- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-727-623/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13565-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos
- Ieškovas
- Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro
- Kategorijos
- 11.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
trečiojo asmens V. D. ir atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovui adv. Andriui Chudenkovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro (dabar – Vaikų socializacijos centras „Širvėna“) ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam asmeniui V. D. dėl darbuotoją atstovaujančio organo atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centras kreipėsi su ieškiniu (1 t. b.l. 2-5) į teismą ir prašė panaikinti 2009-10-05 Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymą skirti drausminę nuobaudą atleidimą iš pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir socializacijai V. D. bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga 2009-10-05 raštu Nr.01-143 nedavė sutikimo atleisti iš darbo Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktoriaus pavaduotoją ugdymui ir socializacijai V. D.. 2008-12-19 Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktoriaus įsakymu Nr. P-28, V. D. skirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad ji be jai suteiktų atskirų įgaliojimų savavališkai aiškinosi įtarimus mokinio J. A. atžvilgiu, tuo pažeisdama pedagogo etiką santykiuose su mokiniais, paviešino savavališkų apklausų metu gautus mokinių paaiškinimus, dėl ko buvo psichologiškai traumuoti J. A. ir K. S., sukelta įtampa santykiuose tarp mokinių bei mokinių ir pedagogų. 2009-04-15 įsakymu Nr.P-64 V. D. skirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad pavaduojanti centro direktorių V. D. 2008-12-30 įsakymu Nr. P-31 „Dėl vienkartinės piniginės išmokos centro darbuotojams Kalėdų proga ir pašalpos išmokėjimo“ paskyrė rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio dydžio vienkartinę piniginę išmoką sau, kuri buvo išmokėta.
Ieškovas nurodė, jog turėdama dvi galiojančias drausmines nuobaudas V. D. nevykdė tiesioginių pareigų, pažeidė darbo drausmę. V. D. nekvietė centro metodinės tarnybos ilgalaikių planų ir programų, kurias jai teikė mokytojai, aprobavimui, nesuderino jų ir neteikė tvirtinti centro direktoriui iki 2009-09-10, kaip reglamentuoja Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro ugdymo plano 2009/2010 mokslo metams, patvirtinto centro direktoriaus 2009-08-31 įsakymu Nr. V-223, III skyriaus 6.2 punktas. 2009-09-17 raštu Nr.V7-23-(3.6) „Dėl dokumentų teikimo“ V. D. buvo paprašyta iki 18 d. 15 val. teikti ilgalaikius planus, neformaliojo švietimo bei pagilinto mokymo programas, tačiau reikalavimo neįvykdė. 2009-09-24 ji buvo paprašyta raštu pasiaiškinti dėl pareigų nevykdymo. V. D. paaiškinimą pateikė, tačiau kodėl nesilaiko Centro lokaliniuose dokumentuose nustatytų terminų bei pareigybės aprašyme nustatytų pareigų, nenurodė. Pagal DK 134 str. 1 d. Profesinės sąjungos pirmininkas jo kadencijos laikotarpiu negali būti atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 1 d. be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamo organo sutikimo. V. D. yra LŠDPS profesinės organizacijos pirmininkė. 2009-10-05 Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atisakymas atleisti darbuotoją iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, dėl padarytų drausmės pažeidimų trikdomas viso kolektyvo darbas, o įvertinus V. D. pareigų pobūdį ir atsakomybės už mokinių ugdymą turinį, darbo su mokiniais atsakingumą, V. D. sistemingai daromi drausmės pažeidimai, pažeidžia Panevėžio apskrities socializacijos centro interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą (1 t., b.l. 60-66) į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog centro direktoriaus 2009-09-11 įsakymu Nr. P-7, nesilaikant DK 120 str. ir 203 str. nuostatų, nuo 2009-09-14 buvo pakeistos V. D. darbo sutarties sąlygos ir iki 20 val. per savaitę sumažintas darbo krūvis, 2009-08-31 įsakymu Nr. P-100 pareigybė iš direktoriaus pavaduotojo ugdymui pervadinta į direktoriaus pavaduotoją ugdymui ir socializacijai, faktiškai pasikeitė ir darbo funkcijos.
Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-223 buvo patvirtintas Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro ugdymo planas 2009-2010 metams. Atnaujintos Bendrosios programos iš esmės pakeitė pačią planavimo esmę, todėl anksčiau mokytojų naudoti ilgalaikiai planai turėjo būti iš esmės pakeisti, o ne tik koreguojami prieš naujus mokslo metus. Centre tik nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėta dirbti pagal Bendrojo lavinimo programas. Iki tol Centras dirbo pagal specialiąsias ugdymo programas.
Centro ugdymo plano 6.2 papunktyje buvo nustatyta, kad „ilgalaikiai planai, neformaliojo švietimo programos iki rugsėjo 10 d. aprobuojami metodiniame būrelyje, teikiami pavaduotojui ugdymui ir socializacijai suderinimui bei tvirtinami centro direktoriaus". Ieškovas nustatė terminą iki 2009 m. rugsėjo 10 d. ilgalaikiams planams ir neformaliojo švietimo programoms aprobuoti metodiniame būrelyje, antra, pateikti pavaduotojai ugdymui ir socializacijai ir galiausiai - pateikti tvirtinti Centro direktoriui. Ilgalaikių ugdymo planų rengimo ir tvirtinimo tvarka buvo nustatyta netinkamai, apsiribota tik reikiamų atlikti veiksmų išdėstymu. Iš paminėtos nuostatos nėra aišku, kaip darbas turi būti organizuojamas, tai yra, kas turi organizuoti metodinio būrelio sušaukimą iki kada planai turi būti pateikti Centro direktoriaus pavaduotojai, o iki kada - Centro direktoriui, nėra jokių duomenų apie tai, kokie įgaliojimai yra suteikiami Centro direktoriaus pavaduotojai, kontroliuojant šių veiksmų įgyvendinimą kontroliuojant švietimo įstaigos pedagogų darbą.
Iš Centro direktoriaus pavaduotojo ugdymui ir socializacijai pareigybės aprašymo, atsakovas sprendžia, kad V. D. pareiga rengiant ilgalaikius ugdymo planus buvo pagelbėti mokytojams, juos konsultuoti, koordinuoti jų veiklą. Ji šias pareigas vykdė tinkamai. Tačiau mokytojams nevykdant savo pareigos tinkamai parengti ilgalaikių ugdymo planų, V. D. nebuvo suteikta teisė ir įgaliojimai drausminti mokytojus.
Dalykų ilgalaikiai ugdymo planai turėjo būti rengiami ir tvirtinami tam tikrais etapais. Pirmiausia, dalyko mokytojas turėjo parengti ilgalaikį ugdymo planą. Ugdymo plano parengimo pareiga tenka ne direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir socializacijai V. D., bet mokytojui. Kadangi iš esmės keitėsi ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, mokytojams buvo sudėtingiau pasirengti naujiems mokslo metams nei ankstesniais mokslo metais. Todėl Centre dirbantiems mokytojams ilgalaikių ugdymo planų parengti bei laiku jų pateikti nepavyko. Aplinkybes, dėl kurių ugdymo planai nepateikti laiku, patvirtina byloje esantys mokytojų pasiaiškinimai.
Tarp išrinktųjų į metodinę tarybą nebuvo V. D.. Todėl už metodinės tarybos posėdžio sušaukimą, kuriame turėjo būti aprobuoti ilgalaikiai ugdymo planai, buvo atsakingi išrinktieji asmenys, tačiau ne V. D..
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, jog V. D. negali būti skiriama drausminė nuobauda už pareigų, kurias turėjo tinkamai įvykdyti išimtinai mokytojai, arba Centro direktorė nevykdymą. V. D. veiksmuose negalima konstatuoti neteisėtumo kaip drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygos.
Konfliktiškus santykius tarp V. D. ir Centro direktorės sąlygoja tai, jog V. D. yra Centre veikiančios profesinės organizacijos pirmininkė, tai yra darbuotojų atstovė. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro profesinė organizacija yra susikūrusi neseniai. Reikėtų atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad atleidus V. D., kiltų grėsmė sutrikti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro profesinės organizacijos veiklai, ko galimai gali būti siekiama ir tikslingai.
Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovo veiksmai nagrinėjant V. D. 2009 m. balandžio 15 d. paskirtos nuobaudos teisėtumą nesąžiningi. V. D. kreipėsi į Centro Darbo ginčų komisiją dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Centro darbo ginčų komisija 2009 m. gegužės 26 priėmė sprendimą Nr. 2, kuriuo drausminė nuobauda nebuvo panaikinta. Šio sprendimo nepagrįstumą rodo vien faktas, jog sprendimas nebuvo grindžiamas jokiais motyvais, nenurodytos svarbios ir reikšmingos aplinkybės, galėjusios lemti tokį darbo ginčų komisijos sprendimą. V. D. parengė ieškinį teismui, tačiau neturėdama teisinio išsilavinimo ir buvus suklaidinta, praleido Darbo kodekso 293 str. numatytą 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Paminėtos aplinkybės rodo nesąžiningus ieškovo, kaip darbdavio, veiksmus santykiuose su silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo V. D. atsiliepimu į ieškinį (1 t. b.l.110) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime V. D. nurodo, jog ji yra Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro pirmininkė ir palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (1 t., b.l. 25-33) ieškinį tenkino. Panaikino 2009-10-05 Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymą skirti drausminę nuobaudą atleidimą iš pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir socializacijai V. D.. Priteisė ieškovui Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centrui iš atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos 132 Lt žyminio mokesčio ir 2700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovo kreipimosi į atsakovą metu 2008-12-19 įsakymu Nr. P-28 bei 2009-04-15 įsakymu P-64 drausminės nuobaudos galiojo ir nebuvo panaikintos. Teismas įvertino tai, jog tretysis suinteresuotas asmuo Centre užėmė vadovaujančias pareigas, pagal užimamas pareigas ji turėjo puikiai išmanyti ir savo darbe vadovautis centro veiklą reglamentuojančiu dokumentu – Centro nuostatais.
Teismas nurodė, jog tinkamos darbo drausmės užtikrinimas yra viena iš pagrindinių veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonių. Todėl ieškovas, privalantis užtikrinti ugdymo procesą, turi turėti ir galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną jo darbuotojo padarytą pažeidimą. Nepagrįstas tokių ieškovo teisių suvaržymas gali sąlygoti pagrindinių ieškovo funkcijų vykdymo sutrikdymą, kas neigiamai atsilieptų ir ieškovo veiklos tikslams. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovo nesutikimas skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą yra pakankamas pagrindas teigti, jog tokiais atsakovo veiksmais yra iš esmės pažeidžiami ieškovo interesai, varžomos darbdavio galimybes užtikrinti darbo drausmę, tinkamai organizuoti įstaigos darbą. Darbdaviui ginčijant teisme profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą pati drausminė nuobauda, kaip ginčo dalykas dar neegzistuoja, todėl nėra vertinamas nei konkretaus darbo drausmės pažeidimo faktas, nei galimos drausminės nuobaudos pagrįstumas. Jeigu darbuotojui būtų paskirta drausminė nuobauda, jis turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokios nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik tuomet būtų tiriamos aplinkybės, susijusios su drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybėmis, paskirtos nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl paminėto, teismas atsakovo teiginius, jog šioje byloje teismas turi tikrinti ketinamos skirti bei ankstesnės (ankstesnių) darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, laikė nepagrįstais.
Teismo teigimu, atsakovės nurodomos aplinkybės, kad atleidus V. D., kiltų grėsmė sutrikti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro profesinės organizacijos veiklai, ko galimai ieškovas siekia tikslingai, yra atsakovo prielaida, o teismo sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas. Teismas pažymėjo, kad 2008-12-19 bei 2009-04-15 drausminės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. buvo skirtos jai nesant profesinės organizacijos nare, o atsakovo teiginiai, jog profesinės sąjungos nariai diskriminuojami suteikiant kasmetines atostogas ar keliant kvalifikaciją bei pateiktas 2010-05-17 prašymas dėl atostogų suteikimo ir 2010-03-18 prašymas dėl komandiruotės nėra ir negali būti susiję su nagrinėjamu atsakovo 2009-10-05 Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymu skirti drausminę nuobaudą V. D..
Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju profesinė sąjunga 2009-10-05 atsisakyme konstatavusi, jog nėra pagrindo V. D. skirti griežčiausią drausminę nuobaudą, sprendė darbdaviui ir darbo ginčus nagrinėjančios institucijos kompetencijai tenkančius klausimus, todėl atsakovo atsisakymas sutikti skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas teisiškai, o atsakovo bei trečiojo asmens argumentai, jog ieškovas ją persekioja dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, yra atmestini kaip neįrodyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 36-39) tretysis asmuo V. D. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino drausmės pažeidimo padarymo aplinkybių, apsiribojo nagrinėdamas darbdavio interesų pažeidimą. Tretysis asmuo pažymi tai, kad profesinės sąjungos nesutikimas skirti jai drausminę nuobaudą negali būti vertinamas atsietai nuo drausmės pažeidimo aplinkybių vertinimo.
Profesinė sąjunga, spręsdama dėl sutikimo taikyti drausminę atsakomybę V. D. turėjo teisę susipažinti su visa medžiaga, kuria darbdavys grindžia savo prašymą ir įvertinti, kokiais nustatytais faktais darbdavys remiasi, siekdamas taikyti drausminę atsakomybę, ar drausminės atsakomybės taikymas nėra kaip nors susijęs su V. D. dalyvavimu nepriklausomos profesinės sąjungos veikloje. Įvertinusi pateiktus įrodymus, profesinė sąjunga padarė išvadą, kad drausminės atsakomybės taikymas buvo inicijuotas nepagrįstai, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių.
Apeliantė atkreipia dėmesį, kad prieš 2009-2010 metų mokslo metus ilgalaikiai ugdymo planai turėjo būti parengti pagal atnaujintas Bendrojo ugdymo programas. Kadangi iš esmės keitėsi ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, mokytojams buvo sudėtingiau pasirengti naujiems mokslo metams nei ankstesniais mokslo metais, todėl Centre dirbantiems mokytojams ilgalaikių ugdymo planų parengti bei laiku jų pateikti nepavyko. Centre tik nuo 2009-09-01 pradėta dirbti pagal Bendrojo lavinimo programas. Iki tol Centras dirbo pagal specialiąsias ugdymo programas. Centro direktorė neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes dėl Centro darbuotojų pasirengimo vykdyti Bendrojo ugdymo programas organizuodama Centro darbą. Kadangi Centro direktorės ir V. D. pareigos tam tikrose srityse dubliuojasi, todėl yra pagrįsta išvada, kad padariusi klaidų vykdydama savo pareigas, Centro direktorė už šių pareigų nevykdymą nusprendė nubausti būtent V. D..
Ieškovas nustatė terminą iki 2009-09-10 ilgalaikiams planams ir neformaliojo švietimo programoms aprobuoti metodiniame būrelyje, antra, pateikti pavaduotojai ugdymui ir socializacijai ir galiausiai – pateikti tvirtinti Centro direktoriui. Apeliantė pažymi, kad ilgalaikių ugdymo planų rengimo ir tvirtinimo tvarka buvo nustatyta netinkamai, apsiribota reikiamų atlikti veiksmų išdėstymu, nėra aišku, kas turi organizuoti metodinio būrelio sušaukimą, iki kada planai turi būti pateikti Centro direktoriaus pavaduotajai, o iki kada – Centro direktoriui, nėra jokių duomenų apie tai, kokie įgaliojimai yra suteikiami Centro direktoriaus pavaduotojai, kontroliuojant šių veiksmų atlikimą. Šios aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.
Iš V. D. pareigybės aprašymo matyti, jog jos pareiga rengiant ilgalaikius ugdymo planus buvo pagelbėti mokytojams, juos konsultuoti, koordinuoti jų veiklą. Ji šias pareigas vykdė tinkamai. V. D. dėl kaltų ir neteisėtų kitų Centro darbuotojų veiksmų, negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų. Apie vėluojamus pateikti ugdymo planus V. D. ne kartą informavo Centro direktorę. Už metodinės tarybos posėdžio sušaukimą, kuriame turėjo būti aprobuoti ilgalaikiai ugdymo planai, buvo atsakingi išrinktieji asmenys, tačiau ne V. D.. Pirmosios instancijos teismui nesiėmus nagrinėti ir vertinti faktinių aplinkybių, kurios sudarė pagrindą ieškovo teiginiui, jog V. D. darbo drausmę pažeidė, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kuris turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad vienas iš pagrindų, jog ieškovas inicijuodamas drausminės atsakomybės taikymą V. D., diskriminavo ją kitų darbuotojų atžvilgiu dėl jos vykdomos veiklos profesinėje sąjungoje, yra tas, kad visame ugdymo planų ir programų rengimo ir tvirtinimo procese, kuriame dalyvavo kiti Centro mokytojai, o didžiausia atsakomybė bei darbo apimtys teko Centro mokytojams, nes jie buvo atsakingi už ugdymo planų parengimą, drausminės atsakomybės taikymas inicijuotas tik V. D., tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti faktai apie trečiojo asmens diskriminaciją, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti, t.y. Centro direktoriaus pareigybės aprašyme buvo įtvirtinta, kad Centro direktorė vadovauja ugdymo programų rengimui ir organizuoja jų įgyvendinimą; V. D. prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nebuvo patenkintas nurodant, kad kasmetines atostogas planuojama skirti tik po mokslo metų pabaigos, tuo tarpu kitiems darbuotojams kasmetinės atostogos buvo skiriamos ir Centre nepasibaigus mokslo metams; V. D. nebuvo apmokėtas kvalifikacijos tobulinimas.
Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos aplinkybės dėl ankstesnių ieškovo sprendimų, kurie rodė nesąžiningus ir diskriminacinio pobūdžio veiksmus trečiojo asmens atžvilgiu. Organizuodamas darbą centre ir reguliuodamas V. D. darbo sutarties sąlygas prieš pat prasidedančius naujus mokslo metus, ieškovas perkėlė ją iš darbo visą darbo laiką į darbą ne visą darbo laiką, kai tuo tarpu pati švietimo įstaiga buvo pertvarkoma ir V. D. darbo krūvis buvo kaip niekad padidėjęs. Šios aplinkybės rodo tendencingus ieškovo veiksmus siekiant atleisti V. D. iš darbo patiriant kaip galima mažiau nuostolių, kurie susidarytų atleidžiant ją iš darbo DK nustatyta tvarka netaikant drausminės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 55-56) atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.
Ieškovas Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 57-62) prašo apeliacinį skundą atmesti bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, gavęs visus ankstesnių darbo drausmės pažeidimų ir ginčytino drausmės pažeidimo faktą ir pagrindą įrodančius dokumentus neatliko šių dokumentų vertinimo, pateikė ieškovui visiškai nemotyvuotą 2009-10-05 atsakymą, kuriame konstatuota, jog atsisakoma duoti sutikimą. Atsakovui pateikti dokumentai suteikia pagrindą objektyviai konstatuoti, jog yra pagrindas tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti. Pažymi, kad atsakovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo apeliacine tvarka neskundė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus – dokumentus, įrodančius trečiojo asmens pareigų ir darbo pobūdį, atsakomybę už pareigų nevykdymą, priežastis ir pareigų neatlikimo aplinkybes.
Ieškovas atkreipia dėmesį, kad tretysis asmuo apie objektyvias kliūtis įvykdyti 2009-08-31 darbdavio įsakymą neinformavo, o įsakymui įvykdyti nesiėmė priemonių, t.y. neatliko nė vieno iš įsakymu patvirtinto Centro ugdymo plano 6.2. p. numatytų veiksmų.
Pažymi, kad už 2009-08-31 įsakymo Nr. V-223 nustatytą ilgalaikių planų, neformaliojo švietimo programų rengimo tvarkos vykdymą buvo atsakingas tretysis asmuo. Trečiojo asmens pareigų neatlikimas, nesugebėjimas organizuoti mokytojų darbą taip, kad būtų pateikti tvirtinti ilgalaikiai planai bei neformaliojo ugdymo programos laiku, sudarė pagrindą trečiojo asmens atsakomybei kilti.
