Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-29 · Byla Nr. N-444-2014-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-29
Bylos Nr.
N-444-2014-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N1–2014/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarties E. T. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas E. T. 2007 m. kovo 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 20.28 val., vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 68 punkto reikalavimus.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 30 d. nutarimu E. T. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje padarymą, skyrė 1750 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 21 mėnesiui.

II.

E. T. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti nutarimą, t. y. pritaikius ATPK 30¹ straipsnį neskirti teisės vairuoti atėmimo. Nurodė, jog pažeidimo neginčija, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pažymėjo, jog paskirtą baudą sumokėjo, gyvena santuokoje, augina mažametę dukrą, turi turtinių įsipareigojimų bankui, kitos specialybės, išskyrus vairuotojo, nėra įgijęs, todėl netekęs teisės vairuoti praras darbą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi E. T. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog E. T. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas atsisakyta taikyti nustačius, jog šis straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, o skunde nurodytos aplinkybės – su vairavimu susijęs darbas, baudos sumokėjimas – nesudaro pagrindo šiai specialiai normai taikyti. Teismas pažymėjo, jog pažeidimo padarymo dienai asmuo turėjo galiojančią nuobaudą, kas turėjo būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau Institucijai to nenustačius, vadovaujantis principu non reformatio in peius, teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog po anksčiau padarytų pažeidimų, asmuo nagrinėjimą pažeidimą padaro vos po aštuonių dienų, kas apibūdina E. T. kaip neigiamą asmenybę.

III.

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi, E. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad yra įgijęs teletaipo, telefakso, kompiuterio operatoriaus specialybę, pagal kurią darbą rasti sunku.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog E. T. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o nuobaudos individualizuotos tinkamai.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, E. T. siekia atgauti teisę vairuoti transporto priemonę manydamas, jog jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Taigi, ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; trečia, gauta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma.

Pirmosios instancijos teismas ATPK 30¹ straipsnio taikymo pagrindus išsamiai išnagrinėjo, su prieitomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka ir pabrėžia, jog skunde nurodytos aplinkybės - vairuotojo darbas, materialinė šeimos padėtis, kursų apie Alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausymas - išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos.

Dėl apelianto akcentuojamo nuoširdaus gailesčio pažymėtina, jog lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. ši aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju asmuo priimant nutarimą Institucijoje dalyvavo, tačiau dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai nesigailėjo, todėl skunduose teismams nurodoma tokia aplinkybė lengvinančia nelaikytina. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik prieš aštuonias dienas iki nagrinėjamo pažeidimo buvo padarytas KET pažeidimas, kas neleidžia asmenį charakterizuoti teigiamai. Kitaip vertinti apelianto asmenybę neįgalina ir pateikta darbovietės charakteristika, nes iš jos matyti, jog asmuo įmonėje dirba tik nuo 2007 m. vasario 15 d.

Dėl teisės vairuoti turėjimo būtinumo darbinėms funkcijoms vykdyti pasakytina, jog asmuo, būdamas profesionalus vairuotojas, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą, o šiuo atveju praėjus nuo įsidarbinimo vairuotoju-krovėju tik vienam mėnesiui asmuo sulaikomas neblaivus, be to, padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, juolab, kai asmuo vairavo arti sunkaus girtumo būklės, kelyje, kur eismas vakaro metu yra pakankamai intensyvus, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančius pasekmės (apsunkintas neįvykdytų turtinių įsipareigojimų vykdymas, šeimos materialinės padėties pablogėjimas, galimas darbo keitimas) tai pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Apelianto socialinis statusas (turima įgyta kompiuterio operatoriaus specialybė, jaunas amžius), šiandieninė šalies darbo rinkos situacija leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali užsiimti tokia darbine veikla, kuri nereikalauja turėti teisę vairuoti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius