- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- eI2-11247-1161/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07810-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Žvaigždinienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S101278 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, netinkamai taikytos materialiosios ir proceso teisės normos, nukrypta nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Mano, kad atsakovas klaidingai konstatavo nubaudimo klausimą.
Nurodo, kad buvo teisėtai įdarbintas įmonėje UAB „Idea Trad“ ir gaunantis atlyginimą, tačiau niekada nebuvo atleistas ir toliau dirbo šioje įmonėje. Daro išvadą, kad įstatymo nepažeidė, nebuvo šioje įmonėje atleistas. Atsakovas priėmė neteisingą Sprendimą, kadangi pareiškėjo darbiniai santykiai nebuvo nutrūkę, o kaip tik prieš teikdamas dokumentus kitoje įmonėje pareiškėjas atitiko visus būtinus reikalavimus.
Pažymi, jog Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, kuriomis pripažįstamos plačios valstybės teisės renkantis apsaugos priemones tais atvejais, kai valstybėje gyvenantis užsienietis padaro sunkių nusikaltimų. Tačiau valstybei taikant apsaugos priemones būtina atsižvelgti į užsieniečio ryšius su priimančiąja šalimi bei įvertinti, ar taikytinos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams (EŽTT 2003 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Mokrani prieš Prancūziją) (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2606/2012). Šiuo atveju pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jog sprendimas panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi šalyje, kurioje jis dirba, gali būti laikomas teisėtu tik tais atvejais, kai, įvertinus viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo ir teisės į šeimos gyvenimo gerbimą balansą, teisės į šeimos gyvenimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. siekiant apsaugoti minėtus nacionalinius interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, jau 4 metus gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad nepažeidė įstatymo, todėl negali suprasti kokiu pagrindu jam yra neišduodamas leidimas laikinai gyventi. Teigia, kad užsieniečiai, prieš vykdami į Lietuvą, tiki, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas ir ketina dirbti UAB „IVS Europe“ (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Fondo valdybos biudžetui ir darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos.
Teigia, kad Sprendimas priimtas atlikus išsamų tyrimą, gavus pareiškėjo ir bendrovės paaiškinimus, papildomus dokumentus. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo tikslą ir sąlygas, t. y. pareiškėjas siekia ne dirbti bendrovėje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis.
Pažymi, jog Sprendime konstatuota, kad UAB „IVS Europe“ nevykdo realios ekonominės veiklos. Nustatyta, jog į šios bendrovės elektroninių pinigų įstaigose turimas sąskaitas finansines operacijas įnešant pinigines lėšas atliko pats pareiškėjas arba su juo susiję asmenys ar subjektai. Kartu pažymi, kad 2020 ar 2021 m. bendrovės finansiniai dokumentai, prezentacijos, ar pridėtos sutartys, taip pat kaip ir pareiškėjo išklausytų kursų sertifikatai bei išsilavinimą patvirtinantys dokumentai nepatvirtina šiuo metu vykdomos bendrovės ekonominės veiklos.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas specifiškai prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius bendrovės ekonominę veiklą. Mano, kad jei bendrovė iš tiesų būtų vykdžiusi ekonominę veiklą, tokius dokumentus pateikti būtų nesudėtinga. Pareiškėjo ir UAB „IVS Europe“ pateikti dokumentai išsamiai aprašyti ir įvertinti ginčijamame Sprendime.
Teigia, jog pareiškėjas yra susijęs su asmenimis, padedančiais trečiųjų šalių piliečiams gauti teisėtą buvimą suteikiančius dokumentus legalizavimosi tikslu Šengeno erdvėje. Šią aplinkybę patvirtinta tai, jog šiuo metu pareiškėjo valdoma UAB ,,Idea trad“ bei UAB „IVS Europe“, kurioje jis ketina dirbti (duomenys neskelbtini) ir kurios (duomenys neskelbtini) jis buvo praeityje, yra registruota tarpininkavimo paslaugas teikiančių asmenų nuosavybės teise priklausančioje patalpoje. Be to, minėti asmenys 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. kovo 31 d. bendrovei išrašė 2 sąskaitas faktūras, kas reiškia, jog pareiškėjas ryšių su minėtais asmenimis nenutraukė. Be to, pats pareiškėjas nepradėjo dirbti bendrovėje nuo 2023 m. balandžio 21 d., kas patvirtina, jog pareiškėjo tikslas nebuvo darbas bendrovėje.
Šalies argumentai
Dėl pareiškėjo teiginių, jog skunde teikia paaiškinimus dėl teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ir grėsmės valstybės saugumui, nurodo, kad šie teiginiai niekaip nesusiję su ginčijamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi jis priimtas kitais savarankiškais Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) numatytais atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindais. Pareiškėjas dėl leidimo gyventi kreipėsi ne šeimos susijungimo, o darbo pagrindu. Priimant Sprendimą buvo įvertinta aplinkybė, kad sutuoktinė turi išduotą leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu UAB ,,Majorel Lithuania“, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog pareiškėjui privalo būti išduotas leidimas gyventi net ir nustačius imperatyvius atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindus.