Pažymi, kad kasmetinių atostogų suteikimo aplinkybė, darbo sutarties sąlygų pakeitimas, negali būti tiriama, nes yra visiškai nesusijusi su nagrinėjama byla. Be to, V. D. sutiko dirbti pakeitus jos pareigybės pavadinimą bei yra supažindinta ir sutiko dirbti pagal 2009-09-01 Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktorės įsakymu patvirtintą direktorės pavaduotojos ugdymui ir socializacijai pareigybės aprašymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo Panevėžio vaikų socializacijos centro (dabar – Vaikų socializacijos centras „Širvėna“) direktorė L. V. 2009-09-17 rašte Nr. V7-16-(1.10.) nurodė, jog nuo 2009-09-16 Centre gyvena ir mokosi keturi 7 ir 8 klasių mokiniai, 2009-09-21 pradės dirbti 7-8 jungtinė klasė, todėl Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktoriaus pavaduotojos ugdymui ir socializacijai V. D. iki 2009-09-18 15.00 val., be kitų rašte nurodomų dokumentų, prašė pateikti: dalykų ilgalaikius planus, neformaliojo švietimo bei pagilinto mokymo programas, aprobuotas metodinėje taryboje (1 t., b.l.31).
Atsakydama į šį raštą 2009-09-18 rašte pavaduotoja V. D. paaiškino, kad 2009-09-17 galutinai buvo suderintas „Darbų už papildomai tarifikuotas“ valandas sąrašas, tuo pačiu ir asmenys, atsakingi už metodinę veiklą (V. B., B. I., R. S., A. Š., D. S.). Todėl, sekančią savaitę bus inicijuotas metodinis pasitarimas dėl dalykų ilgalaikių planų, neformaliojo švietimo bei pagilinto mokymo programų aptarimo. Taip pat V. D. informavo, kad kai kurie mokytojai dar nėra pristatę ilgalaikių planų, neformaliojo švietimo bei pagilinto mokymo programų, apie tai iki kada turi būti pristatyti mokytojų pedagoginės veiklos dokumentai buvo kalbėta 2009-08-31 vykusiame Mokytojų tarybos posėdyje; perpus sumažinus pavaduotojo ugdymui ir socializacijai darbo valandas šiam darbui tenka aukoti laisvą laiką (1 t., b.l.32).
Panevėžio vaikų socializacijos centro direktorės L. V. 2009-09-24 raštu Nr.V7-16-(1.10.) trečiajam asmeniui V. D. buvo pareikštas reikalavimas iki 2009-09-25 9.00 val. pateikti pasiaiškinimą dėl to, jog nekviesdama Centro metodinės tarybos ilgalaikių planų ir programų, kurias jai teikė mokytojai, aprobavimui, nederindama jų ir neteikdama tvirtinti Centro direktorei iki 2009-09-10 kaip reglamentuoja Centro ugdymo plano 2009/2010 metams, patvirtinto Centro direktoriaus 2009-08-31 įsakymu Nr. V-223, III skyriaus 6.2 punktas, nevykdė pareigos formuoti pagrindinius ugdymo proceso turinio, jo organizavimo principus, prižiūrėti centro mokytojų ir auklėtojų veiklą, kontroliuoti sprendimų ir nurodymų vykdymą. Pažymima, jog 2009-09-17 raštu Nr. V7-16-(1.10.) V. D. buvo paprašyta teikti 4 punkte nurodytus planus ir programas, tačiau to neįvykdė ir nevykdo (1 t., b.l. 30).
2009-09-25 rašte Nr. V7-23-(3.6) Dėl paaiškinimo V. D. nurodė, jog 2009-09-24 pasitarime buvo patvirtinta Mokytojų metodinė taryba, išrinktas Metodinės tarybos pirmininkas, buvo aptarti pristatyti ir turimi dalykų ilgalaikiai planai, neformaliojo švietimo bei pagilinto technologijų mokymo programos, pasitarimo metu mokytojai įsipareigojo iki 2009-09-28 ištaisyti nurodytus trūkumus ir pristatyti visi ugdomosios veiklos dokumentus (1 t., b.l. 33).
2009-08-31 įsakymu Nr.V-223 patvirtinto Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro ugdymo plano 2009-2010 mokslo metams III skyriuje nustatyta, jog ilgalaikiai planai, neformaliojo švietimo programos iki rugsėjo 10 d. aprobuojami metodiniame būrelyje, teikiami pavaduotojui ugdymui ir socializacijai suderinimui bei tvirtinami centro direktoriaus (6.2 punktas), minėti planai ir programos rengiami dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas pas pavaduotoją ugdymui, kitas laikomas darbo vietoje (6.3 p.) (2 t., b.l. 194-200).
