ir kt. (t. 2, b. l. 46). Buivydiškių Agrarinės reformos tarnybos 1995-04-24 pažymoje Nr. 45 pažymima, kad matuojant asmeninio ūkio žemę kartu su namų valdos sklypu, nustatytas naudojamos žemės plotas 2,61 ha, iš jų teisėtai naudojama – 2,00 ha, G. D. turi teisę iš valstybės pirkti 2,09 ha asmeninio ūkio žemės (t. 2, b. l. 47).

Šie faktiniai duomenys paneigia Prokuroro argumentus, kad G. D. 1991–1993 m. nenaudojo asmeninio ūkio žemės. Be to, pats G. D. teigia, kad nuolat nuo 1979 03 12 gyvena šioje vietoje ir naudoja asmeninio ūkio žemę. Byloje Prokuroras G. D. adresą nurodė būtent (duomenys neskelbtini) kaimą (t. 1, b. l. 1)., šios aplinkybės byloje nepaneigtos.

Teismas daro išvadą, kad anksčiau minėti duomenys kaip tik ir įrodo, kad G. D. turėjo teisę pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto (1994-05-24 įstatymo Nr. I-476 redakcija) sąlygas gauti 2 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą, taip pat nebuvo pažeistos ir Tvarkos 1.1.3, 1.1.4 ir 3 punktų nuostatos.

Prokuroras skunde nurodo, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ 2 ha asmeninio ūkio žemės G. D. suteikė, pažeisdama ir Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalį (redakcija, galiojusi nuo 1994-06-08 iki 1995-06-27). Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalis (1994-05-24 įstatymo Nr. I-476 redakcija) nustatė, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994-07-01.

Kaip nustatyta anksčiau, Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimas buvo priimtas, vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994-10-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-790/94, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1994-05-11 XXI sesijos sprendimas „Dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui ir kitų gyventojų pareiškimų svarstymo“, o Buivydiškių apylinkės taryba įpareigota įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Taigi, tiek Tarnyba, tiek ir Prokuroras netinkamai vertino faktinę situaciją, t. y. kad ginčijamas sprendimas priimtas būtent vykdant teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas po 1994-07-01 vykdant teismo sprendimą pripažįstamas teisėtu asmeninio ūkio žemės suteikimu (pvz. 2006-02-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-737-06, 2008-05-23 administracinėje byloje Nr. A248-790/2008. Atsižvelgus į tai, Prokuroro argumentai, kad G. D., suteikiant asmeninio ūkio žemę, buvo pažeista ir minėta Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalis, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Prokuroras nepagrįstai siekia pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimo „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ dalį, kuria G. D. suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju Prokurorui kyla pareiga įrodyti, kad buvo pažeistos ginčijamos imperatyvios teisės aktų nuostatos, tačiau iš esmės Prokuroras kreipėsi į teismą, remdamasis Tarnybos 2003-10-03 raštu, kuriame, kaip minėta, nurodyta informacija yra prieštaringa pačios Tarnybos 2012-04-24 rašte pateiktai informacijai.

Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymo Nr. 2.3-10457-41 ginčijamos dalies teisėtumo

Prokuroras prašo pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymo Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“ 1 priedo 12 punktą, kuriuo buvo patvirtintas G. D. 2 ha asmeninio ūkio žemės suteikimas ir naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas, argumentuodamas tuo, kad buvo pažeista Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2004-07-29 iki 2010-07-01). Minėtoje normoje buvo nustatyta, kad jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990-07-26–1994-07-01 laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994-07-01–1995-03-26 laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004-12-31 sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990-07-26 Nr. 1-411) įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą, be to, jei: 1) fizinis asmuo iki 1991-11-01 dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 3 ha žemės ūkio naudmenų; 2) fizinis asmuo iki 1991-11-01 dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991-11-01, dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų; 3) fizinis asmuo iki 1991-11-01 dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991-11-01, dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno mieste- rajono centre (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus) ir iki šiol naudoja iki 1 ha žemės ūkio naudmenų (jei turi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų (jei neturi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti); 4) fizinis asmuo iki 1991-11-01 dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991-11-01, dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje ir gyveno mieste (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus ir miestus-rajonų centrus) ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų (jei turi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,5 ha žemės ūkio naudmenų (jei neturi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti); 5) fizinis asmuo iki 1993-12-31 gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų.

