Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 5 dalimi, konfiskuota 14 000 Lt.

Iš D. J., I. B., I. P. ir A. M. solidariai priteista 8000 Lt I. U. neturtinei žalai atlyginti, 2608,80 Lt – Valstybinei ligonių kasai. Iš D. J. priteista 1250 Lt I. U. turėtoms išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Tai pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis pakeistas – iš D. J., I. B., I. P. ir A. M. solidariai priteista 250 000 Lt I. U. neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti I. B. (I. B.) ir A. M. (A. M.), tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti, o I. P. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartimi atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų parengė pasikėsinimą nužudyti I. U.. t. y., tyrimo metu nenustatytam asmeniui paprašius surasti asmenį, kuris už 40 000 Lt atlygį nužudytų I. U., 2003 metų balandžio mėnesį Klaipėdos mieste jis paprašė I. B. surasti asmenį, kuris už 20 000 Lt atlygį nužudytų I. U., nurodė nukentėjusiojo darbovietę ir automobilį, perdavė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei dalį pinigų už nužudymą. I. B., įgyvendindamas D. J. prašymą, 2003 metų balandžio mėnesį Klaipėdos mieste sutarė su I. P., kad šis už 20 000 Lt atlygį nužudys I. U., nurodė nukentėjusiojo darbovietę ir automobilį, perdavė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei dalį pinigų už nužudymą. Vėliau A. M. kartu su I. P., turėdami tikslą sužinoti I. U. gyvenamąją vietą bei sugrįžimo į ją laiką, sekė jį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės 8–ojo namo, 2003 m. gegužės 7 d. vakare stebėjo namo aplinką. 2003 m. gegužės 21 d., apie 22.00 val., I. P. minėto namo laiptinėje, turėdamas tikslą nužudyti, vieną kartą šovė I. U. į nugarą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis, laiku suteikus kvalifikuotą medicinos pagalbą, nemirė.

Be to, D. J. nuteistas ir už tai, kad jis kartu su I. B. ir I. P., neturėdami leidimo, įgijo, laikė, gabeno, bei su I. B. realizavo šaunamąjį ginklą bei šaudmenis: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų D. J. už 1000 Lt nusipirko pusiau automatinį 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą PM (Nr. duomenys neskelbtini) ir 16 vnt. 9 mm kalibro šovinių, kuriuos atgabeno į Klaipėdos rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse esantį mišką, ir paslėpęs laikė iki 2003 m. balandžio mėnesio. Po to šį pistoletą ir šovinius jis atgabeno į Klaipėdą, (duomenys neskelbtini)Taikos prospekte perdavė I. B., paimdamas už tai 1000 Lt iš pinigų sumos, skirtos atsilyginti už I. U. nužudymą.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuteistojo I. B. parodymais bei rašteliu, kurį neva jis (kasatorius) jam parašė. Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai jo parodymus, duotus pirmą sulaikymo dieną, vertino kaip patikimus. 2003 m. birželio 3 d. jis buvo apklausiamas du kartus: nuo 11.00 val. iki 13.30 val. tyrėjos ir nuo 15.50 iki 17.20 val. – ikiteisminio tyrimo teisėjos. Tačiau jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos miesto VPK 9.00 val. ir iš karto, t. y. nuo 9.00 val. iki apklausos teisme pradžios, ONNT skyriaus darbuotojai jį neoficialiai apklausė, įtikinėjo ir vertė prisipažinti. Iš viso jo apklausa vyko daugiau nei šešias valandas, todėl teismų išvada, kad šios aplinkybės negalėjo sukliudyti jam visavertiškai dalyvauti apklausoje, yra nepagrįsta. Kasatorius mano, kad buvo esmingai pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso normos, apibrėžiančios jo, kaip įtariamojo, apklausos tvarką ikiteisminio tyrimo metu, todėl toks įrodymas turėtų būti pripažintas niekiniu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo

Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė įrodymais, atitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Visi ištirti įrodymai nuosprendyje aptarti ir įvertinti.

Kasatoriaus teiginys, kad jo parodymai, duoti 2003 m. birželio 3 d., negalėjo būti pripažįstami tinkamu įrodymu, nes jo apklausa vyko esmingai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatančias įtariamojo apklausos tvarką, atmestinas.

Įtariamojo apklausos tvarka, nustatyta BPK 188, 189 straipsniuose, nebuvo pažeista.

D. Jankus 2003 m. birželio 3 d. kaip įtariamasis dienos metu buvo apklaustas du kartus. Ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekama įtariamojo apklausa buvo pradėta 11.00 val. ir baigta 13.30 val., o ikiteisminio tyrimo teisėjos – pradėta 15.50 ir baigta 17.20 val. D. J. gynybos teisės buvo užtikrintos, įtariamojo apklausose gynėjas dalyvavo. Jokių prašymų ar pastabų tiek prieš atliekant apklausas, tiek jų metu bei baigus jas nebuvo pareikšta. Duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Tokių duomenų, kad D. J. parodymus davė panaudojus prieš jį neleistinas priemones ar būdus, byloje nėra.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis teisme duoda parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai. D. J. parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti, nuosprendyje išanalizuoti, aptarti ir palyginti su kitais įrodymais. Pripažinti, kad D. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai neturi įrodomosios reikšmės, kad jais kaip neatitinkančiais BPK 20 straipsnio nuostatų nebuvo galima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nėra pagrindo.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kasatoriaus argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tie patys argumentai buvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikti įrodymų tyrimą nebuvo prašoma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, dar kartą išanalizavo byloje ištirtus įrodymus ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neturi pagrindo. Nuosprendyje į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Dėl Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio, 57 straipsnio 2 dalies taikymo

Skiriant D. J. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei jas bendrinant baudžiamojo įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Skirdamas bausmes teismas laikėsi BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų, į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes atsižvelgė, nuosprendyje padarytas išvadas dėl skiriamų bausmių dydžio tinkamai motyvavo.

BK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Skiriant D. J. bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą šio įstatymo nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. Kasatoriaus teiginys, kad jam bausmė turėjo būti skiriama taikant BK 57 straipsnio 2 dalies taisykles, atmestinas. BK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio Kodekso 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. Pagal šią įstatymo nuostatą teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės negu už pabaigtą nusikalstamą veiką bausmės netgi ir tais atvejais, kai yra BK 62 straipsnyje nurodytos šiam įstatymui taikyti būtinos sąlygos. Teismas, skirdamas D. J. bausmę, į tai, kad nusikalstimas nebuvo pabaigtas, atsižvelgė, kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, byloje nenustatyta.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžių panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. J. kasacinį skundą atmesti.