- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-989-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Kreditorius
- E. M.
- Skolininkas
- M. K.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Rima Bražinskienė Procesinio sprendimo kategorija 122.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. liepos 15 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus E. M. pareiškimą skolininkui M. K. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius E. M. prašė CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininko M. K. 2 000 Lt skolos už suteiktas teisines paslaugas, 136 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas – 16 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt teisinei pagalbai apmokėti.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-02-05 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus E. M. pareiškimą. Teismas konstatavo, kad pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir CPK 433 str. numatytų reikalavimų (CPK 435 str. 2 d. 1 p.). Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo iš skolininko prašė priteisti 300 Lt teisinei pagalbai, rengiant pareiškimą, apmokėti. Teismas nurodė, kad CPK 433 str. 1 d. 4 p. nustato, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti aiškiai nurodytas, reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas. Civilinio proceso kodekso normos nenumato ribojimo advokatams naudotis kitų advokatų paslaugoms, surašant procesinius dokumentus, tačiau tai nereiškia, kad advokatui, kaip turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, asmeniui gali būti priteisiamos advokato išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. 2010-02-02 gautas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pasirašytas paties advokato E. M. Pats pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra nesudėtingas teisės taikymo aspektu, nedidelės apimties ir nereikalaujantis ypatingai didelių laiko sąnaudų, pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kreditoriui ir skolininkui nedalyvaujant. Advokatas E. M., turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą ir prašydamas priteisti iš skolininko 300 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepagrindė šio reikalavimo objektyvaus būtinumo.
Kreditorius skundė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. L2-3710-545/2010, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui M. K., skundą motyvuodamas tuo, kad teismas 2010-02-05 nutartimi užkirto kelia proceso eigai. Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintas joks draudimas ar ribojimas advokatui ar asmeniui, turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, naudotis kito advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-02-23 nutartimi nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-02-05 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui M. K. dėl piniginių reikalavimų. Teismas nurodė, kad atskirąjį skundą atsisakoma priimti tuo pagrindu, jog CPK 435 str. 4 d. nustato, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama. Taip pat nurodė, kad kreditorius gali pareikšti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Kreditorius E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-02-23 nutartį, kuria atsisakoma priimti nagrinėti atskirąjį skundą, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išnagrinėti klausimą iš esmės. Nurodo, kad CPK 51 str. 1 d. nustato, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad niekur nėra užsimenama apie kokį nors draudimą ar ribojimą advokatams pasinaudoti kitų advokatų paslaugomis. Kreditorius pasinaudojo savo procesine teise turėti atstovą dėl objektyvių priežasčių - darbo pobūdžio, didelio užimtumo lygio bei laiko stokos. Dėl šių priežasčių pats nerengė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, o pasinaudojo kito advokato paslaugomis, neturėdamas tikslo piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Neatsižvelgiant į tai, jog kreditorius turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, juo labiau kokios apimties ar sudėtingumo yra procesinis dokumentas, ar kokios laiko sąnaudos jam paruošti, teisė kreiptis į kitą advokatą negalėjo būti apribota remiantis minėtais Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-02-05 nutartyje išdėstytais motyvais. Konstitucijoje visiems asmenims yra įtvirtinta teisė į teisminę gynybą, bei teisė turėti advokatą, šios teisės yra absoliučios. Šiomis teisėmis asmuo gali pasinaudoti nepriklausomai nuo to, koks yra jo išsilavinimas, darbo veiklos pobūdis ir panašiai. Kiekvienas asmuo teise turėti advokatą naudojasi vadovaudamasis savo asmeninio apsisprendimo laisve, jei įstatymai nenumato kitaip. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-02-05 nutartis, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą, užkirto kelią tolesnei bylos eigai. Kadangi kreditorius, norėdamas pareikšti pakartotinį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, privalėtų atsisakyti reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų (300 Lt teisinei pagalbai apmokėti). Toks reikalavimas, kaip minėta anksčiau, yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas. Pabrėžtina tai, kad neleidus kreditoriui pareikšti pirminio reikalavimo būtų pažeista jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą, teisingą ir nešališką teismo proceso, pažeisti pamatiniai kiekvienos teisinės valstybės principai tokie kaip teisingumo, sąžiningumo, nediskriminacijos principai. 2010-02-23 nutartimi atsisakius priimti nagrinėti atskirąjį skundą teismas užkirto kelią tolesnei bylos eigai. Atskirąjį skundą teismas atsisakė priimti nagrinėti nepateikęs tokį sprendimą pagrindžiančių svarių argumentų, neatsižvelgęs ir objektyviai neišnagrinėjęs visų teismui pateiktų paaiškinimų bei pagrindų. Teismas šioje nutartyje vėl akcentavo kreditoriui paliekamą teisę kreiptis į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad padavus pakartotinį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visiškai nepagrįstai reikėtų atsisakyti reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Akivaizdu, kad taip būtų apribotos kreditoriaus teisės be jokios svarios ir teisiškai pagrįstos priežasties. 2010-02-05 teismo nutartyje taip pat minima, jog E. M., prašydamas priteisti iš skolininko 300 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepagrindę šio reikalavimo objektyvaus būtinumo. CPK XXIII skyriuje yra reglamentuota teismo įsakymų išdavimo tvarka. Šio skyriaus normos nustato, kad kreditorius, pagrįsdamas savo reikalavimą, pateikia ir jo faktinį pagrindą (CPK 433 str. 1 d. 4 p.). Šiuo konkrečiu atveju teismui buvo pateikti reikalavimą, priteisti iš skolininko turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pagrindžiantys faktiniai įrodymai - pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 387990 bei 2010-01-24 Teisinės pagalbos sutartis (pridedami). Taigi toks reikalavimo pagrindimas atitiko imperatyvius CPK 433 str. nurodytus reikalavimus, keliamus įrodymų pateikimui bylose dėl teismo įsakymų išdavimo. Kreditoriui nekyla pareiga pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo be pridedamų rašytinių įrodymų dar ir detaliai nurodyti visas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis - maksimaliai supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys praktiškai nesiginčija. Teismas šiuo atveju tikrina tik formalų pateikto pareiškimo aspektą, t.y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Šia procedūra yra išvengiama įprastos pateiktų reikalavimų pagrįstumo tikrinimo procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas netiria ir nevertina kreditoriaus reikalavimo skolininkui pagrįstumo, svarumo ir jį pagrindžiančių įrodymų leistinumo bei pakankamumo, tai nereiškia, kad teismui neturi būti pateikti įrodymai, susiję su kreditoriaus reikalavimu ir leidžiantys teismui priimti teismo įsakymą, juo labiau, kad teismo įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 str. 7 d.) ir yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad kreditoriaus E. M. reikalavimas priteisti iš skolininko M. K. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, turėjo teisę taikyti CPK 435 str. 2 d. 1 p. ir atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą, kadangi kreditoriaus pasirinkta reikalavimų nagrinėjimo tvarka nenumato procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto. Tai konstatavusi, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti atskirąjį skundą, kaip paduotą dėl neskundžiamos nutarties. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl kreditoriaus E. M. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus kreditoriaus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš kreditoriaus į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutari a:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditoriaus E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 4,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).