Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), turinčio specialųjį vidurinį išsilavinimą, vedusio, pensininko, turinčio neįgalumą, ūkininko, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-2494-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-2494-2018 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. V. M. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 19 d., 17 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 promilės neblaivumas), vairuojamas automobilis neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, taip pat neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

V. M. gyvena su šeima, t. y. žmona N. M.. Šeima augin dvi dukras: L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri mokosi Kauno medicinos kolegijoje dantų technikos specialybės fakultete ir gyvena nuomojamame bute kartu su savo sese A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri baigus Kauno medicinos kolegijoje dantų technikos specialybės fakultetą dirba Kauno mieste. Žmona N. M. – bedarbė. Jie turi 8 ha žemės plotą, kuriame ūkininkauja, norėdami aprūpinti savo šeimos poreikius maisto produktais (Ūkininko pažymėjimas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 15). V. M. turi vidutinį nedarbingumo lygį (neįgaliojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 16), be to yra tremtinys (pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17). Kadangi dėl silpnos sveikatos dažnokai reikia kreiptis į Ukmergės ligoninės medikus, o rajoninis autobusų susisiekimas prastas, todėl praradus vairuotojo pažymėjimą, bus sunku gauti reikalingą medicininę pagalbą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pripažįstą padarytą administracinį nusižengimą, t. y. labai gailisi, kad nepagalvojo, jog išgėrus 0,5 l talpos alaus butelį galėjo apsvaigti iki draudžiamos neblaivumo normos. Jautėsi gerai, todėl nė nenumanė, kad galėtų būti neblaivus. Kitu atveju, tikrai nebūtų vairavęs. Jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,51 promilės), dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi. V. M. parodė, kad neplanavo niekur važiuoti, tačiau jam paskambino, jog atvežė pašarų gyvūnams, todėl jis savo paties padarytu keliu važiavo iki šėryklos. Nurodė, kad žmona nevairuoja, o dėl sveikatos būklės dažnai tenka vykti į gydymo įstaigą. Taip pat pažymėjo, kad nors nurodė, jog turi ūkį, tačiau pažymėjo, jog augina tik vieną karvę ir paršą, ūkio technikos nevairuoja. V. M. nevengia atsakomybės, dėl savo elgesio labai gailisi ir mano, kad bausmės poveikis būtų pasiektas neskiriant specialiosios teisės arba paskiriant trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas bei prašant sumažinti paskirtos baudos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiuo atveju, V. M. yra nubaustas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. V. M. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminą.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip nustatyta iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos, V. M. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (ROIK: 18086473859, b. l. 1) ir teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad V. M. buvo baustas administracine tvarka, tačiau nei karto dėl vairavimo neblaiviam, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 9-10). Byloje nustatyta, kad teisė vairuoti V. M. būtina ne tik būtiniausių jo asmeninių, bet ir šeimos poreikių tenkinimui, juolab, kad jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 16), turi sveikatos problemų, todėl dažnai tenka lankytis gydymo įstaigose.

Teismas, vertindamas V. M. prašymą sumažinti jam paskirtos baudos dydį, atsižvelgia į tai, kad V. M. yra pensinio amžiaus, turi neįgalumą, verčiasi ūkininko veikla, gauna nuolatines pajamas. Taip pat vertinamos aplinkybės, jog V. M. vairavo privalomuoju civiliniu draudimu neapdraustą automobilį, kuriam, be kita ko, neatlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 14), kas rodo, jog V. M. elgėsi neatsakingai. Taip pat V. M. nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių negalėtų sumokėti jam paskirtos baudos bei teismas atkreipia dėmesį, jog Institucija administraciniu nutarimu V. M. skyrė minimalų sankcijoje numatytą baudos dydį. Tačiau V. M. nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės, būtinybės dažnai vykti į gydymo įstaigas, taip pat tai, kad jo žmona neturi vairuotojo pažymėjimo, rodo, jog V. M. teisė vairuoti automobilį yra labai svarbi. Viena vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. nors ir gyvena kaimo vietovėje, tačiau susisiekimas galimas viešuoju transportu, taip pat šeimoje yra dvi suaugusios pilnametės dukros, kurios gali padėti tėvams. Be to, esant reikalui bei pablogėjus sveikatai, greitąją medicinos pagalbą galima išsikviesti į gyvenamąją vietą. Kita vertus, teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, V. M. prisipažinimu padarius administracinius nusižengimus, neigiamu savo poelgio vertinimu, pažadu nedaryti naujų administracinių nusižengimų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad V. M. nebuvo baustas dėl vairavimo neblaiviam (b. l. 9-10), į jo sveikatos būklę, ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad V. M. vertas teismo pasitikėjimo, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos. Teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino, vertina tai, kad V. M. turimas ūkis nėra didelis, ūkio technikos jis nevairuoja, turi dvi suaugusias dukras, kurios gali padėti tiek ūkio darbuose, tiek ir kitose srityse, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpinamas dvejais mėnesiais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-2494-2018 ir V. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (ANK 644 - 646 straipsniai).