Iš 2009-08-31 mokytojų tarybos posėdžio protokolo Nr. V3-8 (1 t., b.l. 34,35) nustatyta, jog trečias suinteresuotas asmuo V. D. šiame posėdyje dalyvavo, tarybos narius supažindino su darbo organizavimu pamokų ir pertraukų metu, sakiusi per savaitę parengti ilgalaikius mokymo planus, nurodė, kad neformaliam švietimui programas rengia G. S., V. B., A. T., A. P.. Mokytojų taryba nutarė (1 punktas) metodinėje tarnyboje aprobuotus ir pavaduotojos suderintus ilgalaikius planus, neformaliojo švietimo bei pagilinto mokymo programas teikti tvirtinti Centro direktoriui iki 2009-09-10, atsakinga trečiasis asmuo V. D.. Posėdyje išrinkta penkių asmenų metodinė taryba (3 punktas).
Panevėžio apskrities viršininko 2009-08-28 įsakymu Nr.V-390 patvirtintų Panevėžio apskrities socializacijos centro nuostatų 48 punktas numato, jog Metodinės tarybos veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir socializacijai (1 t., b.l. 126-134).
Ieškovas 2009-09-25 raštu V7-24-(3.6) (1 t., b.l.29) kreipėsi į atsakovę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą už pakartotinai padarytą pažeidimą V. D. skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 str. 3 d. 1 p.) - už tai, kad trečiasis asmuo V. D. nekvietė Centro metodinės tarybos ilgalaikių planų ir programų, kurias jai teikė mokytojai, aprobavimui, nesuderino jų ir neteikė tvirtinti centro direktoriui iki 2009-09-10 kaip reglamentuoja 2009-08-31 įsakymu Nr. V-223 patvirtintų Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro ugdymo plano 2009-2010 mokslo metams III skyriaus 6.2 punktas. Rašte nurodoma, jog direktoriaus pavaduotojai V. D. per paskutinius dvylika mėnesių du kartu buvo taikytos drausminės nuobaudos. Ieškovas atsakovei su prašymu pateikė pavaduotojo pareigybės aprašymą (1 t. b.l., 36, 37), aukščiau nurodytus Centro ugdymo planą 2009-2010 m.m. (2 t., b.l. 194-200), 2009-08-31 mokytojų tarybos posėdžio protokolą Nr.V3-8 (1 t., b.l. 34, 35), Centro direktoriaus 2009-09-17 raštą Nr. V7-16-(1.10.) (1 t., b.l. 31), 2009-09-18 pavaduotojos V. D. raštą (1 t., b.l.32), Centro direktoriaus 2009-09-24 raštą Nr. V7-16-(1.10.) dėl pasiaiškinimo (1 t., b.l. 30), 2009-09-25 V. D. paaiškinimą (1 t., b.l. 33). Taip pat su prašymu atsakovui buvo pateikti 2008-12-19 įsakymas Nr. P-28 „Dėl drausminės nuobaudos pavaduotojai ugdymui V. D.“ ir 2009-04-15 Centro direktoriaus įsakymas Nr. P-64 „Dėl drausminės nuobaudos pavaduotojai ugdymui V. D.“ (1 t., b.l.8).
Atsakovė švietimo darbuotojų profesinė sąjunga 2009-10-05 rašte Nr.01-143 „Dėl V. D. atleidimo“ nurodė, jog neduoda sutikimo atleisti iš darbo Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktoriaus pavaduotojos ugdymui ir socializacijai V. D. motyvuodama tuo, kad nėra pagrindo skirti griežčiausią drausminę nuobaudą (1 t., b.l. 6). Kadangi atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos profesinės organizacijos pirmininkei V. D. drausminę nuobaudą - atleidimą iš pareigų, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos profesinės atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos profesinės organizacijos pirmininkei V. D..
Iš byloje pateikto 2009-04-27 rašto (1 t., b.l. 7) nustatyta, kad Centro direktorė informuojama, jog Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centre įsteigta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos profesinė organizacija, kurios komiteto pirmininkė yra apeliantė V. D..
2009-08-31 įsakymu Nr. V-223 patvirtintų Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro ugdymo plano 2009-2010 mokslo metams III skyriaus 6.2 punktas ir 2009-08-31 mokytojų tarybos nutarimo Nr.V3-8 1 punktas (2 t., b.l. 194-200, 1 t., b.l. 34, 35) numato, jog ilgalaikiai planai, neformaliojo švietimo bei pagilinto mokymo programas teikiamos tvirtinti Centro direktoriui iki 2009-09-10.
2009-08-28 įsakymu Nr. V-390 buvo patvirtinti jau parengti nuostatai, tačiau jų projektas buvo pristatytas 2009-06-19 vykusiame centro darbuotojų susirinkime, kuriame dalyvavo ir apeliantė V. D. (2 t., b.l. 18,19). Be to, Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centro direktoriaus pavaduotojo ugdymui ir socializacijai pareigybės aprašymo, patvirtinto 2009-09-01 direktoriaus įsakymu Nr. V-2, su kuriuo V. D. supažindinta 2009-09-01, 5.1 p. numato, jog pavaduotojas ugdymui ir socializacijai be kitų nurodytų dokumentų turi išmanyti įstaigos vidaus lokalinius aktus, taip pat jis prižiūri centro mokytojų ir auklėtojų veiklą, kontroliuoja sprendimu ir nurodymų vykdymą (19 punktas). (1 t., b.l. 36, 37).
Ieškovas yra biudžetinė švietimo įstaiga, kurios veiklos tikslas – sudaryti sąlygas vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, kokybiškam ugdymui ir socializacijai, suteikiant galimybes mokytis bei užtikrinant visapusišką pagalbą siekiant sėkmingos vaiko integracijos į visuomenę. Įstaigos veikla įgyvendinama pagal nustatyta tvarka patvirtintas programas ir planus (1 t., b.l. 127).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t.y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs darbdavio kreipimąsi duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nėra skiriama dėl darbuotojo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t.y. atsakovas neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikia kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, numatomo darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, t.y. pasisakyti iš esmės dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrįstumo. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą darbdaviui nutraukti darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, gali vertinti tik tuo aspektu, drausminės nuobaudos skyrimo asmeniui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir drausminė nuobauda nėra skiriama dėl su darbuotojo darbo funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių.
Kaip matyti iš atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos sprendimo dėl V. D. atleidimo (1 t. b.l.6) atsisakymas atleisti darbuotojų atstovę V. D. grindžiamas tik numatomos skirti drausminės nuobaudos per dideliu griežtumu, kas yra visiškai nepriskirta atsakovo kompetencijai. Atsakovas nėra nusprendęs, kad V. D. drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. skyrimo procedūra gali būti pradėta dėl darbuotojo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Įrodymų apie V. D. diskriminavimą, susijusį su atstovavimu darbuotojams nepateikta ir nagrinėjant šią civilinę bylą teisme.
Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tretysis asmuo V. D. Panevėžio apskrities vaikų socializacijos centre užėmė vadovaujančias pareigas, todėl turėjo puikiai išmanyti ir savo darbe vadovautis centro veiklą reglamentuojančiu dokumentu – Centro nuostatais. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tinkamos darbo drausmės užtikrinimas yra viena iš pagrindinių veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonių. Todėl ieškovas, privalantis užtikrinti ugdymo procesą, turi turėti ir galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną jo darbuotojo galimai padarytą pažeidimą. Nepagrįstas tokių ieškovo teisių suvaržymas gali sąlygoti pagrindinių ieškovo funkcijų vykdymo sutrikdymą, kas neigiamai atsilieptų ir ieškovo veiklos tikslams. Įvertinęs šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nesutikimas skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą yra pakankamas pagrindas teigti, jog tokiais atsakovo veiksmais yra iš esmės pažeidžiami ieškovo interesai, varžomos darbdavio galimybes užtikrinti darbo drausmę, tinkamai organizuoti įstaigos darbą.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias garantijas darbuotojų atstovams (DK 134 str.), todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. D. 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui Vaikų socializacijos centrui „Širvėna“.
Priteisti iš V. D. 9 Lt 95 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.