Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. e2S-208-253/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
e2S-208-253/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
G. V., R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-208-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01492-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. V. (G. V.) ir R. V. (R. V.) dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu ir pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei J. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. M. byloje 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo civilinėje byloje Nr. e2-3984-965/2018. Ieškovė prašė užtikrinti įrodymus: 1) leisti ieškovei J. M. kartu su pasirinktu turto vertintoju ir antstoliu patekti į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrėti butą, daryti fotonuotraukas, kad būtų galima atlikti turto vertinimą/ekspertizę; 2) leisti į butą adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei, turto vertintojui ir antstoliui patekti be atsakovo sutikimo.

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį atsakovams dėl atidailijimo iš bendrosios nuosavybės ir visiškai tenkino atsakovo priešieškinį dėl kompensacijos priteisimo. Byloje yra rengiamas apeliacinis skundas. Teismas byloje ginčo turto vertei nustatyti vadovavosi vykdomojoje byloje pateikta eksperto išvada, kuri padaryta 2017 m. liepos 4 d., t. y. daugiau nei prieš vienerius metus iki teismo sprendimo priėmimo. Kompensacija bendraturčiui turi būti mokama pagal realią turto vertę teismo sprendimo priėmimo metu, eksperto išvada negalioja daugiau nei 6 mėnesius, todėl teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai vadovavosi įrodymais, pagrindžiančiais turto vertę. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į turto vertintoją UAB „Verslavita“ dėl ginčo turto vertinimo / ekspertizės atlikimo. Tačiau ekspertui kartu su ieškove nuvykus į anksčiau nurodytą butą bendraturtis G. V. į butą neįleido. Ieškovė prašo teismą užtikrinti įrodymus – leisti turto vertintojams / ekspertams kartu su ieškovės pasirinktu antstoliu patekti į butą ir atlikti buto vertinimą / ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo atmestas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių ieškovės abejonę, jog pateikti jai reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Nepateikta įrodymų, jog ekspertui kartu su ieškove nuvykus į nurodytą butą bendraturtis į butą neįleido. Ieškovė yra buto bendraturtė ir turi daiktines teises į buto dalį. Atsižvelgta į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendime konstatuotas aplinkybes, kad ieškovė nepageidavo skirti buto dalies ekspertizę jos vertei nustatyti, nepateikė įrodymų, jog ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų neteisinga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – užtikrinti įrodymus ieškovės prašyme nurodytu būdu. Atskirojo skundo motyvai:

5.1. Ieškovė negali patekti į butą nuo pat jo įsigijimo momento. Atsakovai į butą neįleido. Pateiktoje UAB „Verslavita“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje aiškiai nurodyta, kad į butą patekti nėra galimybės, nes bendraturtis neįleido, dėl to įrodymų užtikrinti neįmanoma.

5.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ekspertizės neprašė, nes jos reikalavimas buvo ne priteisti kompensaciją, o atidalyti turtą natūra. Teismas niekada nesiūlė atlikti ekspertizę. Šiuo metu apeliaciniame skunde yra reiškiami alternatyvūs reikalavimai, todėl teismui tenkinus priešieškinį privalo būti nustatyta tikroji turto vertė.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai atmestas ieškovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo civilinėje byloje.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje civilinėje byloje 2018 m. liepos 23 d. buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, juo ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovų priešieškinis tenkintas. Ieškovė J. M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.

10. Vadovaujantis CPK 221 straipsniu, asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Įrodymų užtikrinimas taikomas, kai yra realus pagrindas baimintis ar abejoti, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Asmeniui, teikiančiam prašymą užtikrinti įrodymus, tenka procesinė pareiga įrodyti būtinybę taikyti įrodymų užtikrinimo priemones (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 222 straipsnis, 178–179 straipsniai). Sprendžiant klausimą dėl būtinybės užtikrinti įrodymus vertinama, ar yra būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones (išsaugojimą ir užfiksavimą) ir ar egzistuoja reali grėsmė, kad neužtikrinus įrodymų jie gali neišlikti iki bylos išnagrinėjimo.

11. Apeliantė teigia, kad nuo pat buto įsigijimo momento negali į jį patekti. Ieškovė remiasi 2018 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Verslavita“ pažyma. Joje nurodyta, kad turto vertintoja 2018 m. rugpjūčio 13 d. su užsakove J. M. buvo nuvykusi apžiūrėti buto, į jį pateikti nepavyko, buto bendraturtis į butą neįleido, nepatekus į butą ir neatlikus jo apžiūros vertinimo atlikti negalima.

12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog įrodymai gali išnykti arba jų pateikimas pasidarys negalimas ar pasunkės. Ieškovė prašyme užtikrinti įrodymus iš esmės prašo jai suteikti leidimą patekti į butą. Byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. M. 2017 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu nuosavybės teise priklauso 32/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio ieškovės prašymu atlikto antstolės 2018 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad į butą buvo patekta, užfiksuoti patalpų fragmentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė yra buto bendraturtė, turi daiktines teises į buto dalį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) ir gali imtis priemonių savo teises ginti teisine tvarka. Ieškovė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo grindžia poreikiu apžiūrėti butą, fotografuoti, kad būtų galima atlikti turto vertinimą / ekspertizę. Apeliantė nepagrindė grėsmės, kad įrodymai, kuriuos prašoma užtikrinti, gali neišlikti arba juos pateikti pasidarys negalima arba sunku, kad ginčo nekilnojamojo turto būklė iš esmės pasikeis ir taps neįmanomas jos užfiksavimas.

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, kadangi ieškovė nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju yra grėsmė (objektyvios prielaidos) netekti galimybės gauti įrodymus. Atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė