- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-516-81-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. D.
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-81/2011
Teisėja A. Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00892-2010-1;
2011 m. rugsėjo 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, dalyvaujant nuteistojo G. D. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. nuteistasuž nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d.padarymą laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš Gedimino D. R. B. naudai priteista 358 lt (trys šimtai penkiasdešimt aštuoni litai) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. liepos 16 d. apie 20 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , atvirai paėmė ir užvaldė R. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG GS“ 358 litų vertės ir siekdamas pagrobtą telefoną išlaikyti, pasivijusį R. B. pargriovė ant žemės ir iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu prašo sumažinti skirtos bausmės terminą, nes skirtoji bausmė per griežta, nukentėjusiojo atsiprašė, nusikaltimą padarė būdams neblaivus, o tokioje būsenoje turi psichikos sutrikimų, vaikystėje turėjo rimtą galvos traumą, yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nuteistasis G. D. neginčija kaltės, padarius plėšimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/toliau-LR BPK/ 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis mano, kad jam paskirtoji bausmė per griežta, nes jis išgėręs turi psichikos sutrikimų.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas nepagrįstas. Bausmė nuteistajam skirta teisingai.
Nors nuteistasis teigia, jog turi psichikos problemų, tačiau byloje esančia specialisto išvada- objektyviu įrodymu - nustatyta, jog G. D. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Ši išvada duota įvertinat skunde nurodytas aplinkybes dėl patirtos galvos traumos bei alkoholio vartojimo pasekmių bei įtakos sveikatos būklei, todėl pagrindo abejoti šiuo įrodymu teismas neturi. Be to, nuteistasis neneigė, jog suvokė savo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog G. D. kaltu padarius LR BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pripažintas bei bausmė jam skirta pagrįstai.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę G. D. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, t.y. tai, kad padarytas apysunkis tyčinis turtinis, o taip pat ir smurtinis nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau taip pat teistas už nusikaltimus nuosavybei. Šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinį turtinį nusikaltimą. Naują nusikaltimą jis padarė praėjus vos daugiau nei pusei metų po to, kai grįžo iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis LR BK 27 str. ir 56 straipsnio nuostatomis G. D. laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė) bei atsakomybę sunkiančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), o taip pat įvertino pagrobto objekto vertę ir skyrė žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad G. D. nesuvokė daromos veikos pavojingumo, galėjo būti nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas, tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, pagrįstai vertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
LR BK 61 straipsnio 2dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydžius teisėjų kolegijos nuomone šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydžius ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei LR BK 180 str. 1d., sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (trys metai laisvės atėmimo), savo dydžiu artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį pakankamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl dar kartą į jas atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog G. D. paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. D. apeliacinį skundą atmesti.