- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-965-519-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimu ir prie šiuo būdu subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams – iš dalies pridėjus bausmę, paskirtą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, neatlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-23 nutartį, kuria A. S. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-06-21 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu pakeitus 90 dienų laisvės atėmimo bausme, A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-04-22 iki 2013-07-17.
Priteista iš A. S. nukentėjusiajam A. A. 425 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario mėn. 28 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, iš anksto susitaręs ir veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą procesą (toliau – kitas asmuo), kitam asmeniui nurodžius, kad nukentėjusysis A. A. nuolat su savimi nešiojasi daug pinigų ir kad nukentėjusysis jam skolingas, kitam asmeniui atvežus ir laukiant A. S. automobilyje, po nusikaltimo padarymo A. S. automobiliu išvežus iš įvykio vietos, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., o būtent: pareikalaudamas, kad nukentėjusysis duotų pinigų, o šiam pinigų nedavus, suduodamas nukentėjusiajam A. A. tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą – rankinę už 40 Lt, kurioje buvo piniginė 20 Lt vertės, 35 Lt, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“ už 250 Lt, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung E2152“ už 100 Lt, iš viso pagrobė 445 Lt vertės svetimą turtą.
Be to, A. S. 2013 m. vasario mėn. 28 d. apie 11.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas su kitu asmeniu, tam asmeniui atvežus ir laukiant A. S. automobilyje, po nusikaltimo padarymo A. S. automobiliu išvežus iš įvykio vietos, iš A. A. priklausančios rankinės ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), plėšimo metu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron Maxima“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron Maxima“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu, neteisėtai laikė su savimi nuo įgijimo momento iki 2013 m. vasario 28 apie 18.19 val., kol išmetė į konteinerį, esantį (duomenys neskelbtini) namo kieme.
Be to, A. S. 2013 m. vasario mėn. 28 d. apie 15.17 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas su kitu asmeniu, siekdami užvaldyti sąskaitoje esančius pinigus, A. S. įdėjus į AB banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB banko „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę „Visa Electron Maxima“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu, kurią neteisėtai įgijo 2013 m. vasario 28 d. apie 11.30 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), plėšimo iš A. A. metu, taip neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB banko „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę „Visa Electron Maxima“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo tinkamai išnagrinėti jo bylą, nes mano, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis jaunas, kaltę pripažino, policijos pietinė nuovada nėra gavusi dėl jo nusiskundimų, neturėdamas nuolatinio darbo išvyko dirbti į užsienį, todėl nesutinka, kad jis yra bedarbis, be to, Lietuvą grįžo gavęs darbovietėje atostogas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Savo skundu nuteistasis A. S. iš esmės neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad bausmė yra per griežta. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam A. S. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Teismas A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
A. S. padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistasis nevedęs, nuo 2013-02-22 niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad apeliantas yra nedirbantis, o ne bedarbis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. S. būtų legaliai dirbęs užsienyje. Taip pat byloje duomenys liudija, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kadangi A. S., neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnis), todėl apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, pagrįstai vadovavosi ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ir A. S. parinko BK 180 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau A. S. paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis – laisvės apribojimu, kuris buvo pakeistas areštu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, pirmosios instancijos teismas A. S. tinkamai parinko bausmės rūšį, todėl nėra pagrindo apeliantui paskirtą bausmę – laisvės atėmimą pakeisti areštu ar bauda.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų, tai bausmės vidurkis būtų lygus 3 metams 1 mėnesiui 15 dienų (BK 61 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirtos žymiai mažesnės nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63, 64 straipsnių nuostatas subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju, t. y. BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
A. S. atžvilgiu skundžiamas nuosprendis priimtas jau galiojant BK 64¹ straipsnio nuostatoms, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino, todėl yra pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti minėto įstatymo nuostatas ir jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymo nuteistojo atžvilgiu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kolegija,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas ir BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalis, 5 dalies 1 punktu subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. šešiais mėnesiais, ir nustatyti, kad A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-06-21 nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-23 nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.