Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1126-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
e2S-1126-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09109-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
Mykolo Romerio universitetui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1126-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09109-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo G. S. ieškinį atsakovui Mykolo Romerio universitetui dėl universiteto įpareigojimo panaikinti 2014 m. liepos 9 d. rektoriaus įsakymą Nr. 2IT-121 ir kt.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Mykolo Romerio universitetą (toliau – universitetas) panaikinti 2014 m. liepos 9 d. rektoriaus įsakymą Nr. 2IT-121; 2) pripažinti niekine klausytojo sutartį; 3) įpareigoti universitetą sudaryti visas sąlygas perlaikyti du šešto semestro egzaminus vieną kartą nenustatant sąlygos mokėti; 4) įpareigoti universitetą grąžinti už klausytojo sutartį gautus pinigus (375,75 Eur arba 1 297,40 Lt); 5) įpareigoti universitetą sudaryti sąlygas perlaikyti likusius neišlaikytus egzaminus vieną kartą nenustatant sąlygos mokėti ar termino; 6) priteisti iš universiteto 6 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 7) įpareigoti universitetą panaikinti 2015 m. rugsėjo 17 d. rektoriaus įsakymą Nr. 2IT-8; 8) įpareigoti universitetą taisyklėse nusistatyti būdą ir terminus dėl informacijos skelbimo apie išbraukimą iš studentų ar klausytojo sąrašų, kai nėra šio asmens prašymo ir jis nieko apie tai nežino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad pagal Mykolo Romerio universiteto Senato 2013 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1SN-7 patvirtintų Mykolo Romerio universiteto Apeliacijų nuostatų 29 punktą, asmuo turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją, jei nesutinka su rektoriaus ar jo įgaliotos institucijos (Apeliacijų komisijos) sprendimu. Mykolo Romerio universiteto statute yra nustatyta kreipimosi tvarka – asmuo turi teisę kreiptis į universiteto administraciją, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Statuto 111 str. 9 p.). Ginčų tarp studento ir universiteto tvarka yra nustatyta Mykolo Romerio statuto 114 straipsnyje, kuriame numatyta, kad studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją. Atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, teismo sprendė, kad ieškovas, nesutikdamas su atsakovo vertinimu, turėtų kreiptis ne į teismą, o į ginčų nagrinėjimo komisiją.Taigi teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neteisėtai apribojo galimybę pažeistas teises ginti teisme. Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nepaisė Konstitucijos 30, 109 straipsnių, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalies, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1-3 dalių.Universitetas nėra teismas ir neatlieka teismams būdingų funkcijų. Be to, universitetas nėra išankstinio ginčo sprendimo ne teisme subjektas, todėl negalėtų būti remiamasi net CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Kreiptis į universitetą dėl ginčo išsprendimo yra teisė, o ne pareiga, kuria gali pasinaudoti tik universitete tuo metu studijuojantys asmenys. Kadangi ieškovo sutartis su universitetu yra nutraukta, o pačioje sutartyje nėra tokio įpareigojimo, teismas negalėjo nepriimti ieškinio. Joks įstatymas, sutartis ar universiteto aktas neįpareigoja ginčo spręsti teismo minimu būdu.Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba jau yra įvertinusi universiteto veiksmus, tačiau jos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl kreipiamasi į teismą, kad būtų įgyvendintas sprendimas, pašalinti kai kurie šio sprendimo netikslumai ir atkurtos pažeistos teisės bei interesai.Administraciniai teismai negali atkurti ieškinyje nurodytų universiteto pažeistų teisių, nes iš sutarčių kylančius ginčus nagrinėja tik bendrosios kompetencijos teismai. Teismas neargumentavo dispozityvumo principo pažeidimo pagrįstumo ir nesiūlė ieškinio patikslinti.Teismo minimų Universiteto apeliacijų nuostatų 2 punkte nurodytos aplinkybės, kada galima teikti apeliaciją. Dėl pašalinimo iš universiteto rektoriaus įsakymu teikti apeliacijos nėra galimybės. Be to, universitetas nepranešė apie studijų sutarties nutraukimą ir galimybę skųsti įsakymą, todėl šia galimybe nebuvo pasinaudota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skundžiamą nutartį atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme teismas motyvavo tuo, kad apeliantas su ieškinyje pareikštais reikalavimais turėtų kreiptis ne į teismą, o apelianto ginčijamus veiksmus atlikusį universitetą. Apeliantas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad teismas neteisėtai apribojo jam galimybę pažeistas teises ginti teisme.Kaip ne kartą yra pažymėta teismų praktikoje, teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – tai kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).Pareikštame ieškinyje apeliantas kėlė skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimus, kuriais prašė teismo įpareigoti atsakovą (universitetą) panaikinti 2014 m. liepos 9 d. rektoriaus įsakymą išbraukti apeliantą iš studentų sąrašų ir priimti universiteto klausytoju; pripažinti klausytojo sutartį niekine ir įpareigoti universitetą grąžinti už klausytojo sutartį sumokėtus pinigus; priteisti iš universiteto neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti universitetą panaikinti 2015 m. rugsėjo 17 d. rektoriaus įsakymą išbraukti apeliantą iš klausytojų sąrašų; įpareigoti universitetą sudaryti apeliantui sąlygas nemokamai perlaikyti egzaminus; ir įpareigoti universitetą taisyklėse nusistatyti būdą ir terminus dėl informacijos skelbimo apie išbraukimą iš studentų ar klausytojo sąrašų, kai nėra šio asmens prašymo ir jis nieko apie tai nežino.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti visą apelianto pareikštą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, neįvertinęs skirtingo minėtų reikalavimų pobūdžio. Teismo argumentas, kad jis nėra kompetentingas nagrinėti visų ieškinio reikalavimų, t. y. net ir tų, kurie yra akivaizdžiai civilinio pobūdžio ir susiję su apelianto teisėmis bei pareigomis, prieštarauja minėtam teisminės gynybos prieinamumo principui, nes toks teisės kreiptis į teismą apribojimas, kurį nurodė teismas – kad šių ginčų sprendimas yra išimtinė universitetų kompetencija – nėra numatytas įstatyme.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ieškinio priėmimo klausimą, nevertino visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Vilija Mikuckienė