Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. O. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Net ir priėmus skundžiamą Sprendimą 2014-11-13 atsakovas raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-7139 informavo, kad įstatyme numatyta galimybė pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėse. Taigi, šiuo atveju vis dėlto pareiškėjai yra galimybė pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nors administracinis subjektas pats anksčiau nurodęs, kad galimybės keisti nuosavybės atkūrimo būdą nėra. Pažymėjo, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą vadovavosi Atkūrimo įstatymo neaktualia redakcija, kadangi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija, numatanti, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galiojo iki 2012-02-01, tuo metu pareiškėja dar neturėjo duomenų, kad jai privalu keisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Pareiškėja yra garbingo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalima reikalauti iš jos, kad ji sektų visus įstatymų pakeitimus ir visus savo veiksmus atliktų, kaip to reikalauja būtent to meto įstatymo redakcija. Apie įstatymu padarytus pakeitimus bei pasikeitusius reikalavimus pareiškėją informuoti turėjo atsakovas. Panaikinus skundžiamą Sprendimą atsakovas yra įpareigotinas nuosavybės teises pareiškėjai atkurti kitu būdu t.y. neatlygintinai pareiškėjai nuosavybėn perduodant adekvatų žemės plotą, kuris yra laisvoje valstybinėje žemėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad 1991-12-14 K. L. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 7,95 ha žemės sklypą, prašyme nurodydamas pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 621 (toliau – Atkūrimo byla), b.l. 22). Kauno miesto apylinkės teismas 2003-04-30 nutartimi patvirtino K. L. sudarytą 2003-01-04 asmeninį testamentą dėl jo testamente išvardinto turto palikimo pareiškėjai D. O. L. (b.l. 33). Kauno apskrities viršininko administracija 2006-07-04 sprendimu Nr. 6732 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) K. L. " ir 2006-07-04 įsakymu Nr. 02-01-8085 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" atkūrė nuosavybės teises į 0,4821 ha ploto žemės grąžinant natūra (0,1200 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0400 ha ir 1,3263 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, esančio (duomenys neskelbtini)., dalį - 0,4421 ha) (Atkūrimo byla, b.l. 111-112, 112b). Kauno apskrities viršininko administracija 2008-02-05 sprendimu Nr. 8027 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) K. L. “ ir 2008-02-05 įsakymu Nr. 02-01-715 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)" atkūrė nuosavybės teises K. L. į 0,1187 ha ploto žemės grąžinant natūra (0,3560 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 0,1187 ha) (Atkūrimo byla, b.l. 159, 156-155). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-09-17 raštu Nr. 701-2-2659 informavo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, kad J. L. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra (Atkūrimo byla, b.l. 182). Nacionalinė žemės tarnyba 2014-10-14 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-557 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. L. " atkūrė nuosavybės teises į 0,5592 ha žemės atlyginant pinigais 8760 Lt (Atkūrimo byla, b.l.194).

Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-10-14 sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-557, kuriuo K. L. atkurtos nuosavybės teises į 0,5592 ha žemės atlyginant pinigais, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėja kelia klausimą dėl atsakovo pareigos atkurti nuosavybės teises perduodant jai neatlygintinai žemės sklypą. Atsakovas ir jo atstovas, nesutikdami su pareiškėjos skundo argumentais, savo poziciją grindžia tuo, jog nei K. L. nei pareiškėja iki 2003-04-01 nepareiškė valios atkurti nuosavybės teisės paminėtuoju būdu.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą nuo 1997-07-09 reglamentuoja Lietuvos Respublik?s piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) bei kiti teisės aktai.

Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įstatyme įtvirtinta nuo 2002-04-19, kai įsigaliojo 2002-04-02 Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui, Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002-07-01 galėjo pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003-01-01 valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi, nuo 2002-04-19 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuo 2002-10-25 Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 str. nurodytos institucijos. Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo 2012-02-01 (išskyrus 4 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliojo 2011-11-26) 3 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad tuo atveju, kai Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo (Atkūrimo įstatymo 21 str. redakcijos, galiojusios iki 2012-01-31, bei redakcijos, galiojusios nuo 2012-02-01) darytina išvada, kad pilietis turėjo teisę iki 2003-04-01 išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau, po 2003-04-01 pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu.

1991-12-14 K. L. pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. L. žemę nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra (Atkūrimo byla, b.l. 22). 2002-03-25 K. L. žemės tvarkymo Departamento Kauno m. žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė imtis visų galimų priemonių žemės grąžinimui natūra (Atkūrimo byla, b.l. 56). Po K. L. jo teisių perėmėja pareiškėja D. O. L. 2003-03-27 prašymu prašė grąžinti likusią neužstatytą žemę, kuri priklausė savanoriui J. L. (Atkūrimo byla, Nr. 65). Daugiau prašymų, kuriame būtų nurodyta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nei K. L. , nei pareiškėja iki 2013-04-01 institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, nepateikė. Vėlesniais prašymais teikiamais Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėja akcentuodavo, jog pageidauja, kad žemė būtų grąžinama natūra (Atkūrimo byla, b.l. 127, 129).

Pažymėtina ir tai, kad po to kai nuosavybės teisės K. L. 2006-07-04 ir 2008-02-05 sprendimais iš dalies buvo atkurtos natūra, Kauno apskrities viršininko administracija 2009-09-16 raštu Nr. 11-L-749-1353 informavo pareiškėją apie tai, kad daugiau duomenų apie laisvą (neužstatytą) žemę, kurią būtų galima sugrąžinti natūra iki 1940 m. turėtoje J. L. žemėje Kauno miesto savivaldybė nėra pateikusi bei nurodė, kad už valstybės išperkamą žemę gali būti atkuriamos nuosavybės teisės vertybiniais popieriais arba perduodant neatlygintinai žemė sklypą kituose negu buvo turėtas sklypas, miestuose bei rajonuose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus (Atkūrimo byla, b.l. 162-163), taip pat 2010-02-10 raštu Nr. S1-206(1.10) informavo pareiškėją apie tai, kad nustatyta jog J. L. iki 1940 m. buvusio žemė sklypo teritorijoje daugiau laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės nėra. Tačiau net ir po šios informacijos gavimo, pareiškėja teikdama 2012-01-10 prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno žemėtvarkos skyriui iš esmės išreiškė valią, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra (grąžinta laisva neužstatyta žemė) (Atkūrimo byla, b.l. 176). Be to Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-02-08 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-436 pakartotinai informavo pareiškėją apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 210-01-21 raštu Nr. 410-2-78 informavo, kad J. L. valdyto žemė sklypo ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Taip pat minėtame rašte nurodė, kad už valstybės išperkamą žemę gali būti atlygintina perduodant lygiavertį žemė sklypą bei informavo apie Atkūrimo įstatyme numatytą galimybę pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais (Atkūrimo byla, b.l. 177). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos argumentas, jog apie tai, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės natūra sužinojo tik iš 2014-09-19 atsakovo dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą (žemę) atkūrimo pažymos Nr. 5-1353, yra nepagrįstas. Atsakovas ne kartą informavo pareiškėją apie tai, kad nėra galimybės į likusį 0,5592 ha žemės atkurti nuosavybės teises natūra bei apie alternatyvius nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėją pageidavimą atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai žemės sklypą suformulavo tik po ginčijamo Sprendimo priėmimo 2014-11-18 paduodama skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą detalizuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 106¹ punktu, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis tam tikra nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Minėtos Tvarkos 106¹ punkto analizė leidžia teigti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Tvarkos 106¹ punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2014-07-24 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3771 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus, prašė išnagrinėti ir pagal galimybę parengti išlikusios laisvos (neužstatytos) žemės planą J. L. iki 1940 m. turėtos žemės ribose (Atkūrimo byla, b.l. 180). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-09-17 rašte Nr. 70-2-2097 nurodė, jog nurodytoje išnagrinėti teritorijoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra (Atkūrimo byla, b.l. 182). Byloje nėra duomenų, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-09-17 raštas Nr. 70-2-2097 būtų nuginčytas ar šiuo metu ginčijamas. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės nesivadovauti pateikta informacija. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, ir atsižvelgdama į nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir K. L. bei jo įpėdinės pareiškėjos išreikštą valią bei nesant galimybės atkurti K. L. nuosavybės teises natūra, pagrįstai į 0,5592 ha žemės plotą atkūrė K. L. nuosavybės teises atlyginant pinigais (ABTĮ 57 str.).

Įvertinus nurodytas faktines bylos aplinkybes ir esant minėtam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-10-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.) – 557 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą administracinį aktą, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Teismui pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą - įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą likusiam valstybės išperkamam 0,5592 ha žemės plotui parengti išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiunčiant ją į pareiškėjos pasirinktą kadastrinę vietovę, kurioje yra laisvos valstybinės žemės, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. O. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.