Dėl anksčiau nustatytų aplinkybių, teismas pripažino, kad nebuvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalis (1994-05-24 įstatymo Nr. I-476 redakcija), priimant Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimą, kuris ir buvo teisinis pagrindas G. D. suteikti asmeninio ūkio žemę.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmeninio ūkio žemės suteikimas atitiko įstatymų reikalavimus ir kai aplinkybių tarybos nepažeidė draudimo priimti sprendimus po 1994-07-01 dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, apskrities viršininkui neatsiranda teisė „iš naujo“ (dar kartą) įteisinti tokių žemių suteikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-737-06), asmeninio ūkio žemės suteikimas po 1994-07-01 vykdant teismo sprendimą, pripažintinas teisėtu asmeninio ūkio žemės suteikimu, ir tokio suteikimo teisėtumui patvirtinti nereikalingas apskrities viršininko sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A248-790/2008). Šiuo atveju nebuvo įstatyme įtvirtintų prielaidų G. D. žemės naudojimo teisėtumui patvirtinti, nes buvo priimtas kompetentingos institucijos sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo tokią teisę turėjusiems asmenims vykdant teismo sprendimą, remiantis anksčiau galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nors nagrinėjamu atveju, Vilniaus apskrities viršininkas neturėjo teisės priimti 2004-12-27 įsakymo Nr. 2.3-10457-41 ginčijamos dalies, tačiau, įvertinus visumą anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių, ir tai, kad vien šio akto dalies panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo kriterijus, negali būti pripažintas neteisėtu. Be to, remiantis Prokuroro pareiškime nurodytais argumentais nėra pagrindo šią akto dalį naikinti.

Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-27 įsakymu Nr. 3365 „Dėl asmeninio ūkio žemės naudotojų, kuriems žemės sklypai buvo suteikti Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 sprendimu, suteikimo teisėtumo ir šių piliečių suteiktos žemės faktinio naudojimo patikrinimo“ Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas organizuoti 474 asmenų (nurodytų šio įsakymo 1 priede), kuriems žemė asmeninam ūkiui buvo suteikta Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu, šių žemės sklypų suteikimo teisėtumo patikrinimo darbus. 1 priede pateiktame asmenų sąraše G. D. buvo nurodytas eil. Nr. 55 (t. 1, b. l. 105, 106). Šio įsakymo 2 priede yra pateikta Asmeninio ūkio žemės sklypo(-ų) patikrinimo-apžiūrėjimo akto forma, pagal kurią surašytas 2004-12-08 Asmeninio ūkio žemės sklypo(-ų) patikrinimo-apžiūrėjimo aktas, kuriame nurodoma, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) naudojo 2 ha asmeninio ūkio žemės ir atitiko Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2003–2004 metais atlikdama asmeninio ūkio žemės suteikimo atsakovui ir šios žemės naudojimo teisėtumo patikrinimą bei Vilniaus apskrities viršininkui priimant 2004-12-27 įsakymą Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“, turėjo pakankamai duomenų nuspręsti, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu G. D. 2 ha asmeninio ūkio žemės naudmenų buvo suteikta ir naudojama teisėtai.

Dėl anksčiau nustatytų aplinkybių, pripažinus, kad Prokuroro ginčijamos Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 sprendimo ir Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymo Nr. 2.3-10457-41 dalys yra teisėtos, negali būti pripažinti neteisėtais ir kiti Prokuroro skunde ginčijama Vilniaus apskrities viršininkui 2006-12-18 įsakymo Nr. 2.3-12302-41 dalis, kuria nuspręsta G. D. parduoti 2 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 2007-06-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-3772. Prokuroras šią skundo dalį grindė tuo, kad minėti sandoriai buvo sudaryti, remiantis neteisėtais administraciniais aktais. Nustačius, kad G. D. asmeninio ūkio žemė suteikta nepažeidus imperatyvių Žemės reformos įstatymo ir Tvarkos reikalavimų, Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-18 įsakymo Nr. 2.3-12302-41 ginčijama dalis ir 2007-06-06 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-3772 negali būti panaikinti ir taikytina restitucija natūra.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Prokuroras neįrodė, jog ginčijami administraciniai aktai ir sandoris yra neteisėtas ir kad G. D. nuosavybę įgijo neteisėtai. Šiuo atveju G. D. pateikti duomenys pagrindžia, kad jam asmeninio ūkio žemė suteikta ir perleista nuosavybėn teisėtai.

Šioje byloje turi būti įvertinta ir teisėtų lūkesčių principo svarbą.

Pažymėtina, kad aptariamo sklypo atveju tretysis asmuo ilgą laiką (t.y. 20 metų nuo valstybinės žemės pirkimo pardavimo 1995 01 16 sudarymo momento) faktiškai įgyvendino savo nuosavybės teises.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007m. liepos 5d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2003m. kovo 4d., 2003m. liepos 4d. ir 2003m. gruodžio 3d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Taip pat yra reikšmingi teisingumo ir protingumo principai, siekis užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad viešas interesas, kaip bendras visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešas interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio teismo 1997m. gegužės 6d. ir 2004m. gruodžio 13d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali būti priešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą ( Konstitucinio teismo 2006m. rugsėjo 21d. nutarimas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas (Išplėstinės kolegijos nutartis byloje Nr. A-858-1360-2014).

Be to, nagrinėjamame ginče teismas prioritetą teikia teisingumui, t. y. teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui, ištiriant ir įvertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Prokuroro skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska