- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- II-38-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01241-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. F.
- Institucija
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. K.,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. F. (G. F.) ir jo atstovėms advokato padėjėjai I. M. bei advokatei N. F.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės N. F. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-647-2021 (ROIK: 21147860437) nutarimo panaikinimo ar administracinės nuobaudos, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, neskyrimo arba sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2021 m. spalio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR P-1696-2021 G. F. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, 2021 m. rugsėjo 9 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančioje statybvietėje siuntė ir leido dirbti statybos pagalbiniu statybvietėje darbuotojui A. H. (A. H.), o 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 10.30 val., toje pačioje statybvietėje siuntė ir leido dirbti tinkuotoju, mūrininku darbuotojui J. J. (Y. Y.).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-647-2021 G. F. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda.
Šalies argumentai
Skundu G. F. atstovė advokatė N. F. prašo nutarimą panaikinti ar, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, neskirti arba sumažinti administracinę nuobaudą. Skunde nurodyta, kad G. F. su A. H. dėl darbo nesitarė ir statybvietėje jam dirbti neleido. G. F. nežinoma, su kuo A. H. susitarė dėl darbo ir kas jam leido dirbti statybvietėje. Pažymėjo, kad statybvietėje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos darbus vykdo ir kitos įmonės. G. F. buvo nurodęs už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui sudaryti su J. J. darbo sutartį ir apie tai teisės aktų nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Dėl žmogiškos klaidos apie J. J. darbo pradžią buvo pranešta 2021 m. rugsėjo 10 d., G. F. negavo jokios materialinės naudos, nebuvo pažeistos J. J. teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. G. F. apie minėtas aplinkybes aiškiai paaiškino patikrinimą atliekančiam Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui, tačiau nurodytos aplinkybės nebuvo tirtos. G. F. suprantama kalba nebuvo tinkamai išaiškinta jo padarytų administracinių nusižengimų esmė, o tai laikytina esminiu proceso pažeidimu, galimai dėl ko ir nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą arba jos neskirti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, jog su nesutinka su Pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais motyvais, mano, kad Institucija priimant Nutarimą, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir Pareiškėjui pagrįstai skyrė administracinę nuobaudą - baudą. VDI nesutinka su Pareiškėjo tvirtinimu, kad minėtoje statybvietėje dirbęs darbuotojas A. H. į Pareiškėją kreipėsi tik dėl informacijos apie ieškomą darbą ir kad Pareiškėjas nesitarė su šiuo darbuotoju dėl jo darbo ir statybvietėje dirbti jam neleido. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, nelegaliai statybvietėje dirbęs darbuotojas A. H., teikdamas paaiškinimą dėl savo atliekamo darbo statybvietėje, nurodė, kad jį dirbti siuntė ir užmokestį už atliktą darbą grynais pinigais mokėjo pats Pareiškėjas. Darbuotojas taip pat nurodė, kad Pareiškėjui siuntė savo asmens dokumentų kopijas dėl oficialių darbo santykių įteisinimo ir darbuotojui buvo duotas pažadas jį įdarbinti. Apie šių dokumentų kopijų gavimą, teikdamas paaiškinimą patvirtino ir pats Pareiškėjas. Apie darbuotojo A. H. darbą ir atsiradimo statybvietėje aplinkybes taip pat patvirtino ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius N. K., kurio įmonė buvo pasirašiusi pagalbinių statybos darbų subrangos sutartį su Pareiškėjo įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šią subrangos sutartį, Pareiškėjas siuntė pagalbiniams darbams atlikti savo įmonės darbuotojus, ką Pareiškėjas patvirtino duodamas paaiškinimą tyrimo metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikusieji rašytinius paaiškinimus A. H., N. K. ir pats Pareiškėjas, buvo pasirašytinai supažindinti su ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybe, teikiant melagingus paaiškinimus. Pagrindo abejoti darbuotojo A. H. ir N. K. pateiktais paaiškinimais nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad pagal VSDFV Klaipėdos teritorinį skyriaus pateiktus duomenis apie įmonės darbuotojo J. J. įdarbinimą, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui pateikė 2021 m. rugsėjo 10 d. 12.53 val., t. y. pranešimas apie įdarbinimą buvo pateiktas po faktiškai atlikto VDI darbuotojų patikrinimo statybos objekte. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas - nelegalus darbas, vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Institucija nesutinka su Pareiškėjo išsakyta pozicija, kad jam suprantama kalba nebuvo tinkamai išaiškinta jo padarytų administracinių nusižengimų esmė, nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Tyrimo metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus jam suprantama kalba. Pareiškėjas pats teigė, kad supranta lietuvių šnekamąją kalbą (nes vadovauja įmonei pats), tik negalintis lietuvių kalba rašyti paaiškinimo ir vertėjo paslaugų nepageidavo. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimą jam suprantama kalba, paaiškinimo blankas buvo taip pat pateiktas jam suprantama kalba. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, buvo paskirtas protingas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo terminas, kad Pareiškėjas galėtų pasinaudoti visomis jam numatytomis ANK 577 straipsnio teisėmis. Į bylos nagrinėjimą Pareiškėjas neatvyko ir kitų prašymų nepateikė. Institucijos išnagrinėtoje byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padalytam nusižengimui, nėra. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, Pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda. Institucijos vertinimu, Pareiškėjo administracinis nusižengimas, kurio administracinė atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, VSDFV duomenimis, asmenų pateiktais rašytiniais paaiškinimais, bei kita bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. F. atstovė advokato padėjėja I. M. paaiškino, kad kaltinimas yra dėl dviejų asmenų, o G. F. sutinka tik su tuo, kad buhalterė A. T. pavėlavo vieną dieną pranešti apie J. J. įdarbinimą. Mano, kad pranešimo pateikimas pavėlavus vieną dieną nėra pažeidimas, todėl prašo administracinę teisę jo atžvilgiu nutraukti ir baudos neskirti, o jei teismas spręs, kad tai pažeidimas, tada prašo skirti mažesnę baudą nei minimalią. Dėl A. H., tai G. F. ir savo paaiškinime nurodė, kad jis su juo dėl darbo nesitarė ir statybvietėje dirbti neleido, o tik davė telefono numerį asmens, į kurį galėtų kreiptis dėl darbo. Paskui A. H. informavo, kad įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tą jis ir pats tvirtina. Patikimų įrodymų, kad G. F. nelegaliai įdarbino A. H. nėra. N. K. nurodė, kad A. H. pas jį pats atėjo, jo niekas neatvedė.
Teismo posėdžio metu G. F. atstovė advokatė N. F. nurodė, kad A. H. negalėjo G. F. būti pasiųstas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), nes sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik 2021 m. rugpjūčio 31 d. Neaišku kieno naudai A. H. dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje. G. F. firma su jo darbu visai nesusijusi. G. F. tik jam pasakė, kad kitoje įmonėje reikalingi darbininkai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad G. F. pasamdė A. H. dirbti nesudarius darbo sutarties. Dėl to pačio pažeidimo Institucija surašė du nutarimus ir G. F., kaip fiziniam asmeniui, ir jo vadovaujamai įmonei, o tai jau dvigubas nubaudimas. Dėl J. J., tai jos nuomone, negalima G. F. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes tai yra ne pažeidimas, o klaida. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. J. prašymą priimti į darbą parašė 2021 m. rugsėjo 9 d., o dirbti pradėjo 2021 m. rugsėjo 10 d., kaip tai numatyta sudarytoje Darbo sutartyje. Galimai G. F. pamiršo pranešti buhalterei, o galimai buhalterė užmiršo laiku pranešti „Sodrai“, bet darbo sutartis buvo sudaryta. Mano, kad dalyje dėl J. J. byla G. F. atžvilgiu turi būti nutraukta, o dėl A. H., jei teismas nuspręs, kad pažeidimas buvo, prašo neskirti baudos arba paskirti kiek galima mažesnę baudą.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas R. K. paaiškino, kad tiek paaiškinimuose, tiek kitoje surinktoje medžiagoje pateikti duomenys rodo, kad yra viskas ne taip, kaip pasakoja atstovė. Dėl A. H., tai UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nurodė, kad jis buvo atsiųstas G. F.. Dėl pavėluoto pranešimo „Sodrai“, tai G. F. savo paaiškinime nurodė, kad jis pats pavėlavo buhalteriai pateikti duomenis apie J. J. įdarbinimą. „Sodra“ pateikė duomenis, kad G. F. apie J. J. įdarbinimą pranešė apie 2 val. po jų patikrinimo, t. y. 12.53 val. Jie toje pačioje statybvietėje lankėsi du kartus. Jie daro prielaidą, kad tik jų patikrinimas paskatino įdarbinti J. J., nes po 2 savaičių jis buvo atleistas. Atleidimo dokumentų jie į bylą nepateikė, nes jiems tai neaktualu. G. F. nebuvo pranešta apie patikrinimą, jie jo neieškojo, nes tą dieną tikrino 5 įmones. Prašo palikti galioti priimtą nutarimą ir G. F. skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu liudytojas N. K. parodė, kad G. F. pažįsta, juos sieja darbiniai santykiai. Jis išnuomodavo jiems reikalingus darbuotojus. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jie atlieka statybos darbus ir dažnai trūksta darbo rankų. Darbuotojų papildomai ieško per kitas įmones, nes žmonių reikia tik konkretiems darbams. Sutartį su G. F. įmone buvo sudarę dėl betonavimo darbų (duomenys neskelbtini) g. Darbo sutartis sudaro neterminuotas. Darbuotojų ieško įvairiai, tai jie skambina į kitas įmones, tai jiems skambina, kai turi laisvų darbuotojų. Darbus derina jis. Darbo apmokėjimas yra pagal susitarimą. Atsiųstų žmonių dirbamą laiką jie susirašo, nes turi sutikrinti darbo valandų skaičių, kai gauna sąskaitas. Jie samdo darbuotojus, jiems pasako iš kur paimti, jie paima arba jie patys atvyksta į jų įmonę. Jie netikrina žmonių dokumentų. Duoda darbo įrankius ir jie eina dirbti. Darbų vadovas dienos gale užrašo kas dirbo, kada atvyko ir išvyko. Niekada nėra buvę, kad išrašytų sąskaitą, o realiai žmonės nedirbo. Jie apmoka tik tada, kai gauna sąskaitą. Iš sąskaitų faktūrų mano, kad galima nustatyti ir žmogaus pavardes. Įmonių vadovai pateikia duomenis, t. y. paskambina kas dirbs, kas ateis, nuo kur juos paimti. Žmonės neateina iš kažkur, jie į teritoriją nepateks. Atėję žmonės nurodo kas juos siuntė dirbti, jie žino pas ką eiti. Įmonės atsiunčia sąskaitas, kuriose vieni nurodo atliktų darbų valandas arba jie nurodo konkretų darbą. Vieni nurodo asmenų pavardes, kiti ne, yra įvairių variantų. Ne visada pagal pateiktus duomenis ateina darbuotojai. Jie todėl ir pas save susižymi kiek žmonių buvo. Pateikia įmonei ir paskui susiderina. Pagal pavardes nesižymi, pasižymi pagal kiekį. Teisėjui pagarsinus N. K. dalį 2021 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimo (33 b. l.), nurodė, kad jo paaiškinime nurodyta viskas tiksliai. Jie turi angarą, į kurį atvyksta žmonės, jie apsiima darbo įrankius. Nurodytą dieną nuo G. F. atsiųstas žmogus dirbo.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. H. (A. H.) parodė, kad jis yra dirbęs pas G. F.. G. F. duodavo žmonių kitai firmai, kad jie dirbtų. Darbo sutarties jis su G. F. nebuvo sudaręs. Jis per „Viber“ programėlę G. F. buvo išsiuntęs visus savo duomenis dėl darbo sutarties sudarymo, bet G. F. jos nesudarė. Jis su G. F. buvo sutarę dėl pagalbinio darbo (ką sako, tą daro), už darbo valandą jam mokant 5,50 Eur. Į Lietuvą jis atvyko 2021 m. balandžio mėnesį, dirbo galimai UAB (duomenys neskelbtini), bet kur tiksliai jis ir pats nežino. Į tą firmą jį siuntė G. F.. Būdavo, kad nuveždavo, o kartais jis pats ateidavo. Dirbo (duomenys neskelbtini) pr., apie 2-3 savaites. Jis pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Įmonėje, kur jis dirbo buvo atėję Darbo inspekcijos inspektoriai, tai buvo darbo diena, bet kokia tiksliai nepamena. Ta diena buvo jo paskutinė darbo diena. Jis dabar nepamena, kiek gavo darbo užmokesčio, tiksliai tą nurodė paaiškinime, kai buvo atėję Darbo inspekcijos inspektoriai. Atlyginimą jam išmokėjo G. F.. G. F. jam į rankas sumokėjo grynais pinigais. Kas darbus objekte skirstė, jis nežino. Ateidavo į brigadą ir ten jam nurodydavo, ką dirbti. Jis mano, kad dirbo G. F. naudai. G. F. jį pasiuntė į UAB (duomenys neskelbtini) pas N. Nežino, koks brigadininkas skirstė darbus. Nežino, kodėl nei UAB (duomenys neskelbtini), nei G. F. jo neįdarbino. Jis nusiuntė dokumentus ir jam pasakė, kad jį įdarbins ir eik dirbti. Jis prašė G. F. sudaryti darbo sutartį ir G. F. jam liepė atsiųsti dokumentus. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio jis nedirbo buvo namie. Jis nežino, iš kur G. F. gavo pinigus jam sumokėti darbo užmokestį. G. F. jį nusiuntė dirbti, jis ir dirbo, pinigus mokėjo jis, darbą taip pat surado G. F.. Jis buvo susirašęs savo darbo valandas. Jie nebuvo sutarę konkretaus uždarbio. Už tas dienas, kurias išdirbo, jam apmokėjo. Jis duomenis, kiek išdirbo valandų perduodavo G. F.. Dabar jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), visai kitoje vietoje. Teisėjui pagarsinus 2021 m. rugsėjo 21 d. duotus parodymus, A. H. juos patvirtino.
Iš 2021 m. spalio 19 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. 1126-0142 matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo du asmenys (A. H. ir J. J.) su kuriais nesudaryta darbo sutartis ir nepranešta VSDFV (21 -23 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. G. F. paaiškinimo vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbus - užpilti betoną, surišti armatūrų, paruošti betonavimui. Dėl konkrečių darbų statybos aikštelėje skambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui N., derino, kiek reikalinga žmonių, kokius darbus atlikti. Žmones atveždavo pats. Jo atstovams, darbininkams [?] išduodavo atsakingas statybos aikštelėje nuo firmos (duomenys neskelbtini) A. Visus darbui atlikimui reikalingus įrankius statybos aikštelėje išduodavo (duomenys neskelbtini) atstovas. Jo pareiga buvo užtikrinti, kad darbuotojai dėvėtų specialius drabužius ir būtų atliekami/ darbai/ specialistai. Konkrečių darbininkų sąrašo UAB (duomenys neskelbtini) neteikė. Jie žodžiu tikslino, ar šis darbuotojas pas jį dirba ar ne. Dėl J. J. paprasčiausiai pamiršo ją įspėti apie priėmimą į darbą. Galvojo, kad jai pranešė, bet iš tikrųjų pamiršo. Pranešė jai vėliau, kad į darbą priimti darbuotoją. Nepranešė buhalterei A. T., su kuria turi sutartį. Nuotraukoje, kurią parodė, atpažino Antoną, kuris gyvena Lietuvoje, pats iš Ukrainos. Maždaug prieš du mėnesius Antonas paskambino, ieškojo darbo. Jis jam nieko nežadėjo, davė kelių įmonių direktorių telefonus ir pasakė, kad pats skambintų ir tartųsi, galės ar negalės. Jis atsiuntė jam į telefoną savo leidimą gyventi ir pasakė, kad įsidarbins (duomenys neskelbtini). Nei jo, nei (duomenys neskelbtini) direktoriaus neklausė, ar jį kažkas priima į darbą, kur jis dirba, nesidomėjo pas jį. Kam išsiuntė jo leidimą gyventi, tiksliai nepamena, gal ir nesiuntė (24-25 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. J. J. paaiškinimo vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad jis į Lietuvą atvyko 2021 m. rugsėjo 1 d. Jį į darbą pakvietė statybininkas G., pavardės nepamena. Vakar, 2021 m. rugsėjo 9 d., parašė prašymą, šiandien atėjo į objektą (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti į darbą. Objekte specialius drabužius išdavė A., ir nurodymą taip pat davė A. Darbo sutartis pasirašyta vakar. Darbo užmokestis - 5 Eur už valandą (29 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. N. K. paaiškinimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbo pagal rangos sutartį sudaryta su gen. rangovu. Kaip rangovas jis yra sudaręs subrangos sutartis su kitomis įmonėmis dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Sutartis yra sudaręs su (duomenys neskelbtini) ir partneriai“, (duomenys neskelbtini). Šios įmonės darbuotojus pristato į objektą. Atsakingas asmuo A. J. ir N. K. šių įmonių darbuotojams sako kokius darbus atlikti ir vietas, kur darbai atliekami. Įmonės yra prieš dieną ar kelias informuojamos, kad bus reikalingi žmonės ir jų skaičius ir kokius darbus reiks daryti. Tada sutartą dieną subrangovai pristato žmones į objektą. Dėl jų kvalifikacijos ir kokie bus žmones yra pasitikėjimo pagrindas tarp rangovo ir subrangovo. Rugsėjo 10 d. S. (pavardė neįskaitoma) buvo paimtas A. J. nuo (duomenys neskelbtini). Su A. buvo sutarta, (duomenys neskelbtini) nuo ten paimti žmogų, nes jis kažkur gyvena netoli jos ir jam patogu atvykti. S. buvo atvežtas dirbti į objektą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Turėjo demontuoti/surinkti klojinius. Darbuotojas turi turėti savo šalmą, liemenę ir darbo rūbus. Jie duoda įrankius. Darbams vadovavo A. J.. Mokėjimas įmonei (duomenys neskelbtini) atliktas nebuvo šiam momentui, nes negavo sąskaitos ir nebuvo suvesti darbo valandų grafikai ir atlikti darbų aktai. Sąskaitas gauna mėnesio gale. Sutartis pasirašyta elektroniniu būdu, direktoriaus nėra matęs, bendrauja telefonu. Įmonė juos susirado per rekomendacijas iš kitų įmonių ar skelbimų ir atsiliepimų. Su įmone (duomenys neskelbtini) turi subrangovo sutartį statybos darbams atlikti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. (duomenys neskelbtini) pristato darbams, kuriems vadovauja jų įmonės atstovas, žmones į objektą ar sutartą vietą. Šių metų rugsėjo 9 dieną objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbo A. H.. Į objektą atvyko pats. Jų atstovai nurodė, ką jam daryti ir jis dirbo. Kadangi jis neturėjo liemenės ir šalmo, dėl to davė savo. Darbo rūbus turėjo savo. Darė pagalbinius darbus. Šį darbuotoją atsiuntė (duomenys neskelbtini) įmonė. Buvo sutarta, kad bus reikalingas pagalbinis darbuotojas. Susitarimas vyko dieną prieš tai, jų angare, nes dažnai atvažiuoja paklausti, ar netrūksta žmonių. Derinta buvo su G. F.. Darbus pradeda dirbti nuo 8 val. iki 17 val. darbo dienomis su visais darbuotojais. Visi darbuotojai irgi dirbo tokiu laiku (33-34 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. A. H. paaiškinimo vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. per „Viber“ programėlę numeriu (duomenys neskelbtini) išsiuntė dokumentus (leidimą gyventi) G. Šiuos dokumentus išsiuntė, kad galėtų dirbti statybos objekte, kuris yra (duomenys neskelbtini). Turėjo dirbti statybininko padėjėju. Šį darbą pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Už šį darbą turėjo gauti 5,5 Eur per valandą. Darbo sutartis nebuvo įforminta, pasakė, kad ją įformins vėliau. Nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. dirbo statybininko padėjėju, nurodymus duodavo firmos (duomenys neskelbtini) brigadininkas. Darbo laikas buvo nuo 8.00 iki 17.00 val. pietūs - nuo 12.00 iki 13.00 val. išeiginės - nuo šeštadienio iki sekmadienio. Už šias dienas jam grynais sumokėjo G. (35-36 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo mėnesio VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (7.3E) DV_S matyti, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2021 m. rugsėjo 22 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2021 m. rugsėjo 9 d. 1-SD pranešimą Nr. 0910, kuriame nurodyta J. J. valstybinio socialinio draudimo pradžia 2021 m. rugsėjo 9 d., pateikė 2021 m. rugsėjo 10 d. 12.53 val. Minėtą pranešimą elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo A. T. (37 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 3 d. VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad duomenų apie A. H. įdarbinimą nėra (38 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. Darbo sutarties sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. J. Nr. 0012 7 punkto matyti, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. (39-41 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. J. J. prašymo dėl priėmimo į darbą matyti, kad jis prašo jį priimti į darbą nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. plytų mūrininko, tinkuotojo pareigoms (42 b. l.).
Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. statybų subrangos sutarties Nr. 2021-09-01 matyti, kad ji sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš sutarties objekto matyti, kad šalys susitaria, jog vykdytojas įsipareigoja atlikti betonavimo darbus pagal preliminarų komercinį pasiūlymą objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (43-44 b. l.).
Iš 2021 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) darbų priėmimo-atlikimo akto Nr. 2021-09-13 bei sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” už betonavimo darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sumokėta 1 392,75 Eur ir 214,00 Eur (82-84, 91 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus N. K. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta statybų subrangos sutartis Nr. 2021-09-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis buvo sudaryta atlikti nesudėtingiems betonavimo darbams. Dėl konkrečių sienos pamato išbetonavimo (klojinių surinkimo, išbetonavimo, klojinių išardymo) darbų, žodiniu susitarimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. F., objekte buvo aptarta darbų eiga ir sutarta apmokėjimo kaina. Dėl jo darbuotojų skaičiaus jokio susitarimo nebuvo. Pagal sutarties 2 straipsnio 2 dalį į darbų kaina įeina darbo jėgos, darbo priemonių, mokesčių, draudimo, darbuotojų atvykimo į objektą išlaidos. Atlikus sutartus darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos nepažeidžiant sutartyje numatytu terminų (89 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus N. K. paaiškinimo matyti, kad kaip jau buvo rašęs 2022 m. sausio 24 d. dienos paaiškinime, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. F., nebuvo jokio susitarimo dėl žmonių skaičiaus. Buvo sutarta dėl konkretaus darbo atlikimo ir konkretaus atlygio už atliktą darbą. Jie samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovą konkrečiam darbui, o ne darbuotojus, todėl darbuotojų sąrašų nebuvo (90 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. NK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Be to, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Nors teismo posėdžio metu G. F. atstovė advokatė N. F. nurodė, jog G. F. neprisipažįsta padaręs inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau teismo nuomone, G. F. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta liudytojų A. H. ir N. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismo posėdžio metu liudytojas A. H. parodė, kad jis dirbo pas G. F.. Jis per „Viber“ programėlę G. F. buvo išsiuntęs visus savo duomenis dėl darbo sutarties sudarymo, bet G. F. jos nesudarė. Jis su G. F. buvo sutarę dėl pagalbinio darbo (ką sako, tą daro), už darbo valandą jam mokant 5,50 Eur. Į tą firmą jį siuntė G. F. Būdavo, kad nuveždavo, o kartais jis pats ateidavo. Dirbo (duomenys neskelbtini) apie 2-3 savaites. Atlyginimą jam grynais pinigais į rankas sumokėjo išmokėjo G. F.. Teismo posėdžio metu liudytojas N. K. parodė, kad G. F. pažįsta, jų vadovaujamas bendroves sieja sutartiniai statybų subrangos santykiai. G. F. bendrovė išnuomodavo jiems reikalingus darbuotojus. Šių metų rugsėjo 9 dieną objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbo A. H., jį atsiuntė (duomenys neskelbtini) įmonė, į objektą atvyko pats. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, iš esmės tokias pačias aplinkybes jie nurodė ir savo 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimuose pateiktuose Institucijai. Be to, iš byloje esančių VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog nėra įrašų, kad A. H. dirbo G. F. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (38 b. l.), o iš 2021 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad J. J. valstybinio socialinio draudimo pradžia 2021 m. rugsėjo 9 d., tačiau minėtą pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo A. T. pateikė tik 2021 m. rugsėjo 10 d. 12.53 val.
Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, G. F. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bei G. F. paskyrė tinkamą sankcijos minimumą atitinkančią administracinę nuobaudą, todėl naikinti Institucijos 2021 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-647-2021 (ROIK: 21147860437) G. F. atstovės advokatės N. F. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-647-2021 nepakeistą ir G. F. (G. F.) atstovės advokatės N. F. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.