Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai J. O., pareiškėjos atstovei advokatei D. O., suinteresuotam asmeniui A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. I., V. R., dėl asmeninio testamento patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes bei papildomai parodė, kad jos brolis paprašė ateiti ir sudaryti testamentą, brolio sveikata buvo bloga, nepaėjo (blogai buvo su kojomis). Vaikai palikimo priimti nenori, nes yra daug skolų, kurias ji prisiėmė ir moka. Brolis mirė (duomenys neskelbtini), testamentą savo bute rašė pats, prašė pakviesti kaimynes.

Suinteresuotas asmuo A. I. patvirtino, kad ant testamento tėvo parašas, dėl teksto tiksliai nežino.

Suinteresuotas asmuo V. R. į teismo posėdį neatvyko, nuomonės nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t.y. pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti, dėl to įstatymas nustato testamento formos, turinio ir kitus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (CK 5.28 str.) ir asmeninius (CK 5.30 str.). Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, turi patikrinti, ar jis atitinka CK 5.30 str. nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Formuodamas vienodą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeninio testamento tikslas yra suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 str. įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyvios; asmeninis testamentas galioja, jei jis surašytas testatoriaus ranka, asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta, testatoriaus valios išraiška, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro testamento negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004).

Šioje byloje pareiškėjos pateiktas asmeninis testamentas (b.l. 4), kurio tekstas akivaizdžiai skiriasi nuo testatoriaus dviejų vardų, pavardės, parašo, testamento tekstas iš dviejų sakinių, kurio antras sakinys turi vėlesnio prirašymo prie pirmojo sakinio požymių. Suinteresuoto asmuo A. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tik parašas yra testatoriaus. Liudytoja L. N. pažymėjo, kad žodžius „naminio testamento surašymą stebėjo“ parašė pareiškėja, nors testamentą rašė testatorius.

Esant šioms pagrįstoms abejonėms dėl to, kas surašė asmeninį testamentą, kuris buvo tik pasirašytas testatoriaus, teismas negali tokio testamento įstatymo nustatyta tvarka tvirtinti. Tačiau teismui nekyla abejonių dėl testamento surašymo vietos.

Kaip jau minėta, CK 5.30 str. 1 d. reglamentuoja asmeninio testamento formą ir surašymo būdą, t.y. nustato privalomus tokio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Aiškinant CK 5.30 str. 1 d. nuostatas, pažymėtina, kad asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas negalioja.

Pareiškėja bei suinteresuotas asmuo, liudytoja L. N. nurodė, kad testatorius pakvietė pareiškėją ir kaimynes paliudyti bei pats surašė asmeninį testamentą savo ranka, kuriuo konkretų jam priklausantį turtą paliko pareiškėjai. Tačiau tai nesudaro teismui pagrindo nukrypti nuo imperatyvių įstatymo normų, kurios nenumato galimybės kitam asmeniui surašyti asmeninį testamentą, ir konstatuoti, jog kito asmens surašytas testamentas atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus.

Byloje ištirtų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, kad 2015-08-25 kito asmens surašytas, o tik A. A. I. pasirašytas testamentas neatitinka CK 5.30 str. 1 d. reikalavimų, todėl atsisakyta pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai išaiškintina, jog nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėn. termino nuo palikėjo mirties, ji į notaro biurą gali kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579-582 str., teismas

nutaria:

Pareiškimas netenkintinas.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.