Nurodo, kad Sprendimas priimtas dėl prašymo, kuriuo pareiškėjas prašė leidimo laikinai gyventi darbo UAB „IVS Europe“, o ne darbo UAB „Idea Trad“ pagrindu. Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo UAB „Idea Trad“ buvo įvertinta Sprendime – UAB „Idea Trad“ ir UAB „IVS Europe“ registruotos tuo pačiu adresu, UAB „Idea Trad“ (duomenys neskelbtini)– pareiškėjas, kaip UAB „IVS Europe“ veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus pareiškėjas teikė UAB „Idea Trad“ ir UAB „IVS Europe“ tarpusavio sutartis. Darė išvadą, kad UAB „IVS Europe“ realios veiklos nevykdo, o pareiškėjo tikslas nėra darbas UAB „IVS Europe“.
Teigia, kad kiti skundo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kodėl Sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Mano, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 23S101278, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas yra Irano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), turėjęs leidimą gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2023 m. lapkričio 14 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas 2023 m. liepos 28 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S119211, nes su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis (kurios pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi) ir pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.
Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą Nr. 2304-LLG-4985 išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad pareiškėjas yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Pareiškėjas nurodė, jog ketina dirbti (duomenys neskelbtini) UAB „IVS Europe“. Numatomas darbo užmokestis 2 370 Eur/mėn. Kartu buvo pateiktas ir UAB „IVS Europe“ tarpininkavimo raštas Nr. 20230419-070501.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 2 d. elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „IVS Europe“ ir nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi nustatė, jog nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti ir paprašė pateikti papildomus dokumentus apie bendrovės veiklą. 2023 m. birželio 15 d. Migracijos departamentas dar kartą kreipėsi į UAB „IVS Europe“ elektroniniu paštu dėl papildomų duomenų apie bendrovę, pareiškėjo funkcijas joje, darbo vietą pateikimo.
Migracijos departamentas 2023 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S101278, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes:
- duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės;
- darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) turi nepriemoką Fondo valdybos biudžetui;
- darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) nevykdo ekonominės veiklos.
Iš byloje pateiktų Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjas UAB „IVS Europe“ dirba nuo 2023 m. birželio 1 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
UTPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 28 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. UTPĮ 26 straipsnis nustato sąlygas, kurias turi atitikti užsienietis, kad leidimas gyventi jam galėtų būti išduodamas arba keičiamas. Pagal UTPĮ 26 straipsnio 1 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
UTPĮ 35 straipsnis numato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis) ar kai darbdavys nevykdo ekonominės veiklos (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto d papunktis).
Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus nustato UTPĮ 40 straipsnis, kurio 1 dalies 4¹ punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, – ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; 3) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę), turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 29.3.4. papunktis numato, kad kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovas, UTPĮ nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtina darbdavio tarpininkavimo raštas, kuriame įsipareigojama įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, ir nurodoma informacija apie užsieniečio turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius trejus finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu trejus metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Darbdavys turi įsitikinti, kad užsienietis turi dokumentus, patvirtinančius aukštą profesinę kvalifikaciją (aukštojo mokslo diplomą, kompetentingos institucijos sprendimą dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo ar dokumentą, patvirtinantį profesinės patirties prilyginimą aukštojo mokslo kvalifikacijai).
Pagal Tvarkos aprašo 60 punktą, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą Migracijos departamento direktoriaus nustatyta tvarka nagrinėja Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, o atitinkamą sprendimą priima Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas (kai jis nėra tas pats valstybės tarnautojas, kuris priėmė ir (ar) nagrinėjo to paties užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą).
Tvarkos aprašo 102 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą bei prie jo pridėtus dokumentus ir atsižvelgęs į teisės aktų reikalavimus, Migracijos departamentas priima vieną iš šių sprendimų: 1) išduoti leidimą laikinai gyventi; 2) pakeisti leidimą laikinai gyventi; 3) atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek EŽTT (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Ūner prieš Nyderlandus) praktikoje.
Teismas pažymi, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Gairės), nustato, kad svarbu užtikrinti efektyvų teisėtos veiklos, taip pat ir savarankiškos ekonominės veiklos srityje, teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema ir atvykstantys gyventi į Lietuvą užsieniečiai imtųsi realios teisėtos veiklos, kuri yra pelninga arba naudinga (kai nesiekiama pelno), arba dirbtų pagal darbo sutartį. Turi būti laikomasi nuostatos, kad realios veiklos nevykdysiantys arba nevykdantys užsieniečiai neturi galimybės įgyti teisės būti ir gyventi Lietuvoje ar ją išsaugoti (12.2.7 papunktis).
Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju darbą bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik UTPĮ nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-3121-662/2016).
Anksčiau aptartų teisės aktų, teismų praktikos, byloje pateiktų duomenų ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas Migracijos departamentas priėmė Sprendimą jam UTPĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų ribose, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarkos (jokių procedūrinių pažeidimų savo skunde nenurodė ir pareiškėjas), išsamiai išnagrinėjo tiek savo surinktus, tiek pareiškėjo pateiktus duomenis, sudarė galimybę pareiškėjui ir jo įvardytam būsimam darbdaviui (UAB „IVS Europe“) pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, Sprendime įvertino visas nustatytas faktines aplinkybes.
Esminis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo skundą yra tai, kad atsakovas netinkamai vertino surinktus duomenis. Pareiškėjas nurodo, kad buvo teisėtai įdarbintas įmonėje UAB „Idea Trad“ ir gavo atlyginimą, niekada nebuvo atleistas ir toliau dirbo šioje įmonėje, todėl mano, kad atsakovas priėmė neteisingą Sprendimą.
Teismas pažymi, kad UTPĮ numato tokį užsieniečių teisinės padėties reglamentavimą, pagal kurį siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, ketinant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą, užsieniečiui nepakanka nepertraukiamai dirbti Lietuvoje įsteigtoje bendrovėje ir nebūti atleistam. UTPĮ keliami ir tam tikri reikalavimai darbdaviui (bendrovei), kuris priima dirbti užsienietį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą gyventi darbo UAB „IVS Europe“ pagrindu, todėl tai, kad jis dirbo UAB „Idea Trad“ nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės.
Kaip jau minėta, UTPĮ kaip atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui pagrindus, be kita ko, numato neatitinkančių tikrovę duomenų pateikimą, darbdavio turimą didesnę nei vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką bei ekonominės veiklos nevykdymą.
Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nurodė, kad UAB „IVS Europe“ tarpininkavimo rašte nurodė, jog įsipareigoja kas mėnesį pareiškėjui mokėti ne mažesnį kaip 2 370 Eur/mėn darbo užmokestį, tačiau pagal metines bendrovės pardavimo pajamas (2 022 Eur), kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės galimybių pareiškėjui mokėti nustatyto dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Taip pat atsakovas nurodė, kad šiuo metu bendrovėje yra 2 įdarbinti darbuotojai, iš kurių vienam darbo užmokestis nėra mokamas, o kito darbuotojo gegužės mėnesio draudžiamosios pajamos sudaro vos 40,91 Eur. Taip pat Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas yra susijęs su asmenimis, padedančiais trečiųjų šalių piliečiams gauti teisėtą buvimą suteikiančius dokumentus legalizavimosi tikslu Šengeno erdvėje. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu šių aplinkybių nepaneigė, į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.
Nustatyta, jog į UAB „IVS Europe“ elektroninių pinigų įstaigose turimas sąskaitas finansines operacijas įnešant pinigines lėšas atliko tik pats A. G. arba su juo ar pačia bendrove susiję asmenys ar subjektai: A. G. valdoma uždaroji akcinė bendrovė UAB ,,Idea trad“, buvęs bendrovės dalyvis. Pagal UAB „IVS Europe“ 2022 m. gruodžio 31 d. balansą (sudarytą 2023 m. balandžio 30 d.) nustatyta, kad bendrovės turtas sudaro 1316 eurų, ilgalaikio turto bendrovė neturi. Iš į bylą pateiktos UAB „IVS Europe“ 2022 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos, matyti, kad bendrovė 2022 m. baigė nuostolingai (nuostolis – 20665 eurų). Aptarti duomenys apie UAB „IVS Europe“ pajamas, nuostolius, darbuotojų skaičių, turimą turtą leidžia pagrįstai abejoti, kad ši bendrovė realiai užsiima kokia nors ūkine veikla. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo tiksliai paaiškinti, kuo konkrečiai užsiima bendrovė, kokias funkcijas jam teks vykdyti joje. Nustatytos aplinkybės, jog A. G. nuo 2023 m. balandžio 21 d. nepradėjo dirbti UAB „IVS Europe“ (duomenys neskelbtini), nors tokią teisę turėjo, taip pat leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjo deklaruojamu buvimo Lietuvoje tikslu ir sąlygomis. Migracijos departamento pateiktais duomenimis (kurių pareiškėjas neginčijo), UAB „IVS Europe“ turi 34,14 Eur nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei 86,96 Eur nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, t.y. daugiau negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio.
LVAT yra pažymėjęs, kad pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (LVAT administracinės bylos Nr. A-4046-756/2015, Nr. eA-4282-858/2017), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos ir kt.
Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjo deklaruojamu gyvenimo Lietuvoje tikslu ir sąlygomis. Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų dirbti tikrumą, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė, skunde teismui taip pat apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nors Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė Sprendimo priėmimo aplinkybes, pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu jų nepaneigė, įrodymų paneigiančių Migracijos departamento Sprendime išdėstytas aplinkybes pareiškėjas taip pat nepateikė. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.